Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos
plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai
kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu.
Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva
žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam
žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos įrankiais.
 Masalui
tinka karosiukas, gružlys, kuoja, ešeriukas. Praktika įrodė: žvejojant
skrituliais, geriausia naudoti dvišakį kabliuką, nes jį patogiau
užkabinti per skylę nosyje. Tokiu būdu užmautas masalas ilgiau gyvena.
Be to ir plėšrūnai dažniausiai žuvį griebia už galvos, ir pasukę rija
nuo galvos. Dvišakis kabliukas tuomet neužkliūna už ryklės ir kartu su
žuvim iš karto papuola giliau, nes neturi trečio atsikišusio gylio.
Negiliuose ežeruose masalas nuleidžiamas 50 – 100 cm, o
gilesniuose iki 4 m gylio. Čia irgi tenka vadovautis plėšrūnų taktika.
Jie retai kada plėšikauja padugniais, dažniausiai gaudo žuvytes
viduriniuose sluoksniuose.
Skritulių toli vienas nuo kito leisti nereikia, nes juos ir taip
išblaško vėjas, po to bus sunku surinkti, ypač jei gerai kimba lydekos.
Sėkmingiausios vietos įlankose yra netoli meldų, vandens lelijų, prie
kerplėšų arba net tarp jų. Leisdamas į kerplėšas, rizikuoji, nes valas
įsipainios į šakas ar kelmus, tuomet ešerio ar lydekos neištrauksite.
Na, bet nerizikavę ir žuvies neturėsite.
O ką daryti, jei skritulių nepasiėmėte? Paprasčiausias pakaitalas –
stačiakampė lentelė, ant kurios suvyniojamas valas. Tinka ir tuščias
butelis. Tik, kad jis stačias stovėtų, reikia įpilti vandens arba smėlio
ir užkimšti. Valas suvyniojamas aplink, kaip ant ritės ir per kamščio
viršų su masalu nuleidžiamas į kitą pusę. Lydekai užkibus, butelis
apsiverčia dugnu aukštyn. Valas, kad nenusmuktų, prispaudžiamas prie
butelio gumele.
|
