Zvejys.ucoz.com

Kokius meškeriojimui skirtus segtukus šiandien gali įsigyti mūsų šalies parduotuvėse eilinis meškeriotojas ir ką apie juos sako ekspertai?

Smulkmena ar ne?

Šiuolaikinis spningavimo stilius – plati sąvoka, apimanti ne tik masalus, rites bei meškerykočius su valais, bet ir įvairius įnagius, kurie naudojami daryti žūklei reikalingus montažus. Dažnai spiningininkai vadina juos smulkmenomis, tačiau nuo tų smulkmenų, o konkrečiai nuo segtukų, priklauso žūklės sėkmė. Jie lemia ne tik tai, ar pavyks ištraukti laimikį, bet ir patį kibimą. Todėl smulkmena vadinti segtukus nederėtų. Antra, nereikėtų atskirai kalbėti apie segtukus ir sukučius. Šiandien šie du įnagėliai – vieningas derinys, t.y. segtukas su sukučiu. Ir juos naudoja ne tik spiningininkaii, kurių poreikiams tenkinti jis atsirado, bet ir plūdininkai, kurie dabar tokiomis jungtimis tvirtina prie valo slankiąsias plūdes, jūrinės žūklės mėgėjai, prisegantys jais prie pagrindinio valo masalų virtines, taip pat dugninėmis žvejojantys meškeriotojai, kurie segtukais su sukučiais tvirtina svarelius. Žodžiu, kur pažvelgsi, ten pamatysi šį svarbų derinuką – segtuką su sukučiu.

Prototipas ir naujovės

Kas yra šiuolaikinis žvejybos segtukas su sukučiu? Labiausiai panašus į savo prototipą – žiogelį – yra segtukas, kuris vadinamas „Safety Snap". Tai iš spyruokliuojančios vielos išlenktas segtukas, per vidurį  apgaubtas žalvarine mova. Jos krašteliai užlenkti, kad vielutė neiššoktų lauk. Vienoje pusėje mova įpjauta, kad dalis jos liktų neužlenkta. Neužlenktoje movos dalyje fiksuojamas segtuko rėmelio galas.  „Safety" tipo segtukas yra patogus tuo, kad nuo jo neatsikiša jokie vielos galiukai, tačiau tai – jau tolima tokių įnagių praeitis. Pirma, jie neturi reikiamo atsparumo didelėms apkrovoms, o antra, yra gana gremėzdiški, o tai reiškia – pakankamai matomi vandenyje. Spiningininkai tokius įnagius šiais laikais naudoja labai retai, kaip ir artimiausią jo broliuką  „Interlock" tipo segtuką. Priešingai nei pirmtako,  jo vielinio rėmelio galai yra ne tiesūs, o užlenkti. Jie fiksuojami movos išpjovoje „mirtinai" ir neatsisega net tada, kai segtukas atsitrenkia į medžio kamieną arba akmenį. Šie segtukai dažniausiai naudojami plūdininkų, dugnininkų, jūrinėje žūklėje.

Vielinė konstrukcija

Žūklei gėluose vandenyse daugiausia naudojami 10–20 numerio segtukai. Spiningininkui tenka žvejoti įvairiausiuose vandenyse – nuo mažo upėtakių apgyvento upelio iki giliavandenių ežerų. Žūklės sąlygos tuose vandenyse labai nevienodos. Tamsiame miško ežero vandenyje žvejojant lydekas galima puikiausiai išsiversti su šiek tiek masyvesniu už kitus „Interlock" tipo segtuku, o štai skaidrioje šaltavandenėje upėje žuvys daug akylesnės, pastebi kiekvieną masalo detalę. Tad reikalingi segtukai ir sukučiai, kurie pritaikyti delikačioms žūklės sąlygoms. Tai konstrukcijos iš plonytės, oksidu padengtos vielos. Tokie įnagėliai nekeičia masalo silueto formos, yra mažai pastebimi, todėl nekelia įtarimo plėšrūnams.

Tokių įnagių gama didelė: pvz., ovalo formos segtukas „Barrel Swivel Norway", labai patikimai užsirakinantis ir labai tvirtas – 12 numerio segtukas išlaiko 12 kg apkrovą. Šie segtukai gaminami iš specialios plieninės vielos, nerūdija ne tik gėlame, bet ir sūriame vandenyje. Jie ypač tinka žūklei vobleriais. „Fast Lock" vieliniais segtukais lengva prisegti ir nusegti masalus. Apvali šių segtukų kilpa puikiai tinka žūklei vartiklėmis ir guminukais. Žvejojant sukrėmis rekomenduojama naudoti kitą modelį – tai „Barrel Swivel Swedish". Šis segtukas irgi pagamintas iš vielos, o jo kilpos galas yra netaisyklingo trikampio formos. Jame puikiai užsifiksuoja sukrių kilpelės. Užmetant masalą, prisegtą prie tokio segtuko, jis daug rečiau trišakiu užkabina valą.

Vaistas nuo valo ligų

Kai išpopuliarėjo sukrės, spiningautojai susidūrė su šalutiniu efektu. Ilgainiui sukrė, kad ir kokią tobula būtų, susuka valą. Jis ima garankščiuotis ir mazgytis. Vaistas nuo šios valo ligos – sukutis (angl. swivel), todėl jie derinami su segtukais.

Pats paprasčiausias sukutis vadinamas „Barrel Swivel". Šis sukutis turi slyvaitės arba rutulio formą, o abiejuose jo galuose – po vielinę kilpą, kuri išlenkta iš vielutės su kniede gale. Kniedės, štampuojant sukutį, atsiduria korpuso-statinaitės viduje. Tad ir viena, ir kita kilpelė gali suktis. Tokie sukučiai 40–50 proc. sumažina valo susukimą žvejojant aktyviai besisukančiais masalais arba svareliais. Iš „Barrel Swivel" tipo sukučių gaminamos grandinėlės, susidedančios iš 3–6 o kartais ir daugiau sukučių, kurie dar papildomai 7–10 proc. sumažina valo susisukimą.

Žinoma,  „Barrel Swivel" tipo sukučiai nusileidžia naujausiems guolinio tipo sukučiams „Ball Bearing Swivel". Jie susideda iš kūgio formos cilindriuko, į kurį įmontuojama ašelė su kiauryme valui įverti.

Ašelės galas, esantis sukučio korpuse, primena vinies galvutę. Tarp jos ir sukučio korpuso galo įdedami 2–3 plieniniai rutuliukai, kurie atlieka guolio vaidmenį, kai sukučio ašelė ima suktis. Tokie guoliniai sukučiai 80–90 proc. sumažina valo susukimą, jais rekomenduojama naudotis, kai masalui naudojamos sukrės.

Stambūs guoliniai sukučiai (1–3 numerio) naudojami jūrinėje žūklėje. Toks sukutis su atitinkamo kalibro „Fast Lock" segtuku išlaiko nuo 40 iki 250 kg apkrovą. Stambiems masalams prisegti gaminamas sukutis su dvigubu guoliu „Double Ball Bearing Swivel". Šie sukučiai su tokios pat konstrukcijos segtukais pakelia 18–410 kg krovinį.

Kalibras ir vandens skaidrumas

Nors sukučiai ir segtukai – du atskiri dalykai, tačiau dažniausiai jie yra neatskiriama pora, t.y. naudojamos sukučių ir segtukų kombinacijos, kurioms vardas dar nesugalvotas. Galbūt aiškumo dėlei jas geriausia vadinti spiningo spynelėmis. Kombinacijos sudaromos montuojant abu įnagėlius į vieną. Paprastai į sukučio auselę įveriamas segtukas. Segtukas su sukučiu dabar pats populiariausias tarp spiningininkų, bet reikia turėti supratimą, kaip juo naudotis. Ekspertų nuomone, svarbiausia rasti tinkamą santykį tarp masalo ir sukučio su segtuku. Kartą teko žvejoti Dysnos žemupyje, kuris garsėja stambiais ešeriais. Gaudžiau juos pirmo numerio sukre. Kibo gana permainingai, tačiau kas dešimt penkiolika minučių vis dėlto ištraukdavau didesnį ar mažesnį ešerį. Eilinį kartą, užmesdamas į sietuvą masalą, pastebėjau, jog už kokio pusšimčio metrų nuo manęs laimę bando dar vienas spiningautojas. Regis, sukrę jis užmesdavo teisingai – į sietuvos gilumą, o paskui plukdydavo masalą tarp pasklidusių virš povandeninio šlaito briaunos lelijų lapų. Gerą pusvalandį stebėjau jį akies krašteliu ir mačiau, kad jis nesugavo nė vienos žuvies. Tad laukiau, kada jis prieis persimesti žodeliu kitu. Taip ir atsitiko: vyrukas pasiteiravo, kokiu masalu žvejoju. Kai pasakiau, jog sukre, jis labai nustebo: kodėl jums kimba, o man ne?

Mudu žvejojome gana panašiomis sidabraspalvėmis sukrėmis,  tačiau kolega savo masaliuką buvo prisegęs prie aštunto numerio segtuku, o tokio dydžio įnagėlis buvo maždaug pusės jo naudojamo masalo dydžio. Tai ir buvo nesėkmės priežastis. Patariau jam šiuo atveju naudoti 18 arba 16 numerio segtuką. Vyrukas paklausė man patarimo ir netrukus ištraukė pirmąjį ešerį.
 

Viena esminių klaidų, kurias daro daugelis spiningautojų, yra ta, jog jie nepaiso elementaraus reikalavimo – masalo ir spynelių proporcijos turi būti suderintos. Didelė spynelė labai padidina smulkaus masalo gabaritus ir jis pasidaro žuviai įtartinas. Kad spiningininkas galėtų išvengti šios klaidos, žūkladėžėje jis privalo turėti įvairiausio dydžio segtukų, sukučių ir spynelių.
 
Ekspertai laikosi nuomonės, kad žvejojant smulkiais ir vidutiniais spiningo masalais netinkamas segtukas su sukučiu pablogina kibimą maždaug du kartus. Tai pasakytina ir apie stambius masalus, prie kurių derinami didesnio kalibro segtukai ir pavadėliai. Taisyklė viena – visada reikia naudoti kiek įmanoma mažesnius įnagėlius. Net ir tada, kai, regis, masalas šalia segtuko su sukučiu atrodo milžiniškas. Žvejojant vobleriais ši aplinkybė dar reikšmingesnė. Ne kartą bandžiau voblerius, derindamas juos su įvairiausio kalibro ir konstrukcijos spynelėmis.

Būtent segtuko kalibras buvo lemiantis veiksnys, įtakojantis žuvų kibimą. Maži vobleriai (iki 5 cm), prisegti prie valo, naudojant pernelyg didelį ir sunkų įnagėlį gali visai nustoti „žaisti", o būna, kad masalėlis, suporuotas su stambiu segtuku, tiesiog virsta ant šono arba sukasi aplink savo ašį. Pririšk tokį masalą tiesiog prie valo ir nelieka jokių problemų. Antra, mažų masalų negalima perkrauti. Jei 3 g vobleriui prisegate 1 g segtuką, plaukiantis masalas gali tapti skęstančiu. Trečia, visi papildomi elementai masalą vizualiai padidina.

Tai labai atsiliepia jo veiksmingumui, bet svarbiausia, kad taupantys meškeriotojo laiką aksesuarai keičia masalo savybes. Todėl žvejojant vobleriais spyneles rekomenduojama naudoti tik tada, kai į voblerio nosyje arba liežuvėlyje esančią kilpelę iš pradžių įveriamas žiedelis, o tik paskui prie žiedelio segama spynelė.

Žvejojant skaidriame vandenyje gariausia naudoti segtukus, kurie pagaminti tik iš vielos, o sukučius – „Barrel" arba „Rolling" tipo, tačiau pora numerių mažesnius už segtuką.

Standartas ir nukrypimai

Segtukai ir sukučiai ne tik taupo žvejo laiką, kartais be jų neįmanoma išsiversti. Sukučiai (visų tipų ir dydžių) naudojami žvejojant dugninėmis, plūdinėmis, boloninėmis ir karpinėmis meškerėmis, skrituliais. Šie įnagėliai yra jungiamoji grandis tarp meškerės sąrangos dalių (kabliuko, pavadėlio, svarelio, pagrindinio valo ir t.t.). Antra, sukučiai naudojami kaip stabdis slankiesiems svareliams, šėryklėms, o spynelės vis dažniau naudojamos  tvirtinti prie valo slankiąsias plūdes. Trečia, sukučiai neleidžia susisukti valui ir pavadėliams ne tik užmetant ir plukdant masalą, bet ir traukiant laimikį. Dugninės mėgėjams ir karpių žvejams gaminamas specialus trišakis sukutis su amortizuojančiais karoliukais. Jis skirtas sujungti pavadėlius, svarelius, šėrykles su pagrindiniu valu arba montuoti specialias sistemas.

Išradingas ir sumanus sukučių su segtukais panaudojimas priklauso nuo jų kokybės. Kiek ją lemia įnagių kaina? Ir ar tikrai yra priklausomybė tarp kainos ir kokybės? Beje, pastaroji reiškia ne vien segtuko su spynele sugebėjimą atlaikyti gamintojo deklaruojamas apkrovas, bet ir tolygią sukučio eigą, nepastebimumą vandenyje, nedidelį įnagio svorį, galimybę jį montuoti su kitais įrankio elementais, atsparumą korozijai. Labai svarbi charakteristika vielos, iš kurios pagamintos sukučio auselės, skersmuo privalo būti toks, kad nepjautų prie jo tvirtinamo valo, o jei auselė labai plona, tai – praktiškai neįmanoma.