Uostamiesčio meškeriotojai šią vasarą žūklei
Kuršių mariose naudoja gerokai primirštą spiningo masalą – kirmėlaitės
formos guminukus.
Pasirodė,
kad priešingai nusistovėjusiai taisyklei, sakančiai, jog sėkmingesni
yra žuvelės formos guminukai, tiek sterkai, tiek ešeriai mieliau
vaikosi „kirmėlaites" su pašėlusiai vibruojančiomis uodegėlėmis.
Vibruojančių
guminukų uodegėlių skleidžiami virpesiai vilioja plėšrūnus, kurie
„patiki", kad akiratyje pasirodė valgomas objektas. Paaiškėjo ir kitas
dalykas: žvejai ne tik primiršo „kirmėlaites" ir daug rečiau jas
naudoja, bet ir naudoja jas ne visada taip, kaip reikėtų. Ekspertai
pabrėžia, kad nuo to, kaip bus ant galvakablio ar kabliuko užverti
„kirmėlaitės" tipo guminukai, priklauso šių masalų veiksmingumas.
„Kirmėlaičių"
uodegėlės užriestos kaip pjautuvo ašmenys, todėl kyla natūralus
klausimas, kur tie „ašmenys" turi būti nukreipti – į viršų, į apačią ar
į kurį nors šoną? Kad guminukas vibruodamas skleistų reikiamus
virpesius, uodegėlė turi būti nukreipta į apačią, t.y. priešinga
kryptimi nei kabliukogeluonis. Tai ypač svarbu, kai „drop-shot"
montažais arba mikromasalų virtinėmis meškeriojami ešeriai.
Virtinė
– tai žuvelių būrelio imitacija, o bet koks žuvų susitelkimas turi savo
struktūrą, kurioje labai svarbi kiekvienos žuvelės padėtis. Todėl visi
virtinėje esantys masalai turi plaukti darniai, nugarėlėmis į viršų, o
pilvukais į apačią, nes plėšrūnui galva apsisuks iš nuostabos, jei
„žuvelės" plauks pilvais į viršų arba kiekviena skirtinga poza. Todėl
kabliukai, ant kurių veriami virtinės masalai, turi būti pririšti prie
valo labai kruopščiai, o jų geluonys nukreipti į viršų. Tada toks masalų
pulkelis plauks labai natūraliai ir imituos sutartinai sprunkančias nuo
plėšrūnų žuveles.
