zvejys.ucoz.com

Gal pravers?

ltboss — Sun, 20 Oct 2013 10:32:25 GMT

Jei blizgė užkliuvo už dugno, ją atkabinti galima, stipriai įtemptą valą staigiai atleidus.

Susisukusį valą galima ištiesinti, paleidus jį be blizgės pasroviui arba velkant ištiestą paskui valtį.

Velkiaujant meškerykotį reikia laikyti taip, kad tarp jo ir valo būtų status ar maždaug status kampas, nes kitaip velkant, žuvis staigiu smūgiu gali nutraukti valą – meškerykotis, negalėdamas palinkti, nesušvelnins smūgio.

Išmetamą seną valą supjaustykime – jame nesusipainios netyčia patekęs gyvūnas.

Sliekai mėgsta kavos tirščius. Jei juos nuolat išpilsime vienoje vietoje darže ar sode, aplinkui visada bus sliekų.

Per sausrą sliekus galima suvilioti į pasirinktą vietą. Dvi valandas prieš kasant, sode ar darže reikia išpilti 4-5 kibirus vandens ir žemę toje vietoje uždengti maišu ar kokiu audeklu, kad vanduo lėčiau garuotų. Toje vietoje prisirinks sliekų. Juos geriau kasti šakėmis – mažiau supjaustysime.

Ankstyvą pavasarį sliekų rasime greičiau, jei rudenį pasirinktą vietą uždengsime polietileno plėvele. Mat po ja žemė mažiau įšąla. Pavasarį, sniegui nutirpus, ten rasime sliekų.

Šiltą vasaros dieną sunku išsaugoti sliekus. Meškeriotojai pastebėjo, kad putplasčio dėžutėje jie gyvi išbūna kelias savaites net labai karštomis dienomis. Tokioje dėžutėje juos reikia laikyti taip: ant dugno padėti drėgnų vandens žolių ir jas užpilti komposto sluoksniu, ant jo vėl uždedama žolių. Dangtelyje reikia padaryti skylutes. Putplasčio dėžutės netvirtos, užima daug vietos, bet lengvos. Net žiemą jose ir per didžiausius šalčius galima išsaugoti sliekus.

Starkiai mieliau griebia blizgę ir gyvą žuvelę apsiniaukusią, lietingą dieną. Lydekos gyvą žuvelę geriau čiumpa saulėtą dieną, o blizgę – kai dangumi plaukia debesys. Panašiai elgiasi ir ešeriai.

Dirbtinę žuvelę žuvys noriau griebia debesuotą ir apniukusią dieną, o giedrą dieną bei lietui lyjant į ją beveik nežiūri.

Dieną žuvys geriau kimba, kai slėgis normalus, o naktį – kai slėgis normalus, o naktį – kai aukštas slėgis.

Dirbtinį masalą lydekos griebia geriau, pučiant silpnam (0,3-5 m/sek.) vėjui, o ešeriai – kai vėjas stipresnis (2-8 m/sek.).

Naktiniai sliekai – labai geras masalas, bet juos rinkti nėra lengva. Dažniausiai gaudomi naktimis, pasišviečiant žibintuvėliu. Nors šviesos nebijo, bet labai jautriai reaguoja į žingsnius ir greitai pasislepia savo urveliuose. Ir čia padės mažos meškeriotojų gudrybės.

Gaudyklė iš kibiro. Plastikiniame kibire reikia prigręžti daug ir gana didelių skylių. Į tokį išakytą kibirą pripilama puraus juodžemio, o jo viduje (nemaišant su žeme!) pridedama maisto atliekų. Tokią gaudyklę reikia įkasti vietoje, kur daug sliekų, - jie greitai sulįs į kibirą ir teliks, išvertus I juodžemį, juos surinkti.

Po senu maišu. Tai pats paprasčiausias būdas sliekams suvadinti norimon vieton. Sliekų laikymosi vietoje žemė uždengiama drėgnu maišu ar takeliu. Suvilioti drėgmės ir tamsos, sliekai susirenka po tokiu apklotu žemės paviršiuje. Pakėlus maišą, sliekus nesunku sugaudyti.

Sliekus patogiausia laikyti plastikinėje dėžutėje ant diržo. Ji turi sandariai užsidaryti, dangtelis tvirtai laikytis. Dar geriau, jei jis ant vyrių ir su skylutėmis orui įeiti. Tokias dėžutes jau pradėjo gaminti mūsų pramonė.

Masalas gali būti ir pačios žuvies gabaliukai. Antai vėgėlė noriau griebia žuvies gabaliuką nei gyvą žuvelę. Ypač tai geras masalas jūrinėms žuvims. Be žuvies gabaliukų, galima imti žuvies žarnas, pūslės gabaliukus, žiaunas, akis.

Įvairios maisto medžiagos žuvis vilioja – tai žino kiekvienas meškeriotojas. Tačiau dažnai būna taip, kad ir masalas geras, ir jaukas patikrintas, o žuvys nekimba ir tiek. Dar blogiau – traukiasi iš jaukinimo vietos. Kad taip neatsitiktų, visada reikia žiūrėti, kad kartu su jauku ar masalu į vandenį nepatektų benzino, žibalo ar tepalų. Tad prieš žūklę reikia gerai numazgoti rankas , o prie vandens telkinio dar dera jas įtrinti vietiniu dumblu ir vėl numazgoti. Žuvims nepatinka tabako, uodų tepalo, naujų dažų, įvairiausių skiediklių kvapai. Nudažytas blizges, svarelius, kabliukus reikia ilgokai palaikyti, kad iš jų išsivadėtų žuvis gąsdinantys kvapai.

Sugautas žuvis nelengva išlaikyti rankose, ypač didesnes. O dar reikia atkabinti kabliuką! Jei norime žuvis išlaikyti gyvas, kabliuką reikia išimti itin atsargiai. Geriau tai daryti specialiais įrankiais – pincetu, plokščiareplėmis, korncargu (chirurginėmis žirklėmis, kurių galima nusipirkti veterinarijos vaistinėse). Jei jau neturime jų, pravers ir paprasta lazdelė. Jei atkabinamą žuvį, sužalojome, geriau ją apsvaiginti arba papjauti – tokia žuvis bus daug skanesnė negu ta, kuri ilgai kankinosi, trokšdama ant kranto. Taip žuvis kankinti ir nehumaniška. Apsvaiginti žuvį galima staigiu smūgiu per galvą kietu daiktu. Dažnas meškeriotojas tam reikalui nešiojasi specialią kuokelę. O dar geriau –perpjauti aštriu peiliu pilvo aortą. Tai padaryti reikia , o kol žuvis dar gyva ir pulsuoja širdis – nutekės dalis kraujo, ir žuviena bus baltesnė, skanesnė.

Kaip geriau laikyti žuvį rankose? Mažesnę lydeką, šapalą, ūsorių, ar kitą neplačią žuvį galima išlaikyti stipriai suimtą pirštais žemiau krūtinės pelekų. Didesnę lydeką – užkišus pirštus už žiaunų arba dviem pirštais už akiduobių. Labai sunku išlaikyti didelį karšį: ranka neapimsi – platus, slidus. Tad geriau jį laikyti, įkišus nykštį į nasrus, o kitais dviem pirštais paėmus iš apačios už žiaunų. Taip patogiau laikyti didelį karpį, karosą.

Labai sunku vasarą sugautą žuvį ilgai išlaikyti nesugedusią. Jei meškeriojame visą dieną ir norime parvežti namo šviežios žuvies, geriau ją laikyti gyvą vandenyje. Reikia turėti gana didelį krepšį ar specialią varžą iš tinklo ar lentų.Sugautos žuvis atsargiai atkabinamos ir nedelsiant įleidžiamos varžon, o ją reikia laikyti paskandintą 10-12 metrų. Mat tokiame gylyje vasarą vanduo vėsesnis, ir žuvys ilgiau išlieka gyvos. Jas reikia nuolat apžiūrėti ir negyvas išimti. Ne visos žuvys vienodai gajos. Kai kurių iš viso gyvų negalima išlaikyti, net ir vandenyje. Ilgai krepšyje ar varžoje gyvena karosai, lynai, unguriai, vėgėlės, ūsoriai, vijūnai.

Kaip atskirti šviežias žuvis nuo jau gendančių? Šviežių žuvų žiaunos ryškiai raudonos. Jei žuvys nukraujavusios, žiaunos būna šviesesnės, o užšaldytų – pilkos su rausvu atspalviu. Nesugedusios žuvys stipriai sklaidžia savo būdingą kvapą. Jūros ir gėlųjų vandenų žuvų natūralūs kvapai labai skiriasi. Skiriasi net netolimų ežerų žuvų kvapai. Šviesios ir kiek iškilios akys byloja, kad žuvys šviežios. Jų mėsa būna stangri, paspaudus nelieka įdubimų, gerai laikosi prie stuburo. Šviežios žuvys dar būna nepraradusios ryškių spalvų, lygus gleivių sluoksnis dengia visą žuvį, žvynai blizga.

Gendančių žuvų požymiai. Žiaunų lankeliai parudavę, papilkėję ir net pažaliavę, gleivėti, nuo jų sklinda dvokas. Akių rainelė neskaidri, įkritusi. Žuvų kūnas netenka elastingumo, išlieka įspaustos duobutės, raumenys lengvai atsiskiria nuo stuburo, šonkauliai praduria pilvo odą, žuvys netenka pirmykščių spalvų, gleivių sluoksnis pastorėja, sulimpa į rutuliukus, pasidaro lipnus, žvynai lengvai iškrenta, žuviena prie stuburo parausta.

Žinoma, ne visų žuvų gedimo požymiai vienodi, tad reikia patyrimo, norint nustatyti, ar jos tinkamos maistui.

Kaip išsaugoti žuvyje visas maisto medžiagas? Kuo greičiau pagautos žuvys pateks vėsesnėn aplinkon, tuo geriau.Jei pavėluosime tai padaryti, sutrumpinsime jų saugojimo laiką iki dviejų parų. Tad geriausia sugautą žuvį tuojau pat atšaldyti ant ledo. Dabar visi stengiasi kuo greičiau įsigyti šaldytuvą ir jame laikyti maisto produktus. Žinoma, daugiabučiuose ledainių niekas neįsirengs, bet vasarai ledo galėtų pasiruošti nuosavuose namuose gyvenantys, ypač kaimo žmonės. O prie meškeriotojų namelių, poilsio namų tai padaryti net būtina – nereikės eikvoti elektros energijos, mažiau bus teršiama aplinka šaldytuvai – ne tokie jau "nekalti” įrenginiai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir maisto produktai bus vertingesni. Žuvis reikia laikyti ant smulkaus ledo išskrostas ir išvalytas – taip laikomos žuvys net savaitę nesugenda. Palankiausia temperatūra – 1 laipsnis Celsijaus. Žiemą reikia stengtis, kad sušalusios žuvys neatšiltų, nes antrą kartą užšaldytos jos praranda skonį ir kokybę. Jei jau būtinai reikia žuvį užšaldyti – tai padaryti reikia greitai.

Ką daryti prie upės, ežero? Kelias valandas žuvis galima išsaugoti pintinėje. Jos apvyniojamos švariu drėgnu skudurėliu, varnalėšos lapais ir sudedamos į pintinę sluoksniais, tarp kurių dera pridėti alksnio šakelių ar dilgėlių. Krepšyje turi būti drėgna – garuojant vandeniui, temperatūra bus žemesnė, nei aplinkoje. Krepšys turi būti pakankamai didelis, kad jame galima būtų sudėti laisvai, kad jos nebūtų suspaudžiamos. Jei jau neturime krepšio, žuvis galima kelias valandas išlaikyti ir polietileno maiše, tik jis turi būti atviras,kad į vidų patektų oras. Žuvis , kaip ir krepšyje, reikia sudėti apvyniotas, sudrėkintas.

Kaip užšaldyti žuvį? Kad ir kaip suksimės, be šaldytuvo ilgai žuvų neišlaikysim. Tad norėtume patarti, kaip geriau tai padaryti, kad žuvis neprarastų savo maistinės vertės. Žuvis galima šaldyti ir nesupjaustytas, ir gabalais, paruošus filė. Geriausia šaldyti šviežias išdarinėtas žuvis – taip paruoštos jos ilgiausia išsilaiko. Prieš užšaldymą žuvų negalima sūdyti. Paruoštas žuvis reikia apvynioti tankiu popieriumi, folija ar įdėti į polietileno maišelį, kuri reikia sandariai užrišti. Kai kas rekomenduoja žuvis užšaldyti ledo gabaluose. Tai daryti nepatartina, nes atitirpstanti žuvis darosi labai vandeninga. Jei jau norime taip padaryti, geriau užšaldyti polietileno maišelyje. Praktika rodo, kad liesa žuvis geriau laikosi nei riebi. Antai plekšnės, sykai, strimelės, užšaldytos namų šaldytuvuose, maistines vertybes išsaugo iki metų.

Atšaldyti žuvį reikia palengva. Nepatartina žuvį atšildyti karštu vandeniu.

Parašė Ričardas Adamonis

Kiniški vobleriai. Kokie jie?

ltboss — Sun, 20 Oct 2013 10:29:14 GMT

Nors dar ledas kausto vandens telkinius, bet jau pats laikas pradėti galvoti apie atviro vandens žūklės sezoną.

Kaip žinome - Kinija yra visų galų meistras, tad neišimtis ir žūklės reikmenys. Kinai taip pat žvejoja ir būtent pas juos galima rasti įdomių niekučių.

Užbėgant komentarams už akių, noriu pasakyti, kad neagituoju pirkti mano aprašytoje svetainėje. Tiesiog noriu apšviesti Jus, kad iš kiniškų niekučių taip pat galima išpešti naudos.

Svetainėje www.wlure.com rasite gan nemažą voblerių, poperių ir kitų dirbtinių masalų pasirinkimą. Be to, kas patinka man, jog joje galima įsigyti "plikų" nedarytų voblerių. Juos galima nusidažyti kaip nori, tik nereikia tingėti pasikrapštyti.

Esu ne kartą pirkęs šioje parduotuvėje ir iš patirties galiu pasakyti, kad parduotuvė prekes atsiunčia. Tai nėra sukčių gauja. Bet yra vienas bet...

Kadangi vobleriai nebrangūs tai užsakantiems rekomenduoju užsakinėti ne po vieną vienetą, nes pasitaiko, kad kai kurie vobleriai būna brokuoti. Esu keletą kartų gavęs su kreivai įklijuotu liežuvėliu ar liežuvėlis buvo nulaužtas. Nulūžta jis, ko gero, siuntimo metu, nes pirkinių pakuitė galėtų būti ir geresnė o dabar tik vokas be jokio paminkštinimo.

Kadangi jų kainą viliojanti - įsigijau jų nemažą kiekį. Pradžioje pirkau tik kelis norėdamas įsitikinti jų kokybe.

Kai kurių masalų nudažymo spalva gan juokinga, bet esu ir ant jų pagavęs ne vieną lydeka, ešerį, salatį ar šapalą. Sunku suprasti ko jos nori.

Manau, kad ir ant nudrožto pagalio galima pagauti plėšrūną, tad ir į kinietiškus voblerius nereikėtų spjauti. "Rapala" yra gerai, bet ne visi gali sau leisti nusipirkti didelę šių voblerių kolekciją, o kiniški net dešimčia kartų pigesnį ir nemokamas siuntimas. Nori pirk vieną, nori - šimtą, siuntimas nieko nekainuoja.

Taisyklių pakitimai. Iš esmės į gera, bet trūksta išbaigtumo

ltboss — Sun, 20 Oct 2013 10:03:12 GMT

2013 metų liepos 5 dieną „Valstybės žiniose" buvo išspausdintas ir įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, keičiantis kai kuriuos žūklės taisyklių punktus. Su esminiais pakitimais supažindiname mūsų skaitytojus, kadangi informaciją apie pasikeitusius punktus bent jau šio rašinio rašymo dieną nėra lengva surasti net Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

1.Atsižvelgiant į ichtiologų pateiktą nuomonę, sumažinamas leidžiamų pagauti salačių ir ūsorių limitas. Iki šiol buvo galima sugauti ir pasiimti 3 leidžiamo dydžio salačius ar ūsorius, o dabar – tik 2.

2.Norint aprobuoti vadinamųjų „rogučių" (aitvaro principu veikiančių laivelių, gebančių srovėje nutransportuoti masalus dideliu atstumu nuo kranto) panaudojimą didžiausiose mūsų upėse, kuriomis išgaudoma daug salačių, uždrausta gaudant salačius naudoti daugiau kaip 2 masalus.

3.Gaudant iš valties (vidaus vandenyse, gaudant jūroje išlieka 4 meškerės – red. past.) vienam meškeriotojui leidžiama vienu metu žvejoti ne daugiau kaip 2 meškerėmis ar spiningais. Žvejojant nuo kranto maksimalus leidžiamų meškerių skaičius išlieka tas pats – 4 vienetai.

4.Meškeriotojai nuo šiol privalės užtikrinti švarą ir tvarką žvejybos vietoje. Prieš žūklę surinkti 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos komunalines atliekas ir sudėti į maišus ar kitą tarą, o po žvejybos – nuvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Meškeriotojų bendruomenėje šie taisyklių pakitimai sutikti nevienareikšmiškai. Bene labiausiai nepatenkinti velkiautojai ir ypač velkiavimo įranga prekiaujantys prekybininkai taisyklių punktu, kuriuo iš valties ar laivo vienas žmogus galės žvejoti ne daugiau kaip 2 meškerėmis. Mat norint maksimaliai išnaudoti inkarinių gervių, laivelių ir kitokios velkiavimo įrangos privalumus, 2 kotų yra mažoka. Antra vertus, galima suprasti ir taisyklių kūrėjų motyvus – velkiavimas vidaus vandenyse iš motorinių vandens transporto priemonių ne vienoje ES šalyje yra ribojamas ar draudžiamas, teikiant prioritetą spiningavimui kaip sportiškesniam žūklės būdui, todėl tik leidžiamų įrankių skaičiaus sumažinimą, ko gera, reikėtų laikyti kompromisiniu variantu. Šiuo keliu nuėjo ir kaimyninė Lenkija, neseniai daugelyje ežerų panaikinusi iki tol galiojusį velkiavimo iš motorinių valčių draudimą ir leidusi velkiauti viena meškere. Taigi net po šio taisyklių punkto pakeitimo galime džiaugtis, kad mūsų taisyklės liberalesnės nei kaimynų. Be to, niekas juk nedraudžia pasiimti į valtį atžalos ar atžalų, žmonos ar bičiulio naudoti daugiau įrankių. Džiugu, kad šis taisyklių pakitimas galioja tik vidaus vandenyse – jūroje, kur didesnis spiningų kiekis yra būtinybė, norėdami apgaudyti įvairius vandens sluoksnius ir surasti jų platybėse klaidžiojančius lašišų, šlakių ar kitų žuvų būrius ir toliau galime žvejoti su daugiau meškerių.

Salačių ir ūsorių kiekio mažinimu nepatenkintųjų mažiau, nors ne vienas sako, kad bent jau „didžiųjų aukšlių" mūsų vandenyse nėra mažai ir galima buvo to nedaryti. Sunku pasakyti, kaip ten yra – mokslininkai, matyt, turi savų argumentų ir jais reiktų tikėti. Man asmeniškai atrodo, kad ir pasiimtų dviejų tinkamo dydžio salačių, kartu sveriančių per 3 kg, net ir gausios šeimos pietums ar vakarienei užtenka – kitus galima ir paleisti. Galų gale pagavus salačių normą galima bandyti pagauti lydekų, ešerių ar kitų žuvų – taisyklės to nedraudžia.

Gana daug diskusijų sukėlė draudimas gaudant salačius naudoti daugiau kaip 2 masalus. Niekam ne paslaptis, kad jis buvo nukreiptas prieš vadinamuosius „rogutininkus", Neries ar Nemuno upėse pagaunančius daug salačių ir gerokai išretinančius jų populiaciją. Sportiškumo požiūriu šis žūklės būdas įdomus nebent „rogučių" valdymu srovėje, o šiaip jau tarp spiningautojų laikomas vienu iš paprasčiausių būdų „primušti mėsos" ir naudojamas dažniau tų, kurie parduoda žuvį. Ilgą laiką šis žūklės būdas buvo draudžiamųjų įrankių sąraše, tačiau prieš aštuonetą metų, keičiant žūklės taisykles ir panaikinus žūklės įrankių apibrėžimus, jis „ištrūko" į laisvę ir po truputį tapo vėl plačiai naudojamas, ypač kaimo vietovėse ir ten, kur mažiau siekia aplinkosaugininkų akys. Kiek žinau, pradžioje buvo bandoma įtraukti „rogutes" į draudžiamų įrankių sąrašą, tačiau įvertinus, kad labai sunku suformuluoti, kas tai per žūklės priemonė, kad šio būdo mėgėjai nesugebėtų jo apeiti, pasukta paprastesniu keliu – apribotas masalų skaičius. Manau, kad pasielgta teisingai – naudojant tik 2 museles, o ne kaip įprasta 5–6, šios žūklės efektyvumas krinta ir nedaug skiriasi nuo paprasto spiningo. Tačiau yra vienas bet – nelabai įsivaizduoju, kaip įmanoma teisiškai jį pritaikyti. „Rogutininkai" nekvaili: susirišę tas pačias kelias museles sakys, kad šiuo žūklės įrankiu žvejoja šapalus ar meknes, ir jei neturės tuo metu sugavę salačių – kaip gali įrodyti, kad tai netiesa? Galbūt šis taisyklių punktas kurtas bendraujant su inspektoriais, ir tikriausiai šie žino būdą, kaip jį išnaudoti saugant salačių išteklius, bet kol kas sąmoningai neatskleidžia. Jei tikrai taip ir tai veiks praktikoje – duok Dieve.

Paskutinis žūklės punktas apie žvejų pareigą susirinkti žvejybos vietoje šiukšles turbūt žvejų ir visuomenės sutiktas palankiausiai. Mano nuomone, to seniai reikėjo, ir nemaža dalis žvejų jo ir taip laikėsi – dabar bus to priversti laikytis ir kiti. Manau, kad artimiausiu metu šį punktą reikėtų pritaikyti ne vien žvejams, bet ir visiems kitiems, leidžiantiems laisvalaikį prie vandens. Inspektoriai tada įgautų daugiau svertų kovoti su vandens telkinių pakrančių šiukšlinimu ir jei tikrai tam skirtų dėmesio – būtų rezultatų. Vienintelis klausimas žvejų atveju, į kurį kol kas nėra atsakymo – ką daryti spiningautojams, museliautojams ir kitiems, mėgstantiems judėti krantais. Visų šiukšlių kelių kilometrų pakrantėje tikrai nesurinksi, todėl dabar teks tikėtis tik inspektorių supratingumo. Šį variantą taip pat gerai būtų buvę apgalvoti ir įtraukti į žūklės taisykles, todėl panašu, jog vėl kažkada jas reikės taisyti.

Apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad taisyklių pakitimai nėra esminiai, dėl jų teigiamos intencijos ir principinio reikalingumo nekyla abejonių, tačiau susidaro įspūdis, kad jie priimti kiek skubotai, neišdiskutavus jų su specialistais ir iš anksto neinformavus visuomenės bei neužsitikrinus teigiamos opinijos. Todėl ir kelia tokį erzelį bei suteikia pretekstą atvirai veikiantiems ir užsislaptinusiems visų minėtų teigiamųjų pokyčių žūklės tvarkoje priešininkams, kurių yra nemažai, pakelti galvas. Suprantu ministro ir jo komandos norą per savo trumpą kadenciją padaryti kuo daugiau, kad situacija gamtosaugos srityje kuo labiau pasikeistų į gera, bet kai kuriais atvejais taktikos sumetimais verta neskubėti.

Pagal ŽvejOK informaciją.

Kaip pagauti Mariose ešerių. Daug.

ltboss — Sun, 20 Oct 2013 09:33:58 GMT

Šis straipsnis skirtas tiems, kam žūklė – sportas ir rezultato siekimas, o ne šiaip sau pavėpsojimas gamtoje.

Jau tikriausiai pastebėjote, kad pagaunu rekordiškai net tada, kai visi skundžiasi nei barkštelėjimo neturėję. Detaliau galite rasti kad ir bitės klube, skyriuje Kuršių Marios. 50 kg per dieną – vienas juokas. Paimu tik arti puskilio sveriančius. Ir tokių per dieną susidaro tikrai daug. Kartais pasilieku tik kilograminius. Ir tokių nemažai gaunasi.

Vakar bičiulis Šiaip Žvejys grįžo iš Kauno marių. Laimikio net nepanoro įvardinti, apibūdindamas vienu žodžiu – gėda. Pradėjau jam pasakoti, ką gal būt ne taip jis daro. Maniau, kad lyg ir pasakoti neturiu ką. Tiesiog darau. Tačiau kai viską susakiau – pamačiau, kad net rašyti būtų kas. Taigi, surašysiu.

Beje, nesu kietas ešerių žūklys ant Marių žiemą. Čia tikrai dar turiu ko mokytis. Tačiau vasarą iš mano turėtų apie 30 žūklių nieko nepagavau tik vieną kartą. Dar porą kartų pagavau gal dešimt ar dvidešimt ešeriokų. Daugumą gi kartų be 200-400 ešerių dienos neužbaigiu. Geros žūklės traukia ir 500 ir daugiau ešerių per dieną, kurių didžioji dauguma keliauja atgal į vandenį.

Kokios gi tos paslaptys. Ypatingų lyg ir nėra. Sakyčiau yra kitaip. Tai labai elementaru, bet dauguma žvejų užsispyrusiai taip nedaro, motyvuodami tuo „tu man čia neaiškinsi". Tai, matyt, kažkokie neišveikti kompleksai dar nuo vidurinės laikų, kai žmogus tingėjo mokytis.

1. Su 100HP (ir 50 HP) galite eiti gal į banginių žūkles, bet ne į ešerių. Su dvitakčiais – tas pats. Vienas dvitaktis sustabdo kibimą kelių šimtų metrų spinduliu. Smulkmė kibs. Gal net pagausite vieną kitą stambesnį. Tačiau apie nuolatinį tikrai stambių ešerių kibimą galite tik pasvajoti.

2. Nesėdėkite bandoje. Ten stambieji nekimba. "Litvinai" sugeba žūklėse elgtis taip, kad ne tik sugadina žūklę sau, bet sugadina ir visiems. Specialus DĖKUI gamtosaugai, kuri reguliariai privaro su savo monstrais taip , kad kibimo po to nematai porą valandų.

3. Ešerio reikia ieškoti. Stojate. 10-15 min nėra intensyvaus kibimo – varykite kitur, mažiausiai 1km atstumu. Drąsiai pakeiskite per dieną 5 ar 7 vietas. Pradėjo kibki –inkaruojatės ir dedate visas pastangas būriui išlaikyti.

4. Būrio išlaikymas – atskiras klausimas. Masalas turi būti nuolat dugne ir nuolat dirbti. Ešeriai susiburia aplink jį ratu ir kuriam neišlaiko nervai – puola. Jei bent minutę užsižaidžiate su sistemėlės rišimu, valo painiojimu ar pan – iškart meskite keletą sliekų per bortą žūklės taškan, kad ešeriai ten turėtų ką veikti.

5. Smulkmė beveik niekad nebūna be stambiųjų ešerių. Jei kimba smulkmė – laikykitės tos vietos. Ateis ir stambieji. Jei stambiųjų visgi ilgą laiką nėra – galvokite ką ne taip darote. Jie ten beveik visad yra. Jei kibimai pradeda retėti – geras ženklas. Greičiausiai stambieji nuvijo smulkmę. Laukite rimtesnio egzemplioriaus.

6. Ešerių žūklėje, kaip ir lynų ar vėgėlių reikia dirbti. Laimikis mėgsta darbščius. Problema ta, kad dauguma mūsų dirbti tingi. Kaip jau rašiau - straipsnis - tiems, kas netingi. Masalą kabiname labai greitai ir labai kokybiškai. Virpiname daug ir intensyviai, bei tiksliai.

7.Tiksli žūklės vieta. Inkaruojatės būtinai ant dviejų inkarų. Valties vaikščiojimas vos per 1 ar 2 metrus Jūsų sugautus kiekius sumažins keliagubai. Visad nuleidžiate tiksliai tan taškan, kur kimba. Masalo nukėlimas vos per metrą į šoną greičiausiai reiškia smulkmės kibimus. Ešeriai apspinta vibruojamą masalą ir stovi pasišiaušę ratu. Metras šonan – ir masalas jiems už nugarų. Ten visad pilna smulkmės. Šiuo klausimu ešerys - labai kvaila žuvis. Nebeliko masalo jų sambūrio centre – jie jo nebeieško, o išsiskirsto. Jei sambūrin susirinko stambieji – smulkmės ten neįsileidžia. Dreifuodami taip pat galite pagauti. Kartais ir didelių. Tačiau būrio didelių neturėsite niekuomet.

8.Tinkamas vibravimas. Tam reikalingas tinkamas kotas su lengvai paminkštinta viršūnėle ir apie 0,5 uncijos švinas dugne. Švinas gali būti iki uncijos. Intensyviai bilsnojama į dugną apie 2-3cm amplitude. Trimetriniu kotui tai išgauti nėra lengva. Daug sunkiau nei žiemą avižėle. Jei amplitudė didesnė – ešeriai griebs. Tačiau joks stambus save gerbiantis ešerys nesivaikys jūsų masalo po keliolika centimetrų. O kai matau kotais plakančius po pusmetrį – man išvis juokas ima.

9 .Kabliukas ant trumpo pavadėlio apie 10 cm aukščiau švino. Ne daugiau. Stambus ešerys dažniausiai ima nuo dugno. Kabliukas arti švino dažniausiai reiškia akimi vos pastebimus kibimus. Mat, ešeriui tenka galynėtis su švinu. Būkite akyli. Stambus patempęs dažniausiai meta. Tačiau beveik visuomet sugrįžta.

10. Kokybiškas slieko kabinimas. Ar matėte kur gamtoje sliekų gumulą? Tikriausiai jo nėra matę ir ešeriai. Sliekas turi būti vienas. Maksimaliai tiesus, gražus ir dar šypsotis. Tik taip ims stambieji. Neturi būti matyti nei kablio kotelio nei kilputės. Jis turi būti sliekan panardinta.

11. Visi ten guminukai, sukriukės ir kiti "žaisliukai" – tik žaidimas. Gal tik kiek pozityviau vertinčiau kaliningradietiškus velnius. O šiaip - sliekas ir dar kartą sliekas. Žinau, kad tai kainuoja. Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Klaipėdą) naktinio išvis be 35ct negausite. Dienai reikia mažiausiai 200 sliekų. Esu įsitikinęs, kad žūklė Mariose Vilniečiams kainuoja ne mažiau 300Lt dienai. Kauniečiams gal 200Lt. Kas manote kitaip – skaičiuokite dar kartą. Nenoriu į tai veltis. Tačiau jei norite ne į dangų pavėpsoti, bet tikrai gerą žūklę turėti – siūlyčiau pridėti dar 70Lt sliekams ir turėti neįkainuojamų įspūdžių. Paieškojus sliekų galima ir keliskart pigiau rasti. Šiandien vėl išvarau į Marias.

Dviems paroms su nakvyne ant vandens.

Parašė Vidas Vilčinskas

Žvejyba net su 248 plūdurėliais

ltboss — Sun, 20 Oct 2013 09:28:32 GMT

2013 m. spalio 17 d. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai Tauragno ežere (Utenos r.) sulaikė gerai aplinkosaugininkams žinomus Ignalinos rajono Švedriškės kaimo gyventojus V. I. ir R. Ž., kurie žvejojo net su 248 plūdurėliais, leistiną žvejybos įrankių skaičių viršydami daugiau kaip 30 kartų!

Pažeidėjai buvo nemaloniai nustebinti, kai rašant administracinio teisės pažeidimo protokolus sužinojo, kad nuo š. m. rugsėjo 21 d. įsigaliojus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimams, žvejyba, viršijant leistiną mėgėjų žvejybos įrankių kiekį vienam žvejui daugiau kaip du kartus - traktuojama kaip draudžiamas žvejybos būdas ir nuobauda skiriama pagal LR ATPK 87 str. 3 dalį, tai yra piniginė bauda nuo 400 iki 1000 Lt su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Pažeidėjams teks atsisveikinti ir su plūdurėliais ir su medine irkline valtimi. Be to dar reikės atlyginti ir gamtai padarytą žalą – 841,65 Lt.

Parašė Urd.am.lt

"Matilius"

ltboss — Thu, 05 Sep 2013 06:35:43 GMT

Uodo trūklio lerva (Chironomus). Dar daug kur vadinama matyliais ar motyliais. Tai nedidelis, iki 2,5 cm ilgio, nariuotas vikšras, ežerų, tvenkinių, lėtesnių upių dumblo gyventojas. Vien tik Kuršių mariose jų yra priskaičiuota virš 50 rūšių. Daugumas jų yra skaisčiai raudonos rubino spalvos. Būna taip pat ir pilkų, žalsvų ar balzganų. Žvejai paprastai naudoja tik stambesniuosius chironomus, iš tokių mūsų respublikos vandenyse yra žinomas Chironomus f. L plumosus L. pvz.: Obelijos ežere jis užauga iki 70 mg svorio bei 24 – 25 mm ilgio ir laikosi negiliai dumble, ramiose vietose, kur mažiau deguonies. Upėse, smėlėtame dugne galima užtikti Chironomus f. I. plumosus-ieductus 18 mm ilgio, kurį jau įmanoma užmauti ant kabliuko.

Vieni chironomai per metus veisiasi vieną kartą, kiti – du ar net tris kartus. Kurie veisiasi vieną kartą, jei neišgaudo žuvys ar žvejai, jų lervos virsta ejukėmis ir vidurvasarį išskrenda. Šaltesniuose ir gilesniuose ežeruose išskrenda liepos – rugpjūčio mėnesiais, o seklesniuose – birželio mėnesį.

Pats natūraliausias būdas laikyti uodo trūklio lervas - su vandeniu ir dumblu, paimtu iš tvenkinio ar ežero, kur jos gaudytos. Du trilitriniai stiklainiai iki viršaus pripildomi per pusę dumblo ir vandens. Kiekviename stiklainyje atskirai galima laikyti 10-12 degtukų dėžučių lervų. Tiek jų turėtų visiškai pakakti 10-15 išvykų. Stiklainiai su uodo trūklio lervomis laikomi balkone ar panašioje vietoje, kol lauke temperatūra laikosi aukščiau nulio. Dar geriau stiklainius laikyti šaldytuve ant apatinės lentynos, kur temperatūra daug stabilesnė - visuomet būna apie +5 °C. Beje, šitokios "augyklos" priežiūra ne tokia jau ir sudėtinga. Tereikia kartą per mėnesį iš to paties ežero, kur buvo sugautos uodo trūklio lervos, atvežti tris litrus vandens ir juo pakeisti senąjį abiejuose stiklainiuose.

Lervos laikomos drėgnoje, nugręžtoje skepetaitėje. Didesnės veriamos ant kabliukų, o mažesnės – naudojamos kaip jaukas. Žvejai tam tikslui turi net specialias dėžutes – trūklines su skylėtais šonais, kurias, pridėję lervų, nuleidžia į vandenį. Lervos pamažu išlenda ir aplink trūklinę susitelkia žuvys.

Yra dar vienas būdas, kurį man atsitiktinai prie ežero papasakojo nepažįstamas žvejys. Uodo lervas galima laikyti drėgnose samanose. Jomis reikia pasirūpinti iš rudens. Lervas būtina kartą per savaitę sudrėkinti nusistovėjusiu vandeniu. Taip laikomos trūklio lervos išsilaiko puikiai, jei samanos sudėtos medinėje dėžutėje, ir susluoksniuotos kartu su lervomis. Dėžutę geriau laikyti šaldytuve arba lange tarp dviejų rėmų, kur žiemą temperatūra svyruoja nuo 0 iki +4 °C. Žinoma, visų masalų priežiūra reikalauja dėmesio, patogiau būtų jų tiesiog nusipirkti. Bet juk nebus blogiau, jei pasirūpinsite ir "savais" masalais. Kitaip sakant, nevargęs nesidžiaugsi!

Uodo trūklio lerva meškeriojama daugiausia žiemą, tačiau lygiai taip pat noriai mėgsta ją beveik visos žuvys ir kitais metų laikais. Ypač šį patiekalą mėgsta karosai, lynai, nes jie bešniukštinėdami, berausdami ežerų dumblą, nuo seno jį pažįsta.

Žiemą uodo trūklio lerva yra bene mėgstamiausias žuvų maistas, tad didžiausias naudokite masalui, o mažesnes, dar neužaugusias, smulkios lervutes palikite žuvies jaukinimui.

Štai tokį "juodą" darbą tenka nudirbti tam, kad mes turėtume gražių, švarių kirmėlaičių be kurių turbūt nė vienas neįsivaizduojame žieminės žūklės.

Straipsnyje panaudotos nuotraukos iš www.marciusxxxx.blogspot.com

Juodas masalas – prielaidos ir statistika

ltboss — Sun, 21 Jul 2013 10:10:46 GMT

Vidurdienį lydeka užtikrintai atakavo juodą voblerį, kuris tikriausiai priminė plėšrūnei šešėlyje prisiglaudusią žuvelę

Juodas – masalas ne išsigelbėjimas nuo nekibimo, o galimybė išnaudoti savo šansą, tačiau juodas masalas bus neefektyvus tik tas, kuris atitiks žūklės sąlygas ir spiningavimo ypatumus.

Modelis ir spalva

Šių metų birželį spiningavom Lavyse. Žuvys kibo prastai, o tiksliau – visai nekibo. Tokias dienas visada pravartu išnaudoti eksperimentams. Kai nekimba visada atidžiau įsižiūri į masalo žaismą, pastebi tuo ypatumus, kurie palankiomis dienomis paprastai lieka už kadro. Pirmiausiai paplukdžiau įvairiais režimais keletą naujų „džerkų", paskui ėmiausi guminukų, tarp kurių buvo ir tamsiai rudi bei juodi modeliai meškerioti „drop-shot"metodu. Tarp bandomųjų pavyzdžių buvo ir dvi trečio numerio sukrės juodais lapeliais, kurias įsigijau būtent žūklei skaidriame vandenyje. Kadangi kiti masalai lydekų nedomino, atėjo ir jų eilė.

Užmečiau vieną iš tų sukrių, dekoruotą geltonais taškais, ir, kelis kartus pasukęs ritės rankenėlę, vos nepašokau nuo valties suolelio, kai kažkas cvaktelėjo per masalą ir suspurdo, purtydamas spiningo viršūnėlę. Laimikis buvo menkas – dviejų sprindžių lydekaitė, tačiau jis signalizavo, kad kibimas nedingęs, tik reikia tinkamą masalą parinkti. Po jos užkibo antra tokia, trečia... Pasidarė aišku, kad arčiau kranto – tik smulkios plėšrūnės. Todėl pasiyrėme į ežero plotą, kur yra kelių metrų gelmėje žolėtas sėklius ir kur visada galima tikėtis stambaus laimikio.

Užmečiau sukrę palei sėkliaus šlaitą, palaukiau, kol masalas gerokai nugrimzdo, ir pradėjau sukti ritės rankenėlę. Pusiaukelėje iki valties spiningą supurtė galingas smūgis. Pradėjau traukti užkibusią žuvį. Tai, žinoma, buvo lydeka. Kolega pasižiūrėjo į laimikį pavydžiai, tačiau toliau atkakliai siūlė plėšrūnėms savo „firminį" guminuką. Kai man užkibo antra, jis neiškentė ir be žodžių ėmė raustis masalinėje, kol surado juodą trečio numerio „comet" tipo sukrę su tokiais pat geltonais taškais ant lapelio. Juoda sukrė pademonstravo veiksmingumą pirmu metimu – užkibo padorus ešerys. Taip ir spiningavom tą dieną – aš gaudžiau lydekas, o jis ešerius. Matyt, masalo spalva buvo esminis dalykas, o sukrės tipas lėmė kimbančių žuvų rūšį. Deja, po poros valandų ne itin kokybišką juodą maniškės sukrės lapelio emalę lydekų dantys nugremžė, ir kibimai liovėsi. Šis statistinis pavyzdys rodo, kad kibimą provokuoja ne tik masalo spalva, bet ir tipas bei modelis.

Masalų limitas

Kokį juodą masalą dažniausiai pamatysi spiningautojo masalinėje? Be jokios abejonės, tai sukrės ir guminukai. Labai retai spiningautojų masalinėse aptiksi juodą ar bent tamsų voblerį, nors vasarą tokie masalai – labai veiksmingi. Štai liepos mėnesį dažnai naudoju juodą „Yo-Zuri Flat Crank" modelį (5,5 cm, 7,5 g). Masalas – tinka, mano manymu, visų plėšriųjų žuvų gaudymui, tačiau penkerius šešerius metus šį voblerį laikiau absoliučiai vidurvasario masalu. Šiemet jis mane nustebino vėlyvą rudenį. Atsitiko taip, kad į išvyką vietoj masalinės su šešiacentimetriniais „minnow" pasiėmiau masalinę, skirtą vasarą naudojamiems hibridiniams ir „crank" tipo vobleriams. Klaida paaiškėjo, kai, priėjus tvenkinio įlanką, kur gelmė siekia kiek per metrą, o tokioje vietoje prireikė tvičinginio masaliuko. Teko rinktis iš to, kas yra, ir būtent „Flat Crank" pasirodė tinkamiausios masės. Spalva šiuo atveju tapo antrine charakteristika. Pagalvojau, kad raudonas akcentas vobleriuko pažiaunėje bus pakankamas dirgiklis, gerai plėšrūnų matomas nuskaidėjusiame vandenyje, kuriame tinkamai užsimaskuoti lydekos gali tik atsigulusios ant neaukštų vandenžolių kilimo, dengiančio įlankos dugną.

Tiesa, „crank" tipo voblerių nelaikau šimtaprocentiniais tvičingo masalais, nes jie labiau tinka plukdyti palei dugną trajektorija, primenančia laiptų pakopas. Iš pradžių „pakopinė" taktika nedavė rezultatų, todėl voblerį ėmiau plukdyti lėčiau, retkarčiais nustodamas sukti ritės rankenėlę, kad masalas stabteltų ir pakibtų virš dugno. Tokia masalo elgsena iš karto išjudino ešerius, kurie ėmė stverti stabtelintį masalą.

Kai krepšelyje jau spurdėjo tuzinas ešerių, nukreipiau masalą kitu maršrutu, pro vienišą švendrų guotą, žymintį povandeninę kalvelę už kokių dvidešimties metrų nuo kranto. Šį kartą masalą plukdžiau be ešeriams patinkančių pauzių ir kai vobleris atsidūrė šalia švendrų salelės, jį triukšmingai atakavo lydeka. Beje, vobleris „suveikė" tik toje įlankoje, o atvirame vandenyje pirmavo vidutinio kalibro „džerkai". Tačiau įlankos nuotykis iškalbingai papildė juodų masalų panaudojimo statistiką ir parodė, kad juodas masalas gali pasirodyti labai veiksmingas ne tik tradiciniu jų panaudojimo laikotarpiu – šiltu metu, bet ir gana vėlyvą rudenį.

Panašus atvejis nutiko su pilkšvai juosvu vobleriuku „Butcher", kurio šonai pamarginti vos matomais geltonais potėpiais. Nors masalo dydis – tik penki centimetrai, tačiau jį taip pat priskiriu universliųjų kategorijai. Šią reputaciją vobleriukas patvirtino spalį, kai Dūkšto ežere po pirmųjų šalnų „tikrinau", ar lydekos jau susirinko smaguriauti varlėmis. Tą dieną varlių imitacijos, deja, visiškai nedomino lydekų. Beje, kaip ir keletas klasikinių „minnow" tipo tvičingo metodui tinkančių voblerių (per 12 cm) modelių. Nelabai tikėdamasis, kad tokią saulėtą dieną situacija nors kiek keisis, užmečiau ištikimąjį „Butcher" ir netrukus užfiksavau pirmą realų kibimą.

Linas Marukas | 15min.lt

Masalas plukdomas nykščio paspaudimu

ltboss — Sun, 21 Jul 2013 10:08:35 GMT

Naujos kartos ritėje įdiegtas „Twitchin‘Bar System" mechanizmas leidžia masalą plukdyti nykščių spaudžiant strėliukės formos mygtuką

Kasmet sukuriama vis tobulesnių įrankių spiningininkams. Jų tarpe – pastaruoju metu renesansą išgyvenančios inercinės ritės – ryškus šios tendencijos pavyzdys – neinercinė ritė „Daiwa Megaforce 100 THSL".

Šiuolaikinės inercinės ritės kardinaliai skiriasi nuo senosios kartos ričių – „ratų", tačiau pastarosiomis masalus valdyti buvo lengviau ir paprasčiau. Be to, ir spiningo masalai buvo paprastesni, o tokius masalus kaip guminukai ir vobleriai anksčiau mažai kas naudojo.

Spininguojant inercinėmis ritėmis labai daug masalo plukdymo funkcijų perkeliama meškerykočiui, tačiau absoliučiai visko jis negali atlikti. Ypač kai masalą reikia plukdyti labai juvelyriškai, o masalo masė – nedidelė arba žūklavietės pobūdis verčia masalą patiekti taip, kad jis, plaukdamas minimaliu greičiu, demonstruotų maksimalų žaismą.

„Daiwa" inžinieriai sumanė įdiegti į inercinę ritę „Daiwa Megaforce 100 THSL" unikalų patobulinimą – „Twitchin‘Bar System". Šis mechanizmas leidžia plukdyti masalą, nesukant „multo" rankenėlės. Tai galima daryti nykščiu spaudžiant ritės korpuso viršuje įtaisytą plokščią strėlės formos mygtuką.

Tai ypač patogu spininguojant tvičingo stiliumi, kadangi ritė – labai greitaeigė (7:1:1) ir vienu rankenėlės pasukimu suvynioja 0,8 m valo. Tad dažnai spiningininkas nejučia masalą plukdo pernelyg dideliu greičiu, o tai sumažina jo patrauklumą plėšrūnams.

Antra, „tvičinguoti" galima viena ranka. Trečia, „Twitchi‘Bar System" leidžia labai juvelyriškai plukdyti pakimbančius ir paviršinius spiningo masalus.

Vitalijus Valeikis | 15min.lt

Malūnas vietoj uodegos

ltboss — Sun, 21 Jul 2013 10:07:04 GMT

„Cormoran Wide Nose" vibracinis masalas skleidžia dvigubai stipresnius virpesius nei klasikiniai „rattlin" tipo vobleriai

Kuo stipresni spiningo masalo skleidžiami virpesiai, tuo didesnė kibimo tikimybė. Pagal tokį principą sukonstruotas spiningo masalas „Cormoran Wide Nose", kurio konstrukcijoje sujungtos voblerio ir sukrės savybės.

Ne paslaptis, kad šiandien ypač sparčiai populiarėja sportiški meškeriojimo būdai, tarp kurių, turbūt, didžiausia – spiningavimo plėtra. Kodėl akcentuojamas šis faktas? Spiningo praktikai ir ekspertai pabrėžia, kad spiningavimo populiarėjimas reiškia, jog patogiose vietose esantys ir žuvingumu gausėjantys vandens telkiniai kiekvieną sezoną patiria tikrų tikriausią spiningautojų antplūdį. Šis reiškinys dabar vadinamas presingu, patiriamu dėl tokio antplūdžio vandens telkinių gyventojų, pirmiausia žuvų.

Pastebima, kad dėl šio reiškinio keliamo efekto, daugelis spiningo masalų labai greitai (dažnai per vieną sezoną) „prisiblizgina". Kitaip tariant, tampa ne itin veiksmingi, nes plėšrūnai išmoksta juos atpažinti ir į tokius masalus nebereaguoja taip, kaip anksčiau. Tačiau visų spiningo masalų efektą galima sustiprinti, suteikiant jiems papildomų savybių. Tai viena priežasčių, kodėl pastaruoju metu atsiranda įvairiausių hibridinių spiningo masalų.

Spiningo masalų veiksmingumą galima padidinti papildant juos dirgikliais, kurie vadinami „Teaser" terminu. Tai gali būti ypatingas spalvinimas, įvairios švytinčios uodegėlės, taškai, dekoruoti kabliukai ir panašiai, tačiau labiau nei vizualiniai dirgikliai spiningo masalų veiksmingumą padidina garsiniai efektai, sukeliami triukšmo kapsulėse, esančių šratelių, kurie, masalui plaukiant, skleidžia garsą. Antra, ypač veiksmingi yra labai stiprius virpesius skleidžiantys masalai.

„Cormoran Wide Nose" – hibridinis masalas, turintis daugelį išvardintų savybių. Pažodžiui išvertus, šio masalo pavadinimas reiškia – plati nosis. Nors mūsiškai teisingiau sakyti – plati kakta. Šia konstrukcine savybe pasižymi „rattlin" tipo vobleriai be liežuvėlio. Tai vibraciniai masalai, kurių labai stiprią vibraciją užtikrina būtent plati voblerio kakta. Ją veikiantis vandens pasipriešinimas verčia masalą vibruoti ir judėti zigzagu.

Žinoma, šis hibridinis masalas niekuo nesiskirtų nuo kitų vibracinių voblerių, jei vietoj uodegoje kabinamo trišakio jam nebūtų primontuotas platus „long" tipo sukrės lapelis. Kai „Wide Nose" plaukia, lapelis intensyviai sukasi, skleisdamas papildomus ir nė kiek ne mažiau stiprius virpesius. Na, o kuo stipresni masalo skleidžiami virpesiai, tuo didesnė kibimo tikimybė. Ypač tuose vandens telkiniuose, kuriuose lankosi daug spiningininkų. Hibridinis masalas, turintis sukrių ir voblerių savybių gaminamas 6 cm (13g) ir 7 cm (18 g).

Romas Tauginas | 15min.lt

Žvejyba Lietuvoje

ltboss — Fri, 21 Jun 2013 15:38:58 GMT

Žvejyba buvo vienas svarbiausių senovės lietuvių verslų. Žvejota įvairiais būdais – kauliniais, o nuo geležies amžiaus – geležiniais žeberklais, įvairiomis varžomis, venteriais. Šiandien jau mažai kas yra girdėjęs apie žvejojimą įvairiais krepšiais, maišais su skyle masalo priviliotai žuviai įplaukti. Jūroje žvejodavo ūdomis – ilgomis virvėmis su daugybe pavadėlių ir kabliukų. Tradicinė meškerė atsirado gana vėlai, maždaug prieš 100 metų, spiningas – dar vėliau. Iš pradžių meškerėms naudoti natūralūs ašutai, iš plunksnos padarytos plūdės ir grubūs savadarbiai kabliukai.

Verslinė žvejyba suklestėjo ėmus žvejoti tinklais. Tinklai buvo mezgami rankomis, šis darbas reikalavo daugelio rankų triūso. Nors keliai buvo prasti, gyvos žuvys kubilais dažnai būdavo vežamos net į atokiausias vietas.

Prieš 300 metų upėse uždrausta statyti užtvankas, o tos, kurios trukdė sielių plukdymui bei laivybai, buvo išgriautos. Tuomet neliko kliūčių lašišoms ir šlakiams upėmis keliauti į nerštavietes, tačiau pastačius Kauno hidroelektrinės užtvanką, lašišinėms ir kitoms žuvims kelias Nemunu buvo užkirstas. Dėl to Nemuno baseine žuvų gerokai sumažėjo.

Dabar žvejyba – viena svarbiausių gamtos išteklių naudojimo sričių. Šiuo metu ežeruose aktyviausiai žvejojami sterkai, lydekos, kuojos, aukšlės, pūgžliai. 1996 ežeruose sugauta 125 t žuvies, 1997 – 100 t.

Upėse taip pat sužvejojama daug vertingų žuvų: 1996 – 5,7 t ungurių, 1997 Nemuno žemupyje – 143 t stintų, Nemuno žemupyje ir Šventosios upėje ties Kretinga – 1,5 t nėgių.

Lietuvoje veikia 35 įvairaus didumo tvenkinių ūkiai. Daugelyje jų auginami karpiai, kai kuriuose – peledės, karosai, upėtakiai. 1996 tvenkiniuose išauginta 1537 t karpių, didžioji jų dalis suvartota vietos rinkoje, kita eksportuojama į gretimas šalis ir net į Vokietiją.

Ypatingas vandens telkinys, kurio baseine aptinkama per 50 rūšių žuvų, yra Kuršių marios. Tiesa, į žvejų tinklus dažniausiai pakliūva 30 rūšių žuvys, iš kurių verslui svarbiausios yra jūriniai sykai, kuojos, stintos, stintelės, vėgėlės, sterkai, pūgžliai, ešeriai, karšiai, unguriai, žiobriai, ožkos ir net dyglės. Pro Kuršių marias iš Baltijos į neršto vietas plaukia stintos, žiobriai, lašišos, šlakiai, upinės nėgės, o iš Nemuno baseino ežerų ir upių į Baltiją – unguriai.

Pamario žmonėms žvejyba visada buvo labai svarbi. Žuvis jie gaudė daugybe būdų: traukiamaisiais tinklais, bradiniais, tinklaičiais, kurnomis (kanapiniais tinklais), įvairiomis gaudyklėmis. Vėliau, XX a. antrojoje pusėje, Kuršių mariose imta naudoti kaproniniai tinklai, medines dores pakeitė Kaune statyti botai, tinklams traukti pradėta naudoti variklius. Marių pakrančių žvejai vertina visas žuvis, tačiau labiausiai – ungurius, praeives lašišas, sykus.

Kuršių marių žvejų versliniai laimikiai per paskutiniuosius 50 metų įvairiai kito (žr. lenteles).

Žuvys praeivės (vidutiniškai sužvejota, cnt):

Metai	Lašišos, šlakiai	Sykai	Stintos	Žiobriai	Unguriai	Dyglės
1950–1954	21	20	1902	1592	632	–
1955–1959	22	107	1379	1796	1519	–
1960–1964	2	76	683	1473	1876	185
1965–1969	1	23	512	981	1573	1708
1970–1974	1	16	1794	473	1026	1593
1975–1979	–	19	872	349	672	1956
1980–1984	–	2	370	78	200	1709
1985–1989	–	–	821	8	146	1271
1990–1994	1	–	294	3	65	547
1995–1999	–	1	275	37	78	110

Be šių žuvų, Kuršių mariose sugaunama daug pusiau praeivių žuvų (migruojančių tarp marių ir jų intakų).

Pusiau praeivės žuvys (vidutiniškai sužvejota, cnt):

Metai	Stintelės	Salačiai	Sterkai	Vėgėlės
1950–1954	2267	–	2304	411
1955–1959	2835	16	2026	460
1960–1964	112	35	1067	312
1965–1969	95	45	890	249
1970–1974	–	60	1110	282
1975–1979	7	50	970	46
1980–1984	529	29	1326	176
1985–1989	23	37	574	497
1990–1994	37	48	792	222
1995–1999	–	48	456	84

Marių žvejai sugauna nemažai vietinių žuvų.

Vietinės žuvys (vidutiniškai sužvejota, cnt):

Metai	Lydeka	Kuoja	Plakis	Karšis	Ešerys	Pūgžlys	Ožka
1950–1954	587	2501	140	8300	1092	293	413
1955–1959	600	3675	185	2642	2052	130	148
1960–1964	666	1837	117	1445	880	259	9
1965–1969	369	2661	51	1862	1075	174	2
1970–1974	523	5062	65	4365	853	52	123
1975–1979	268	7167	175	5092	774	188	75
1980–1984	335	9045	162	4740	864	1511	153
1985–1989	278	5359	359	5286	1174	1418	482
1990–1994	118	4607	41	3627	988	647	2
1995–1999	102	3672	17	3476	444	383	30

Kai kurių žuvų Kuršių mariose jau neaptinkama. XVI–XVIII a. čia buvo sugaunama tūkstančiai centnerių atlantinių eršketų, o XX a. pasitaikė vos vienas kitas. Paskutinį kartą 2,5 m ilgio, 120 kg masės patelė sugauta 1955. Iš jos išimta 18 kg subrendusių juodųjų ikrų.

Baltijos jūros pakrantėje tinklus stato pakrantėse gyvenantys žvejai. Jie žvejoja mažais laiveliais. Priekrantės žvejų laimikiai nedideli – apie 200–300 t per metus. Jūroje žvejojama iki 20–30 m ilgio ir 100–200 t talpos laivais. Čia gaudomos strimelės, menkės, uotai. Lietuvai kasmet nustatoma 45–50 tūkst. t žuvies kvota: menkių leidžiama sužvejoti apie 8 tūkst. t., strimelių – 15 tūkst. t, bretlingių – 27 tūkst. t.

Lietuvos žvejai meta tinklus ir Atlante, kur gaudo krevetes, jūrų ešerius, kalmarus, juoduosius uotus, įvairių rūšių plekšnes.

Dešimtis tonų žuvų kasmet sužvejoja ir keliasdešimt tūkstančių žvejų mėgėjų. Geidžiamiausias jų laimikis – plėšriosios žuvys: lydekos, ešeriai, šamai, upėtakiai, tačiau kiekvienas tikras žvejys džiaugiasi sugavęs bet kokią žuvį. Vis labiau populiarėja žvejyba museline meškere, o žiemą ant Kuršių marių ledo kasdien stintas gaudo po keletą tūkstančių žvejų iš visos Lietuvos.

Žvejai mėgėjai veda didžiausių sugautų žuvų statistinę apskaitą.

Mėgėjiškos žūklės įrankiais Lietuvoje sugautos didžiausios žuvys:

Aukšlė	22,5 cm (1991)
Baltasis amūras	22,2 kg (1991)
Ešerys	2,72 kg (1995)
Gružlys	18,2 cm (1985)
Paprastasis karosas	2,55 kg (1990)
Sidabrinis karosas	3 kg (1989)
Karpis	25,6 kg (1992)
Karšis	4,9 kg (1989)
Kuoja	1,42 kg (1988)
Lydeka	19,1 kg (1986)
Lynas	4,1 kg (1986)
Pūgžlys	22,5 cm (1989)
Raudė	0,92 kg (1984)
Salatis	6,0 kg (1988)
Sterkas	8,45 kg (1922)
Šamas	60,0 kg (1994)
Šapalas	5,0 kg (1990)
Margasis upėtakis	7,21 kg (1990)
Vaivorykštinis upėtakis	3,1 kg (1984)
Ūsorius	6,2 kg (1985)
Vėgėlė	4,0 kg (1993)