Visų
populiariausias žiemos (ir vasaros taip pat) masalas – „motylius",
arba uodo trūklio lervos. Trūkliu uodas vadinamas todėl, kad tupėdamas
jis ištiesia į priekį kojeles ir jomis trūkčioja. Uodas gyvena tik 3-7
dienas, o jo lervos vystosi vandenyje, drėgnoje dirvoje, mėšle, dumble,
minta dumbliais, bakterijomis (valo vandens baseinus), yra svarbus
tvenkinių ir akvariumų žuvų maistas. Trūklio lervos raudonos ar
rubino spalvos su juoda galvute ir maža dvišake uodegėle. Lervos iki
10-12 mm laikomos mažomis, o stambios išauga iki 20-25 mm. Jos labai
lanksčios, vandenyje nuolat susisukusios. Dumble gyvena iki dvejų metų,
o vabzdžiais virsta gegužės pabaigoje. Dažniausiai žvejai
perka lervas specializuotose parduotuvėse, tačiau visai nesunku jų
pasirinkti patiems. Tai aktualu dažnai žvejojantiems pensininkams ir
bedarbiams, nes kiekvieną kartą mokėti po 3-4 litus už indelį būna
brangu. Pats populiariausias lervų rinkimo
būdas – rėčiu sijoti dugninį dumblą. Dumblas nuplaunamas vandeniu, o
lervutės lieka ir pakyla į paviršių. Juos renka mažyčiu graibšteliu
smulkiomis akutėmis. Daugiausiai „motyliaus" randama tankiai apaugusių
tvenkinių, ežerų ir upių įlankų dugne.
Vasarą lervas kasa nuo kranto ar valties, kabindami dumblą išlenktu samčiu karties gale arba geležiniu kibiru su virve.
Galima
plauti lervas ir kitokiu būdu. Imamas stambios marlės maišas, į jį
dedami nedideli gabalai mėsos bei žuvies ir akmuo, kad maišas panirtų
po vandeniu. Po paros maišas pakeliamas ir iškratomas.
Žiemą
tose vietose, kur yra lervų, pragręžiamas ledas, kad vandens gylis būtų
apie 5 cm. Grąžtas įsukamas į dumblą ir staigiai ištraukiamas. Ant ledo
lieka penkios šešios lervutės. Didesniam kiekiui gauti ledas
išdaužomas peikena ir dumblas semiamas kaip vasarą.
Lervos
rūšiuojamos nedideliame sietelyje, kuris nuleidžiamas po vandeniu.
Smulkios lervos greitai pralįs pro skylutes į indelį, o stambios liks
sietelyje.
Smulkų „motylių" deda į pašarą, o stambų mauna ant
kabliukų ešeriams ir karpinėms žuvims gaudyti. Lerva maunama ant plono
kabliuko arba specialaus kabliuko su spyruokliniu užspaudu. Reikia
stengtis, kad neištrykštų lervos turinys. Lerva kabinama už juodos
galvutės (kablio smaigalys įvedamas kiek žemiau). Priklausomai nuo
žūklės sąlygų ir „motyliaus" dydžio mauname vieną arba kelias lervutes.
Namuose kelias dienas išsaugoti gyvas lervas nesunku.
Pirmiausiai jos perrenkamos, išmetamos nejudrios ir pabalusios
lervutės. Po to lervos išpilamos ant dvigubai sulenkto laikraščio,
gausiai suvilgomos vandeniu ir sulankstoma vokeliu. Kad lervutėms
nebūtų ankšta, į vokelį primeta susuktų šlapio popieriaus skiautelių. Iš
viršaus užvyniojami dar du trys lapai popieriaus ir ryšulys
paslepiamas vėsioje vietoje – šaldytuvo apačioje ar balkone. Kas dvi
paras ryšulys išvyniojamas, lervos perrenkamos, pakeičiamas laikraštis.
Taip laikomos lervos išgyvena kelias savaites ir ilgiau.
Kas
dažnai meškerioja „motyliumi", pasidaro medinę dėžę su skylutėmis
dangtyje. Į ją dedama neseniai užplikytų arbatžolių tirščių, kurie
sumaišomi su lervomis. Reikia stengtis, kad kirminėliai negulėtų
kupstais, bet kiekvienas atskirai. Dėžutė kasdien papurtoma, kad
turinys nesusigulėtų, o kai arbatžolės ima pelyti, primaišo šviežesnių.
Dėžė taip pat laikoma vėsioje vietoje arba šaldytuve. Išnaudojus
lervas, reikia arbatžoles išmesti ir dėžę išplauti. Kartais vietoj
arbatžolių naudojamos baltos samanos.
Zooparduotuvėse yra
specialių kasečių lervoms, kuriose jos išbūna apie mėnesį. Reikia tik
kasdien keisti vandenį ir kartą per savaitę kasetę praplauti. Trūklio
lervos laikomos fotovonelėse ar kepimo skardose, per du centimetrus
pripildytose vandeniu. Ten jos išgyvena pusantros dvi savaites.
Šaldytuve lervas galima laikyti stiklainiuose su vandeniu. Jų sluoksnis
neturėtų būti storesnis nei 10 mm. Vanduo tinka iš krano. Jis iš
pradžių keičiamas kasdien, o vėliau po dviejų trijų parų. Geriausia
vandenį į stiklainį pilti iš dušo, kad jis prisisotintų deguonies.
Kadangi
lervutės geriausiai išsilaiko pratekančiame vandenyje, naudojamas
originalus jų išsaugojimo būdas. Nedidelis vielinis karkasas
aptraukiamas kaproninės kojinės gabalu ir pripildytas lervų
panardinamas į tualeto bakelį.
Žuvusios lervos išrenkamos
pincetu. Nepanaudotas žvejyboje lervas atgal dėti negalima. Iš
stiklainio išimtą „motylių" reikia sausinti ant popieriaus, nes
indelyje jis ims šusti. Kai kurie žvejai lervutes perpila krakmolu –
patogiau imti ir kabinti ant kabliuko.
Seni meškeriotojai
žūklėje lervoms laikyti turi pasidarę ar nusipirkę specialias dėžutes,
kuriose dangteliai yra su skylutėmis. Ant dėžutės dugno deda drėgną
skudurėlį, kuriuo taip pat pridengia masalą. Dėžutę reikia saugoti nuo
perkaitimo.
|
