Statistika |
---|
Viso žvejyboje: 13 megėju: 13 žveju: 0
|
:) |
---|
|
|
Zvejys.ucoz.com
Pradžia » 2011 » Liepa » 16 » Baltyminiai kukuliai – masalas meknėms?
17:11 Baltyminiai kukuliai – masalas meknėms? |
Anglai
nebūtų anglai, jei nesugalvotų įvairiausių gudrybių. Vėliau tos
gudrybės atkeliauja į Europą, o dar vėliau pasiekia ir Lietuvą, kur
būna priimamos tik po ilgų baltymų ir svarstymų arba atmetamos, kol
ateis tinkamesnis laikas. Netradicinis požiūris į vienos ar kitos
rūšies žuvų gaudimą – savotiškas žūklės progreso variklis, kurio dėka
atrandami nauji masalai, tam tikri žūklės įrankiai ar net visiškai
nauji gaudymo metodai. Šį kartą pakalbėkime apie baltyminius kukulius,
tačiau net neužsiminsime apie karpius – žuvis, kurioms taikomi šie
masalai. Pabandysime (ir vėl ne be anglų žvejų pagalbos) susieti šį
masalą su meknių žūkle, gal tikrai atrasime ką nors naujo ir netikėto.
Kuo kietesnis masalas, tuo mažiau jis
domina mažas žuvis – šią tiesą jau seniai suprato karpininkai. Bet
pasirodo, kad tie patys karpininkai, gaudantys karpius upėse, senokai
pastebėjo, kad baltyminius kukulius mielai griebia ir didelės meknės.
Svarbiausia, kad ant tokio masalo užkibusios meknės visada būdavo
didesnės, nei tos, kurias pagaudavo tradiciniais būdais žuvaujantys
žvejai. Žymus anglų žvejys Tony Miles, bendradarbiaujantis su daugeliu
Europos žūklei skirtų leidinių, pasakoja: "Karpininkai man jau senokai
įkyrėjo nesibaigiančiomis šnekomis apie tai, kokios didelės meknės
jiems užkimba, žvejojant baltyminiais kukuliais. Svarbiausia, kad jų
laimikiai tikrai būdavo didesni už tuos, kuriuos man pavykdavo sugauti
plūdine ar dugnine meškere. Štai tas faktas ir neleido gyventi. Gerai
įsivaizdavau, kaip meknes galima gaudyti baltyminiais kukuliais, bet
tokia žūklė man neatrodė įdomi. Buvau įsitikinęs, kad baltyminiais
kukuliais meknes gaudo tik tie žvejai, kurie vengia sportiškesnio
žūklės būdo, kuriems mielesnis sėdėjimas vienoje vietoje, nei
vaikščiojimas upės pakrantėse. Net kai pats pirmą kartą pabandžiau tai
padaryti, jokio malonumo nejutau. Bet dabar mąstau jau kitaip: ten, kur
stipresnė srovė, ir toliau žvejoju tradiciniais būdais, bet lėtose
upės atkarpose meknių žūklė baltyminiais kukuliais yra tikrai
efektyvesnė”. Meknių gyvenimo būdas tikrai labai įdomus. Jos niekad
ilgai nesilaiko vienoje vietoje, tačiau anglai teigia, kad baltyminiais
kukuliais galima šias žuvis priversti sukinėtis žūklės vietoje. Kad
būtų kiek aiškiau, apie ką kalbama, pateiksime to paties Tony Miles
pasakojimą. "Vienoje gana ramioje mano mėgiamos upės atkarpoje,
vietoje, kur laikydavosi didelės meknės, jau kurį laiką negalėjau
pagauti žuvies, vertos vadintis laimikiu. Tad vis dėl to nusprendžiau
išbandyti baltyminius kukulius. Iš pradžių pabandžiau prijaukinti žuvis
dviejose vietose: ten, kur riba tarp srovės ir stovinčio vandens, ir
prie pat kranto, kur į vandenį svyra medžių šakos. Ant ritės būgnelio
užsivyniojau 0,22 mm valą, o pavadėlius pasidariau iš 5 kg. atlaikančio
pinto valo. Dugnas toje vietoje nebuvo "švarus”, tad teko griebtis
pinto valo. 60 g svarelius prie pagrindinio valo pritvirtinau
nepajudinamai, o prie 4 numerio kabliukų ant 2 cm ilgio "plauko”
pritvirtinau po du "tutti frutti” kvapo 14 mm skersmens baltyminius
kukulius. Apie septintą valandą vakaro patogiai įsitaisiau netoli
užmestų meškerių, pernelyg daug (prisipažinsiu atvirai) iš jų
nesitikėdamas. Bet jau pats pirmasis kibimas mane tiesiog išvertė iš
koto: elektroninis signalizatorius sucypė kaip pelė, papuolusi į
spąstus, o meškerė vos nenuvirto nuo stovelio. Pakirsta žuvis sustojo,
tik ištraukusi 30 metrų valo. Pamaniau, kad tai tikrai ne meknė, per
daug jėgos. Tai greičiausiai karpis, pagalvojau. Tačiau aš klydau.
Žuvis pasirodė esanti keturis kilogramus sveriantis ūsorius. Šioje
ramioje upės vietoje aš tikrai nesitikėjau ūsoriaus kibimo, bet ta
žuvis mane įtikino žūklės metodo tikslumu ir baltyminių kukulių
universalumu. Tą vakarą šiuo masalu man pavyko suvilioti dvikilogramę
meknę ir panašaus dydžio karšį. Turėjau ir tuščių kibimų, bet tai
greičiausiai buvo nedidelės meknės, kurios nesugebėjo susidoroti su gan
didoku masalu. Nusprendžiau kitą kartą pabandyti žvejoti dar
mažesniais baltyminiais kukuliais”. Taip ne tik Tony Miles, bet ir kiti
anglų žvejai atrado, kad 8 mm skersmens baltyminis kukulis yra puikus
masalas meknių žūklei. Tokį nedidelį kukuliuką galima mauti tiesiai ant
kabliuko, tačiau jei kabliukas pernelyg storos vielos, tada kukulis
skyla pusiau, o kai kabliukas per daug plonas, tada jo gylys atsilenkia
arba net lūžta, mėginant ant jo užmauti gana kietą masalą. Todėl
norint išvengti visų nemalonumų, patartina naudoti "plauką”. Kai
baltyminis kukulis nedidelis, jį jau griebia mažos žuvys, tad anglai
siūlo ant "plauko” verti ne vieną , o du kukulius. Kukuliai veriami gan
įdomiai. Imamas gabaliukas plonos gumos ir viename jos gale adata
praduriama skylutė. Ant 0,40 mm paprasto valo užveriamas baltyminis
kukulis, tada ant jo užmaunamas gumos gabaliukas ir dar vienas kukulis,
kuris užfiksuojamas fiksatoriumi. 6 numerio kabliukas perveriamas per
kitą gumytės galą, ir masalas gatavas. Šis masalo aprašymas turbūt kur
kas sudėtingesnis, nei jo paruošimas. Iš tiesų, tai labai paprasta,
šitai vaizdžiai iliustruoja nuotrauka. Pavadėliai nenaudojami ilgi,
apie 20 cm. Pasak anglų žvejų, du baltyminius kukulius meknės
griebia labai ryžtingai. Atsargius timptelėjimus galima visiškai
ignoruoti, nes mažos žuvys nesugebės nei nugraužti, nei nutraukti
masalo. Svarelį rekomenduojama naudoti ne slankiojantį, o įtvirtintą
ant pagrindinio valo stacionariai. Meknes galima gaudyti įvairiais
būdais, tačiau anglų žvejai vieningai teigia, kad jų žūkle baltyminiais
kukuliais turėtų susidomėti tie žvejai, kurie nori gaudyti kur kas
didesnes meknes, nei tos, kurios kimba ant tradicinių masalų: musės
lervos, duonos ir pan.
|
Peržiūrėta: 1051 |
Patalpino: ltboss
| Reitingas: 0.0/0 |
|