Zvejys.ucoz.com

Nekibo, ir mūsų viltys vis labiau blėso... Tuo labiau, kad visiškai iš aušo, kai staiga iš gelmės ėmė kilti ir sproginėti vandens paviršiuje burbuliukų srovėlė. Gerai žinoma, jog tai reiškia viena – jaukas priviliojo žuvis ir jos ėmė rausti dugną. Kitas dalykas, ar tai lynai?

Varškė ir lėtas charakteris

Lynas – ne tik vandenų lėtuolis, bet ir labai atsargi ir apdairi žuvis. Meškeriotojui nelengva ją prisivilioti ir sugundyti paskanauti ant kabliuko užvertu masalu. Pagal sunkiai patikrinamą ir išbandomą metodą lynus esą geriausia vilioti ir jaukinti... varške. Žinoma, šis produktas dabar brangus ir ne kiekvienas ryšis tokiam eksperimentui, tačiau Kamuntavo ežero žinovai teigia, kad tai daryti apsimoka.

Apskritai lynų meškeriojimas be specialaus pasirengimo yra atsitiktinis. Būtent atsitiktinai lynai dažniausiai užkimba meškeriojant karosus arba karpius, nes šių žuvų keliai kartais susikerta. Kadangi dabar prasideda vidurvasaris, tai verta specialiai pasirinkti nuošalią vietą, kur maža tikimybė, kad kas žuvis pabaidys ir įsirengti lynų meškeriojimo vietą. Kam ji reikalinga? Vandens augalijos tankmėje jaukas išsidrabsto plačiai ir lynų nepriviliosi į reikiamą tašką. Antra, užžėlusiose vietose lynai sunkiau aptinka ne tik jaukus, bet ir masalus. Trečia, užžėlusioje vietoje sudėtinga ištraukti užkibusią žuvį.

Meškerioti galima visur

Molėtiškis Arvydas Paškevičius, jau daug metų tuo metu meškeriojantis lynus įvairiuose Molėtų rajono ežeruose, mano, kad juos sėkmingai galima gaudyti net ir mieste esančiuose vandens telkiniuose. Tik vėlgi reikia pasiruošti vietą: išvalyti tolėliau nuo kranto vandens augalijos plotą ir nuolat į jį paberti jauko, kad lynai imtų ten lankytis. Per keletą dienų, galbūt per savaitę, lynai pakoreguos savo maršrutus, kuriais vyksta ieškoti maisto, ir ims nuolat užsukti į plotelį, kur randa gardėsių. Beliks tiks išsiaiškinti, kuriuo metu jie dažniausiai ten buvoja?

Lynai tokiose vietose pasidaro mažiau baikštūs, bet žinoma, nekimba visą dieną, o tik tomis ankstyvomis labai greitai prabėgančiomis ryto valandomis arba vėlokai vakare. Patyrę meškeriotojai sugeba per tą laiką ištraukti net po keletą žuvų, kurių kulinarines savybes labai vertina šeimininkės. Tiesa, esu girdėjęs tik keletą atvejų, kai lynai kibo visą dieną, ir tik vieną atvejį, kai jie kibo srovėje.

Šios gražios auksažvynės su smaragdo atspalviu žuvys mėgsta vandens augalija apaugusias vietas, paprastai su dumblėtu dugnu, kuriame ieško maisto. Jaukas lynui gegužės mėnesį – sliekas, apsiuva, blyno gabalėlis, vėliau – musės lerva, šutinti kviečiai.

Tylos įstatymas

Kadangi lynai baikštūs, o mūsų ežerai meškeriotojų lankomi dažnai, tai vietą žūklei reikia rinktis kuo atokesnę. Būtent taip mudu su kompanionu Jonu Ūseliu ir padarėme. Nuplaukėme išvakarėse į seklųjį Dukšto ežero galą, kurį plačia, vešliai sužėlusia juosta nuo kranto užstoja švendrynai. Iškirtome juose 5-6 kvadratinių metrų plotelį, išbėrėme pora maišų smėlio (tinka ir žvyras), o ant „sukietėjusio" dugno – specialiai paruoštą mišinį iš šutintų kviečių, sumaišytų su jauku „ STIL Lin/Karas". Auštant priplaukėme nuo ežero pusės prie apdairiai palikto plūduro (antraip vietą būtų sunku rasti), nuleidome inkarėlius ir į „pašertą" plotą užmetėme meškeres.

Tik, kai saulė buvo jau visai pakilusi, Jono plūdė ėmė iš vos matomai vibruoti, skleisdama mažyčius ratiliukus. Taip truko keliolika minučių. Paskui plūdė nurimo. Jonas ištraukė meškerę – kabliukas buvo nuogut nuogutėlis. Neabejotinai lynas meistriškai nutempė nuo jo slieką ir paliko meškeriotoją su...nosim.

Jonas užvėrė ant kabliuko naują slieką, užmetė, ir netrukus viskas vėl pasikartojo. Po Jono atėjo mano eilė. Pabandžiau pakirsti, bet nieko neištraukiau. Ant kabliuko liko tik sulig geluonimi nukąstas slieko galiukas. Tada pakėliau plūdę aukščiau, palikau tik vieną mažutį svarelį – dabar masalas gulėjo ant dugno. Gal po 15 min plūdė ėmė ryžtingai slinkti už mūsų iškirsto „lango" ribų švendrų atvašyno link. Pakirtau ir pajutau, kad užkibo stipri žuvis. Lynas – sportiškas laimikis. Jis dažnai nutraukia valus, pakirstas pasislepia augalijos tenkmėje arba puola po valtimi. Tad jį ištraukti be graibšto nėra lengva.

Šį kart žuvį pavyko sulaikyti, kol ji dar neįplaukė į švendrių tankmę, ir po kelių minučių auksašonis atsidūrė graibšte. Tai buvo vienintelis lynas, kurį mums pavyko išvilioti tą rytą...

Kruopštumo egzaminas

Paprastai meškeriotojai lynų žūklei meškeres ruošia labai kruopščiai – naudoja kuo mažesnes plūdes, labai lengvus svarelius, kad šis gudruolis, kilstelėjęs nuo dugno masalą nepajustų nė menkiausio pasipriešinimo. Antraip lynas tuojau paleidžia masalą ir juo daugiau nesidomi.

Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo Anglijoje paplitęs meškeriojimo būdas, vadinamas brolių Teilorų, arba iškylančios plūdės, metodu.

Meškerės įranga tokia: žemiau plūdės – svarelis, kurio masė nugramzdina lengvą plūdelę po vandeniu, bet jis nenugramzdina masalo todėl ant ilgo pavadėlio tvirtinamas 0,2-0,4 g svareliukas, paguldantis masalą ant dugno. Bet jo masė tokia menka, kad lynas jos nepajunta, kai, ragaudamas masalą beveik nepajunta. Kai masalas jau prarytas ir lynas pajuda neva savo keliais,  pakelia svarelį kartu su masalu nuo dugno. Suprantama, kad tuo momentu plūdė, išplaukia į paviršių. Štai tada meškeriotojas ir pakerta. Beveik šimtu procentų jis gali būti tikras, kad lynas užkibo ir dvikova su grąžuole žuvimi įvyks.

Kadangi lynai užauga iki 4-5 kilogramų, ši žuvis yra geidžiamas laimikis. Anksčiau lynų buvo sugaunama nuo kelių iki keliolikos tonų, tačiau meškeriotojų laimikiai yra, matyt, kelis kartus didesni.