Kokie spiningo masalai geriausi žūklei liepos
mėnesį? Šis klausimas aktualus kiekvienam spinigininkui, tačiau kiek
meškeriotojų, tiek ir nuomonių.
Vis
dėlto daugelis sutiks, kad liepos mėnesį stambias plėšriąsias žuvis
geriausia vilioti masalais, maksimaliai imituojančiais grobį –
ūgtelėjusias žuveles. Na, o tokie masalai – vobleriai. Kita vertus,
daugelis spiningininkų pasakys, kad šiame teiginyje nieko naujo.
Kiekvieno žvejo masalinėje – voblerių gama, tačiau yra vienas niuansas:
daugelis modelių, kuriuos naudoja spiningininkai – klasikiniai.
Skirtumai tarp masalų
Vobleriai
skirstomi į plaukiančius t.y. lengvesnius už vandenį, skęstančius, t.y.
sunkesnius už vandenį, ir neutralaus plūdurumo, t.y. turinčius maždaug
vienodą lyginamąjį svorį su vandeniu. Spiningo ekspertai pagrįstai mano,
kad pirmieji vobleriai buvo lengvesni už vandenį, nes 1936 metais
suomių meškeriotojas Lauris Rapala pirmuosius žinomus voblerius
pasigamino iš pušies žievės ir apklijavo juos folija, išimta iš
cigarečių pakuotės.
Kitas voblerių
klasifikacijos kriterijus – forma. Klasikinių voblerių korpusų formos
trys: FAT – lašo formos, trumpi ir apkūnūs, SHAD – plokštoki ir platūs,
MINNOW – verpstės formos vobleriai. Trečias klasikinių voblerių požymis –
pažiaunėje įklijuotas liežuvėlis, kuris padeda masalui panerti ir
vinguriuoti.
Netradiciniai modeliai
Statistika
rodo, klasikiniai vobleriai šių metų vidurvasarį nėra ypač veiksmingas
masalas, tačiau ypatingai sėkmingai naudojami netradiciniai „rattlin"
tipo vobleriai. „Rattlin" tipo vobleriai iš pirmo žvilgsnio gana
nepatrauklūs, plokšti kaip lenta. Gali pamanyti, kad jie išpjauti iš
lakšto. Paprastai šie vobleriai forma primena karosėlį arba plakio
jauniklį.
Kad šie masalai
netradiciniai, rodo jų konstrukcija – „rarttlin" tipo vobleriai neturi
liežuvėlių, o kilpelė valui tvirtinti įtaisyta ne masalo nosyje, o ant
nugaros. Kita vertus, į akis iškart krinta, kad plokščių kaip lenta
masalų kakta neproporcingai plati. Ši „rattlin" voblerių konstrukcijos
ypatybė labai svarbi. Kai masalas nugrimzta, kiek reikia, ir imamas
plukdyti, vandens pasipriešinimas į plačią kaktą išjudina voblerį ir jis
ima vibruoti. Iš šono atrodo, kad masalas karštligiškai blaškosi iš
šono į šoną. Jis nukrypsta nuo plaukimo krypties labai nedaug, tačiau
virpesiai labai dažni.
Suprantama, kad
toks masalas sukelia labai stiprius vandens virpesius, sklindančius į
šonus kelias dešimtis metrų. Kadangi „rattlin" tipo vobleriai vibruoja
kaip styga ir skleidžia labai stiprius virpesius, jie ne tik veiksmingai
provokuoja plėšrūnus, bet ir yra labai universalūs. Plokšti kaip lenta
vobleriai vilioja daugelio rūšių žuvis. Vidurvasarį klajojančius po
ežerų plotus ešerius šie masalai paskatina skubėti prie apetitą
keliančio objekto kelias dešimtis metrų ir nieko nelaukiant atakuoti, o
sterkus, tūnančius palei dugną ir nelinkusius vytis grobio, jie
paskatina akyliau žvalgytis. Lydekos artėjant vibruojančiam kaip styga
masalui suklūsta ir pasiruošia lemtingam šuoliui. Net salačiai ir
šapalai skuba prie skleidžiančio stiprius virpesius objekto
strimgalviais ir nė negalvoja stabtelti ir įsižiūrėti į sprunkantį
objektą įdėmiau.
Žūklės ypatumai
Norint
sėkmingai žvejoti plokščiais kaip lenta masalais, reikia žinoti kelias
taisykles. Pirma, reikia bent apytikriai žinoti žūklavietės gylį ir
nugramzdinti sunkesnį už vandenį masalą tiek, kad jis plauktų palei
dugną.
Antra, masalą reikia plukdyti
kintančiu tempu – tai lėčiau, tai greičiau, tačiau be pauzių, nes jis
iškart nustoja vibruoti. Trečia, reikia parinkti tinkamą masalo spalvą.
Geriausi sidabrinės spalvos masalai, tačiau drumstokame vandenyje
praverčia ryškūs, o kartais ir raudoni, vėžius imituojantys masalai.
Ketvirta, ežere šiuos masalus reikia plukdyti greičiau, o upėje –
lėčiau. „Rattlin" tipo vobleriai tinka vilioti visų rūšių plėšriąsias
žuvis.