15min.lt / Stambios lydekų patelės nerštui prisivilioja po kelis patinus, iš kurių vienas gali tapti auka.
Taksidermistų, t. y. specialistų, darančių gyvūnų
iškamšas, teigimu, visos į jų rankas pakliūvančios stambios lydekos –
suaugusios patelės. Ichtiologų duomenimis, lydekų patelės auga greičiau
nei patinai nuo pat pirmųjų dienų, o vėliau jos greičiau nei vyriškos
lyties egzemplioriai priauga svorio bei lenkia juos augimo tempais,
svarbiausia – lydekų patelės ne tik greičiau auga, bet ir ilgiau gyvena.
Ichtiologiniai
tyrimai rodo, kad tokiomis ypatybėmis pasižymi ir kitų žuvų rūšių
patelės, pvz. karpių, irklanosių, sterkų, ešerių, dryžuotųjų ešerių
patelės išauga didesnės nei patinai. Tyrėjai kelia klausimą, kodėl
egzistuoja toks dėsningumas? Mokslininkų nuomone, patelės išauga
didesnės todėl, kad joms tenka subrandinti ikrus, kurių tūris daug
didesnis nei patinų sukaupiamų pienių. Antra, ikrų kiekis ir tūris kas
kartą, kai žuvis rengiasi nerštui, didėja.
Ne
visų žuvų patelių ir patinų (to paties amžiaus) dydis skiriasi.
Daugelio rūšių abiejų lyčių individai išauga iki maksimalaus dydžio.
Tiesa, lašišų, upėtakių, šamų patelės – šiek tiek sunkesnės už patinus.
Ichtiologai nustatė ir priešingų atvejų: saulešerio patinai, nors nedaug
didesni už pateles išauga, tačiau sveria žymiai daugiau. Matyt patelių
ūgiui ir svoriui didelę įtaką turi nuolatinė konkurencija iš giminaičių
pusės dėl nerštaviečių. Saulešerių patelėms dažnai tenka grumtis dėl
geresnės neršto vietos. Stabesnės žuvys įveikia mažesnes, todėl
pralaimėjusių patelių (manoma, ir patinų) augimas gali sulėtėti.
Lydekų
patelėms nereikia konkuruoti dėl nerštaviečių ir partnerių, o vėliau –
rūpintis palikuonimis. Štai juodojo ešerio patelė saugo lizdą su ikrais
nuo plėšrūnų, tačiau pasmaguriauti tokiais gardumynais visada taikosi
smulkesnės žuvys. Tad juodųjų ešerių patelėms ūgis – ne toks svarbus,
tačiau jos turi būti labai vikrios ir veržlios, kad pajėgtų nuvyti
nekviestus svečius.
