Plūdine palaidyne meškere gaudomos žuvys upėse iš valties, nuo tilto, liepto arba įbridus, nuo kranto. Ja gaudomi šapalai, strepečiai, kuojos, karšiai, karosai, gružliai, ešeriai
ir kitos žuvys. Geriausi rezultatai gaunami žvejojant su pabėralu.
Gaudant žuvis palaidyne, kaip ir žvejojant su bet kuria kita meškere,
svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Dugnas turi būti lygus, geriau
smėlėtas arba žvirgždėtas. Pasroviui seklėjančioje upėje, tiek ir
pasroviui gilėjančioje upėje gaudyti žuvis palaidyne meškere netinka,
nes masalas arba prades vilktis dugnu, arba kils aukščiau nuo dugno ir
žuvys jį ne taip greit pastebės. Masalas turi būti 3 – 5 cm nuo dugno.
 Žvejoti
palaidyne meškere nuo kranto geriausia po liūčių, pakilus ir
susidrumstus vandeniui. Tada gaudoma žuvis žveją ne taip greit pastebi
arba jo visai nemato, o drumstas vanduo neša su savimi iš krantų
išplautą maistą, kurį žuvys visuomet stengiasi surinkti.
Pati gaudymo palaidyne technika nelabai
sudėtinga, svarbu, kad žvejas būtų sumanus, išradingas ir greitos
reakcijos. Pasirinkus vietą, pirmiausia reikia gylmačiu išmatuoti gylį
ir, nustatyti plūdę tokiame aukštyje, kad kabliukas su masalu būtų apie 3 – 5 cm nuo dugno. Gylis matuojamas keliose vietose, tam kad jį tiksliau nustatyti.
Išmatavus gylį, prie pavadėlio reikia
pritvirtinti du arba tris svarelius. Pirmasis pritvirtinamas nuo
kabliuko apie 5 cm, antrasis apie 15 – 20 cm nuo pirmojo ir tokiu pat
atstumu nuo antrojo – trečiasis. Kartais, gaudant mažesniame gylyje
kabinamas vienas svarelis. Jeigu, plaukiant masalui palei dugną, žuvys
nekimba, reikia bandyti nuleisti plūdę žemiau ir bandyti žuvis gaudyti
per vidurį tarp paviršiaus ir dugno. Tokiu atveju šrateliai pakeliami
iki pat plūdės.
Plūdė palaidynei meškerei turi būti
labai jautri 4/5 jos ilgio turi būti vandenyje, nes tada greičiau
pastebima, kai žuvys, ypač stambesnės, ima masalą silpnai ir labai
atsargiai. Gaudant ilgesnėse atkarpose, kad plūdę būtų galima geriau
pastebėti, jos viršūnė parenkama ilgesnė, ar ryškesnė, kai kurie
pritvirtina nedidelę plunksną. Pastebėjus nors mažiausią plūdės judesį,
reikia nedelsiant kirsti. Užkertama staigiai ir neplačiu mostu. Jei
gaudoma iš valties ir plūdė nuplaukia toli užkertama platesniu mostu.
 Palaidynė meškere galima žvejoti ir ežeruose.
Plūdei toliau užmesti stengiamasi naudotis vėju, kuris ją nuneša
toliau. Jei vėjas nepučia, reikia užmesti kaip paprastą meškerę, o
paskui, trūkčiojant į save ir atleidžiant po truputį valą, leidžiama plūdei nutolti.
Palaidyne meškere labai įdomu žvejoti
nuo tilto, pučiant vėjui prieš srovę. Tada meškerės nereikia užmesti
pačiam. Meškerykotis pakeliamas aukštyn, kad masalas pakiltų iš vandens,
tuomet vėjas pagauna plūdę bei valą ir nuneša juos prieš srovę. Truputį
truktelėjus meškerę atgal, masalas krenta į vandeni, ir vėjo prilaikoma
plūdė pradeda lėtai plaukti pasroviui tilto link. Jei vėjas smarkesnis,
plūdė ir valas kartais laikosi vienoje vietoje.
|
