Statistika |
---|
Viso žvejyboje: 1 megėju: 1 žveju: 0
|
:) |
---|
|
|
Zvejys.ucoz.com
Pradžia » 2011 » Liepa » 16
Jums reikės:
Lydeka
mažiausiai 1 kg, kiaušinių – 2., Svogūnų – 100 g, česnakų – 10 g
sviesto – 50 g, druska, pipirai, bulvės, svogūnai, agurkai, morkos pagal
poreikius.
...
toliau
|
Netradcinė aplinka.
Kita vertus,
mes, žvejai, – irgi ne iš kelmo spirti. Sugebam įvairių patiekalų iš
laimikio pasiruošti, ir nerasi tokio kolegos, kuris neturėtų savo slapto
recepto. Kulinariniai mūsų gabumai labai praverčia, kai šventes
sutinkame su draugais netradicinėje aplinkoje, kuri idealiai tinka
pasidaryti originalų žuvies patiekalą, nes ir pats jo ruošimo procesas –
šventės dalis. Tam reikia tik gero židinio arba krosnelės, kurią
žargoniškai vadiname „mangalu", grotelių ir, žinoma, laimikio.
...
toliau
|
Žuvys
gyvenančios upėse ir ežeruose, randasi apsuptos microorganizmų, kurie
gyvena ir dauginasi žuvyse. Siekiant išvengti pavojaus, mes turime
visiškai atsisakyti valgyti žalią žuvį. Daugelis iš mūsų labai mėgstame,
tokią žuvį, nekalban apie džiovintą žuvį prie alaus.
Gerai iškepta arba išvirta žuvis yra
nepavojinga žmogui, kadagi visi mikrobai termiškai abdorojant žūsta.
Kepant stambią žuvį, derėtu ją supjaustyti nedideliais gabaliukais ir
kepti nemažiau kaip 20 min. Darant žuvies kotletus troškinti reiktu
15-20 minučių. Verdant žuvį, reiktu virti, nemažiau, kaip 15 min
...
toliau
|
Liepos antroji pusė – metas,
kai karpinės žuvys ankstyvais rytais ir šiltomis pavakarėmis plūste
plūsta į ežerų įlankas ir upių užutėkius, kur dabar – svarbiausios
ganyklos, gausu maisto, todėl čia sėkmingai galima gaudyti karšius.
Lankosi įvairu metu
Šiuo metu aktyviai matintis ypač
sukrunta karšiai ir plakiai, ankstyvais rytais ir pavakarėmis
vizituojantys įlankas, kurių dugne dabar suvešėjo vandens augalija, o
pakraščius juosia jaunų meldų atžalynai, kurie sulig kiekviena šilta
diena suveša vis labiau.
Karšiai ir plakiai čia ra
...
toliau
|
Žūvų turgus Vandens
gausumas Lietuvos landšafte ir žuvų gausumas vandenyse skatino
gyventojus ugdyti pasisavinamojo ūkio šaką – žvejybą. Per istoriją dėl
aktyvios ūkinės veiklos kito etnoso santykis su gamta, keitėsi ir gamtos
turtų eksploatavimo sąlygos. Feodalizmo laikotarpiu galioję faunos
saugojimo nuostatai nebuvo veiksmingi, ir gamtos turtų tolydžio mažėjo.
XX a. pradžioje Lietuvoje imta gyvai domėtis žuvų ūkio padėtimi.
Planingu vandenų faunos eksploatavimu rūpinosi miškininkas , gamtininkas
ir visuomenės veikėjas P. Matulionis. 1903 m. jo išleistame " Žuvų
kalendoriuje " nurodytos 38 žuvų rūšys, jų neršimo laikas, leidžiamų
žvejoti žuvų dydis. Šis leidinys Vilniaus žemės ūk
...
toliau
|
Žvejyba Nemune (XX a. 3 – 10 dešimtmečiai)
Nemuno ilgis yra 937 km., iš jų 462 km.
upė teka per Gudiją ir 359 km. vingiuoja Lietuvos žeme, 17 km. upės yra
siena tarp Lietuvos ir Gudijos, 99 km. – tarp Lietuvos ir Kaliningrado
srities. 1919 – 1939 m. Nemunu tarp Juodosios Ančios ir Grovos žiočių
(nuo 477,4 iki 432,7 km.) ėjo Lietuvos – Lenkijos demarkacijos linija,
ir 200 m. upės pakrantės buvo draudžiamoji zona. 1939 m. rusams užėmus
Lietuvą, dešiniajame Nemuno vidurupio krante stovėjo sovietų armija. Nuo
1920 m. iki Antrojo pasaulinio karo Nemunu nuo Šventupio žiočių iki
Kuršių marių ėjo 112 km. ilgio siena su Vokietija. Nemunas b
...
toliau
|
Kokių margašonių yra sugauta Lietuvos vandenyse? Siūlome šiokią tokią anaiptol nepilną statistiką.
1924 metais Tauragno ežere Mamertas Šimkūnas žeberklu įveikė 32 kg lydeką.
1930 metais salakietis Juozapas Šeduikis upelyje, įtekančiame į Luodį, sugavo 30 kg margašonę.
34 kg Tauragno karalienę 1940 – ųjų balandį sužvejojo Antanas Pakalnis nuo Minčios.
1948 metais broliai Eustafijus ir Karpas Dolotovai pievoje netoli Plaitiškių ežero aptiko pusantro metro ir 32 kg svorio lydį.
1950 metais iš Kemešio ežero, netoli Saldutiškio apylinkių, į
Gaidelio upelį įplaukė 28 kg lydeka, kuri vandeniui nuslūgus liko
talaškuotis duobėje.
1919 m
...
toliau
|
Klasikinė
tolimo užmetimo meškerė apie 3,90 m ilgio. Anksčiau tokios meškerės
sudarė didžiausią asortimento dalį. Tiesa, gamintojai siūlė ir 3,60 m
ilgio meškerę, skirtą artimesniems metimams ir mažesniems gyliams, bei
4,20 m meškerę tolimesniems metimams, didesniems gyliams ir žvejybai
upėje. Prieš keletą metų italų (o ne tolimo metimo meškerės išradėjai
konservatyvieji anglai), kurie mėto masalą labai toli (50 m ir daugiau),
dėka, žūklės rinkoje atsirado 4,50 m bei 4,80 m ilgio tolimo užmetimo
meškerės. Šiuolaikinės technologijos, aukštos klasės anglies pluoštas
bei profesionalų konsultacijos padėjo pagaminti ilgas tolomo užmetimo
meškeres, kurios savo charakteristikomis nesiskiria nuo klasikinių 13
pėdų meškerių. Ilgosios tolimo užmetimo meškerės skirtos lab
...
toliau
|
Anglai
nebūtų anglai, jei nesugalvotų įvairiausių gudrybių. Vėliau tos
gudrybės atkeliauja į Europą, o dar vėliau pasiekia ir Lietuvą, kur
būna priimamos tik po ilgų baltymų ir svarstymų arba atmetamos, kol
ateis tinkamesnis laikas. Netradicinis požiūris į vienos ar kitos
rūšies žuvų gaudimą – savotiškas žūklės progreso variklis, kurio dėka
atrandami nauji masalai, tam tikri žūklės įrankiai ar net visiškai
nauji gaudymo metodai. Šį kartą pakalbėkime apie baltyminius kukulius,
tačiau net neužsiminsime apie karpius – žuvis, kurioms taikomi šie
masalai. Pabandysime (ir vėl ne be anglų žvejų pagalbos) susieti šį
masalą su meknių žūkle, gal tikr
...
toliau
|
Nors
naktinių sliekų ne taip sunku prisirinkti tamsiu paros metu pievoje,
nors jų galima įsigyti daugelyje žūklės parduotuvių, tačiau ateina toks
laikas, kai jų nei su žiburiu nerasi nei pievoje, nei ant prekystalio.
Tada visi laksto kaip išprotėję ir klausinėja, gal kas žino, kur gauti
naktinių sliekų. Tokiu kritiniu periodu šito paprastai niekas nežino, o
pardavėjai tik beviltiškai skėsčioja rankomis. Naktinių sliekų poreikis
labai išauga per sausrą ir užėjus šalnoms. Karšta vasara ir sausra - jau
praeityje, bet šalnos netrukus užgrius. O tada visi norintys pažvejoti
vėgėlių vėl susiėmę už galvų lakstys ieškodami naktinių sliekų.
Naktinių sliekų problemą galima
išs
...
toliau
|
Visų
populiariausias žiemos (ir vasaros taip pat) masalas – „motylius",
arba uodo trūklio lervos. Trūkliu uodas vadinamas todėl, kad tupėdamas
jis ištiesia į priekį kojeles ir jomis trūkčioja. Uodas gyvena tik 3-7
dienas, o jo lervos vystosi vandenyje, drėgnoje dirvoje, mėšle, dumble,
minta dumbliais, bakterijomis (valo vandens baseinus), yra svarbus
tvenkinių ir akvariumų žuvų maistas. Trūklio lervos raudonos ar
rubino spalvos su juoda galvute ir maža dvišake uodegėle. Lervos iki
10-12 mm laikomos mažomis, o stambios išauga iki 20-25 mm. Jos labai
lanksčios, vandenyje nuolat susisukusios. Dumble gyvena iki dve
...
toliau
|
Kokie spiningo masalai geriausi žūklei liepos
mėnesį? Šis klausimas aktualus kiekvienam spinigininkui, tačiau kiek
meškeriotojų, tiek ir nuomonių.
Vis
dėlto daugelis sutiks, kad liepos mėnesį stambias plėšriąsias žuvis
geriausia vilioti masalais, maksimaliai imituojančiais grobį –
ūgtelėjusias žuveles. Na, o tokie masalai – vobleriai. Kita vertus,
daugelis spiningininkų pasakys, kad šiame teiginyje nieko naujo.
Kiekvieno žvejo masalinėje – voblerių gama, tačiau yra vienas niuansas:
daugelis modelių, kuriuos naudoja spiningininkai – klasikiniai.
...
toliau
|
Vidurvasaris – skaidraus metas, todėl šapalai
dabar naudojasi savo akylumu ir rytais nusiaubia žemiau slenksčių
zujančius mailiaus būrelius, dienojant nusirita į duburius, kuriuos
gožia žilvičiai, ir tyko grobio iš pasalų, o vakare sliūkina į sietuvas,
kur akmenuotas dugnas.
Toks
šapalų aktyvumas labai parankus meškeriotojams, nes oranžiniais
pelekais pasidabinusius upių korsarus galima vilioti įvairiais masalais. Lašalų trauka Siauro
iš ežero į ežerą vinguriuojančio upelio pakrantėse tarp sužydusių
žolyn
...
toliau
|
Kai pirmieji saulėtekio spinduliai nušvietė
ežerą, atrodė, kad priešais didžiulis garuojantis katilas. Rūko
kamuoliai virto tokie tiršti, kad sunku buvo įžiūrėti už dešimties metrų
užmestas plūdes. Staiga viena jų paniro. Pakirtimas. Laimikis buvo
menkas – dviejų penkličių dydžio plakis. Per pusvalandį tokių žuvelių
užkibo dvi dešimtys.
Ant kabliuko užvėrus slieką, situacija nepasikeitė – kibo smulkūs plakiai, tarp kurių pasitaikydavo vienas kitas ešeriukas. Trečias kartas Kai
masalas buvo pakeistas trečią kartą i
...
toliau
|
rapala.com iliustr. / „Rapala" vadovas Jorma Kasslin ir „Shimano
Europe" vykdantysis direktorius Pierangelo Zanetta pasirašo sutartį
įkurti ACE
Europos meškeriojimo įrankių gamintojų parodoje
(EFTTEX 2011), vykusioje Amsterdame, paskelbta sensacinga naujiena: du
vieni stambiausių pasaulinės rinkos žaidėjų – japonų kompanija „Shimano"
ir suomių-prancūzų koncernas „Rapala VMC" pranešė, jog būtent parodoje
priėmė galutinį sprendimą įkurti naują kompaniją ACE, kurios tikslas
dominuoti meškeriojimo plūdinėmis „match" stiliaus meškerėmis ir karpių
žūklės įrankių, reikmenų bei e
...
toliau
|
Plūdės, smygsojo lyg įšalusios į jokio
dvelktelėjimo nedrumsčiamą vandenį, jau visą – nei krust, nei niukt,
nors iš vakaro paruoštoje vietoje, kurią išvalėme nuo vandens augalų ir
gausiai pabarstėme jauku, turėjo susirinkti auksažvyniai lynai.
Nekibo,
ir mūsų viltys vis labiau blėso... Tuo labiau, kad visiškai iš aušo,
kai staiga iš gelmės ėmė kilti ir sproginėti vandens paviršiuje
burbuliukų srovėlė. Gerai žinoma, jog tai reiškia viena – jaukas
priviliojo žuvis ir jos ėmė rausti dugną. Kitas dalykas, ar tai lynai? Varškė i
...
toliau
|
V.Armalio nuotr. / Žūklės subtilybės. Šėryklė su minkštimu
Kai meškeriotojas atsiduria prie vandens ir
rengiasi užmesti masalą, jam kyla daug klausimų, tarp kurių – vienas
svarbiausių, kokį masalą verti ant dugninės kabliukų ir kokį jauką
kimšti į šėryklę?
Ekspromtas su dugnine rankoje
Pakuotė su mišiniu, kuris etiketėje
įvardijamas kaip jaukas, tai – tik projektas, kurį reikia nuosekliai ir
su išmanymu įgyvendinti, o liaudiškai tariant, apauginti „mėsa". Šis
procesas labai primena pasakaitę, kurioje pasakojama, kaip kareivis iš
kirvio
...
toliau
|
15min.lt / Stambios lydekų patelės nerštui prisivilioja po kelis patinus, iš kurių vienas gali tapti auka.
Taksidermistų, t. y. specialistų, darančių gyvūnų
iškamšas, teigimu, visos į jų rankas pakliūvančios stambios lydekos –
suaugusios patelės. Ichtiologų duomenimis, lydekų patelės auga greičiau
nei patinai nuo pat pirmųjų dienų, o vėliau jos greičiau nei vyriškos
lyties egzemplioriai priauga svorio bei lenkia juos augimo tempais,
svarbiausia – lydekų patelės ne tik greičiau auga, bet ir ilgiau gyvena.
Ichtiologiniai
tyrimai rodo, kad tokio
...
toliau
|
Uostamiesčio meškeriotojai šią vasarą žūklei
Kuršių mariose naudoja gerokai primirštą spiningo masalą – kirmėlaitės
formos guminukus.
Pasirodė,
kad priešingai nusistovėjusiai taisyklei, sakančiai, jog sėkmingesni
yra žuvelės formos guminukai, tiek sterkai, tiek ešeriai mieliau
vaikosi „kirmėlaites" su pašėlusiai vibruojančiomis uodegėlėmis. Vibruojančių
guminukų uodegėlių skleidžiami virpesiai vilioja plėšrūnus, kurie
„patiki", kad akiratyje pasirodė valgomas objektas. Paaiškėjo ir kitas
dalykas: žvejai ne tik primiršo „kirmėlaites" ir daug rečiau jas
naudoja, bet ir naudoja
...
toliau
|
Vienu populiariausių plėšriųjų žuvų masalų tapo –
vobleris, nes šis masalas labai tikroviškas, tačiau pasitaiko dienų,
kai ne tik ešeriai, sterkai, bet ir lydekos klasikiniu žaismingai
vinguriuojančiu vobleriu nesidomi.
Tokia
situacija – puikus šansas išbandyti palyginti naują mūsų krašte žūklės
būdą – plėšrūnų viliojimą „jerk bait" tipo masalais, bet ne visi
meškeriotojai jų turi savo masalinėse, kaip verstis, kad pirmajam
bandymui nereikėtų pirkti naujų įrankių ir masalų? Numatyti,
kaip seksis žūklė, beveik neįmanoma net turint aiškiaregio sugebėji
...
toliau
|
„Meškeriotojo" nuotr. / Kad nesusisuktų valas, sukučiai įliejami į dugninių svarelius.
Spiningininkui žūklėje dažnai tenka keisti
masalus, tačiau gaištama daug brangaus laiko, jei kaskart tenka mazgu
masalą rišti prie valo. Todėl ne vieną dešimtmetį buvo mąstoma, kaip
sukurti įnagį, kuris padėtų spręsti šią problemą – sumažintų iki
minimumo masalams keisti eikvojamo laiko limitą. Tokiu įnagiu tapo
angliško
...
toliau
|
L.Maruko nuotr. / Šie stambūs gružliai sumeškerioti Šturmų
švyturio uostelio akvatorijoje, kuri jungiasi su Kuršių mariomis.
Nors gružlys – nedidelė žuvelė, tačiau jis
vadinamas vandens švaros indikatoriumi ir dažnai apgyvendinamas
rezervuaruose, iš kurių vanduo tiekiamas miestų gyventojams, o taip pat
atominių elektrinių apytakinių sistemų baseinuose, nes gružliai
akimirksniu sunerimsta, jei pajunta taršą.
Šlakuotas vikruolis
Gružlys ne tik vandens švaros
indikatorius, bet ir labai ga
...
toliau
|
|
|