Zvejys.ucoz.com

 Užkietėjęs žvejys kaunietis Vilius Mažeika žvejoja jau ne vieną dešimtmetį, tačiau kad vieną dieną pagaus auksinę žuvelę, nesvajojo net sapnuose.

Savaitgalį V.Mažeika žvejojo netoli Kauno medicinos universiteto klinikų VII fortą juosiančiame apsauginiame griovyje.

Pirma jam ir kartu žvejojusiam Tomui Uščekovui pavyko pagauti keletą nemažų karosų. V.Mažeika, kažkam vėl užkibus iš pradžių manė, kad tai bus ta pati žuvis.

„Tačiau kai pritraukus arčiau kranto vanduo ėmė žėrėti rausvai auksine spalva, pradžioje net pamaniau, kad vaidenasi", – pasakojo žvejys.

Ištraukus į krantą 24 centimetrų ilgio auksinę žuvelę žvejai kurį laiką iš netikėtumo net buvo praradę amą.

Auksinė žuvelė – ... toliau

Neršto metu Neryje pagauta šlakio patelė vilniečiui kainavo daugiau nei 1000 litų.

Jau susimokėjęs 400 litų administracinę baudą, jis išgirdo ir Vilniaus 1- ojo apylinkės teismo sprendimą: 778 litai dėl žalos padarytos gamtai, 64 litai žyminio mokesčio ir 8 litai už pašto išlaidas.

Žvejys įkliuvo pernai lapkričio 10 d. Jis Neryje ties Upės gatve, kabliu už uodegos pagavo 3,5 kg. šlakio patelę. Kadangi tuo metu žuvys neršė, jas žvejoti buvo uždrausta.

Tačiau netyčia pagauto laimikio, vyras net nrsiruošė paleisti. Paėmęs žuvį, jis lyg niekur patraukė krantine, tačiau buvo sulaikytas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų.

Pats žvejys kaltu neprisipažino. Jo teigimu, jis norėjo paleisti žuvį, tačiau tai padaryti jam esą neleido aplinkosaugininkai.

Jis nežinojo, kad v ... toliau

Į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją kreipėsi vienos kaimo sodybos šeimininkas, rodydamas nedideles nepažįstamas žuveles ir skųsdamasis, kad, joms atsiradus, nyksta kitos tvenkinio žuvys. Saugomos teritorijos specialistams atpažinti žuveles nebuvę sunku. Tai rytinis gružlelis, iki 10-12 cm išauganti karpinių žuvų rūšis, kurios gimtinė yra kai kurie Kinijos ir Japonijos vandens telkiniai. Kovoje dėl maisto išteklių rytinis gružlelis nukonkuruoja vietines žuvų rūšis.

Lentelėje rasite pagrindines gruodžio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines lapkričio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines sausio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines vasario mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines kovo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines balandžio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines gegužės mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines birželio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines liepos mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines rugpjūčio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines rugsėjo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Lentelėje rasite pagrindines spalio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims gaudyti.

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų rūšių.

Paprastai dugninę meškerę sudaro kotas, ritė, valas, svarelis, vienas ar pora pavadėlių su kabliukais, bei kibimo signalizatorius, arba tuo gali būti jautrus meškerės galiukas, jei atidžiau stebime meškerę.

Paprastai žvejyba dugnine meškere gana sėsli, kol žvejys pasirinktoje vietoje žvejoja gali ir šašlyką išsikepti ir alaus ... toliau

Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu. Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos įrankiais.

Masalui tinka karosiukas, gružlys, kuoja, ešeriukas. Praktika įrodė: žvejojant skrituliais, geriausia naudoti dvišakį kabliuką, nes jį patogiau užkabinti per skylę nosyje. Tokiu būdu užmautas masalas ilgiau gyvena. Be to ir plėšrūnai dažniausiai žuvį griebia už galvos ... toliau

Plūdine palaidyne meškere gaudomos žuvys upėse iš valties, nuo tilto, liepto arba įbridus, nuo kranto. Ja gaudomi šapalai, strepečiai, kuojos, karšiai, karosai, gružliai, ešeriai ir kitos žuvys. Geriausi rezultatai gaunami žvejojant su pabėralu. Gaudant žuvis palaidyne, kaip ir žvejojant su bet kuria kita meškere, svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Dugnas turi būti lygus, geriau smėlėtas arba žvirgždėtas. Pasroviui seklėjančioje upėje, tiek ir pasroviui gilėjančioje upėje gaudyti žuvis palaidyne meškere netinka, nes masalas arba prades vilktis dugnu, arba kils aukščiau nuo dugno ir žuvys jį ne taip greit pastebės. Masalas turi būti 3 – 5 cm nuo dugno.

... toliau

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ašeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas storesnis, iki 0,5 mm. Kabliukai naudojami stambūs, vienšakiai, dvišakiai ir trišakiai. Gaudant plėšrias žuvis, ypač lydekas, būtina naudoti metalinį pavadėlį, kadangi valas pora kart perbrauktas per dantis nutrūksta! Žūklei pagerinti naudojami prietaisėliai iš kelių kabliukų. Plūdė didesnė. Naudojant masalu paviršutinių vandens sluoksnių žuvelę, patartina aukščiau pavadėlio reikia pritvirtinti svarelį, kuris ją prilaikytų 30 – 40 cm nuo dugno.

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur.

Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje suderinti.

Žvejojant plūdine meškere, visą laiką tenka mosuoti ranka – užmetant ir traukiant meškerę. Dėl to meškerykotis turi būti sąlyginai lengvas, nes priešingu atveju ranka pavargsta ... toliau

Jei žvejojant palaidyne meškere žuvys nekimba, joms privilioti galima panaudoti dar ir kitokius metodus:

Truktelėjimas – užmetus meškerę, kaip įprastai, leidžiama plūdei plaukti, o nuplaukus iki galo arba sustojus kokiame sūkuryje, po kurio laiko reikia nelabai plačiu, bet staigiu judesiu truputį truktelti meškerykočio viršūnę. Tuo momentu dažniausiai žuvis ir užkimba. Truktelėjus masalas, visą laiką buvęs vienoje vietoje, staiga pakyla ir atkreipia žuvies dėmesį.

Vilkimas – pirmas svarelis pritvirtinamas 15 – 20 cm nuo kabliuko, o masalui leidžiama vilktis dugnu. Ž ... toliau

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką…  Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode – šilta ir minkšta…

Suvilioti ankstyvo pavasario atskubėjo, atičiauškėjo mūsų padangėn sparnuočiai. Paukščiai renkasi dreves ir inkilus. Poruojasi kurapkos, o kartu su jomis pasirodo ir vakariniai suopiai, pragydo giesmininkai strazdai. Pajūryje jau traukia slankos – burkuoja, pypčioja vakarais ilgasnapės. P

Bet ir šiaurys nepasiduoda! Staugia susiriesdamas laiduose, varinėja padangėmis tamsius pilkus debesis, tačiau jo užsispyrimas nieko negelbsti. Tvirtai žengia pavasaris į savo sostą. Bunda visa gamta.

... toliau