Į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją kreipėsi
vienos kaimo sodybos šeimininkas, rodydamas nedideles nepažįstamas
žuveles ir skųsdamasis, kad, joms atsiradus, nyksta kitos tvenkinio
žuvys. Saugomos teritorijos specialistams atpažinti žuveles nebuvę
sunku. Tai rytinis gružlelis, iki 10-12 cm išauganti karpinių žuvų
rūšis, kurios gimtinė yra kai kurie Kinijos ir Japonijos vandens
telkiniai. Kovoje dėl maisto išteklių rytinis gružlelis nukonkuruoja
vietines žuvų rūšis.  | Kovoje dėl maisto išteklių rytinis gružlelis nukonkuruoja vietines žuvų rūšis. |
Kaip
pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas
Saulius Sidabras, rytinio gružlelio spartų plitimą lėmė nereiklumas
gyvenamajai aplinkai: gyvena visur, kur gausu vandens augalijos -
sekliose ežerų, tvenkinių dalyse. Nemėgsta sraunesnių upių, tačiau jomis
naudojasi kaip tolimesnio plitimo koridoriais. Sugeba išgyventi tiek
šilto, tiek šaltesnio vandens telkiniuose, nėra reiklus ir deguonies
koncentracijai vandenyje.
Žemaitijos nacionalinio
parko direkcijos prašymu Vilniaus Universiteto Gamtos tyrimų centro
darbuotojai, vadovaujami dr. Tomo Virbicko, žvalgomųjų tyrimų metu
patvirtino, kad tirtose kūdrose išties gyvena ir veisiasi įvairių
amžiaus grupių rytinis gružlelis. Viena rytinio
gružlelio patelė gali sudėti nuo keliu šimtų iki kelių tūkstančių
(dažniausiai – apie 1 tūkst.) ikrelių. Tačiau svarbiausia, kad visus
ikrelius išneršia ne vienu metu, o per daugybę kartų, kas labai padeda
šiai rūšiai sėkmingai įsitvirtinti vandens telkiniuose, į kuriuos ji
patenka. Kiekvieną ikrų dėtį saugo patinai, agresyviai vydami kitas,
netgi už save didesnes žuvis. Esant palankioms sąlygoms, rytinis
gružlelis tampa dominuojančia, vandens telkinyje gausiausia žuvų rūšimi
ir, nepaisant mažo dydžio, pridaro nemažai žalos. Rytiniai gružleliai
minta kitų rūšių žuvų ikrais bei jaunikliais, o žuvininkystės
tvenkiniuose, kur žuvų tankis itin didelis, apkramtydami pelekus, žaloja
netgi gerokai už save stambesnes žuvis. Nustatyta,
kad kartu su rytiniu gružleliu Europos vandens telkiniuose plinta
pavojingas žuvų parazitas – pirmuonis (lotyniškas pav. Sphaerothecum
destruens), parazituojantis žuvų audinių ląstelių viduje. Pats rytinis
gružlelis šiam parazitui yra atsparus, tačiau yra jo nešėjas. Dėl
parazito sukeltos ligos kai kuriose Europos dalyse (būtent ten, kur
išplitęs rytinis gružlelis) saulažuvių populiacijos sumažėjo tiek, kad
ši rūšis buvo įtraukta į Europoje saugomų žuvų rūšių sąrašus. Vilniaus
Universiteto Gamtos tyrimų centro ataskaitoje pažymėta, kad būtent ligų
platinimas ir yra didžiausia rytinio gružlelio keliama grėsmė. Į
vandens telkinius patekusius rytinius gružlelius išnaikinti yra labai
sunku. Galimos priemonės: suleidžiami dideli plėšriųjų žuvų, galinčių
kiek efektyviau išgaudyti rytinius gružlelius, kiekiai. Tačiau ši
priemonė tik sumažina rytinių gružlelių skaičių. Sumažėjus plėšriųjų
žuvų, gružlelių vėl sparčiai gausėja. Kita priemonė – specialus cheminis
preparatas žuvims naikinti, naudojamas tik griežtai laikantis nustatytų
reikalavimų. Žemaitijos nacionalinio parko
direkcijos gamtininkai nerimauja, kad, patekęs į Platelių ežerą, rytinis
gružlelis gali pakenkti nuo seno čia gyvenančioms žuvims. Lietuvoje
svetimkraščių žuvų rūšių įvežimas - griežtai reglamentuotas. Tačiau
išlieka nelegalaus pardavimo, privačių asmenų vykdomo žuvų perkėlimo į
vandens telkinius grėsmė, o taip pat netyčinio įleidimo (su kitų rūšių
žuvų jaunikliais, žvejams mėgėjų naudojant jas masalui) grėsmė. Patys
žmonės turėtų suprasti, kad pirkdami iš nepatikimų platintojų žuvis,
kenkia vidaus vandenų biologinei įvairovei. Įsigyjant pageidaujamas
žuvis, iš tiekėjų reikia reikalauti kilmę patvirtinančio dokumento ir
veterinarinės pažymos, patvirtinančios rūšį. lrytas.lt
|
