Gaudymo sezonas plūdine meškere
atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį,
vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei
upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie
tiltų, tvenkiniuose ir kitur.
Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad
jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų
tarpusavyje suderinti.
 Žvejojant
plūdine meškere, visą laiką tenka mosuoti ranka – užmetant ir traukiant
meškerę. Dėl to meškerykotis turi būti sąlyginai lengvas, nes priešingu
atveju ranka pavargsta ir vietoj malonumo bei poilsio teliks tik
nuovargis, be to pats gaudymas nebebus toks intensyvus.
Plūdinei meškerei naudojamas dažniausiai
0,1 – 0,25 mm storio valas, kuriuo galima ištraukti nemažą žuvį. Tačiau
būna, kad ir meškerykotis būna sunkesnis bei ilgesnis, ir valas
storesnis – iki 0,4 mm, tai daroma specialiai stambių žuvų (karšių,
lydekų, laukinių karpių ir kt.) gaudymui.
Vidutinėms žuvims gaudyt storas valas
netinka – jis apsunkina plūdę, be to, ir žuvis valą greičiau pastebi.
Prie valo reikia pririšti plonesnio valo pavadėlį, priešingu atveju
žūklė bus ne visad sėkminga.
Plūdinėmis meškerėmis dažniausiai
žvejojama 1 – 3 m gylyje, kartais giliau. Norint, kad masalas greičiau
pasiektų dugną ir jo begrimztančio nenumautų smulkios žuvytės, bei kad
plūdė stovėtų – ant pavadėlio tvirtinami svareliai. Svareliai
dažniausiai naudojami šratelio pavidalo. Pradžių per 5 – 15 cm nuo
kabliuko pritvirtinamas mažiausias svarelis, o toliau – didesni: vienas
nuo kito per 15 – 20 cm. Vieno stambaus svarelio naudoti nepatartina,
nes, jį užmetant, labai pliaukši o tai baido žuvis, kartais supainioja
valą.
 Kabliukas
geriausiai mažesnis. Svarbu, kad jis būtų stiprus ir aštrus, mažą
kabliuką geriau paslepia masalas, ir žuvis ne taip greit jį pamato.
Nurodyti, koks turi būti kabliukas, sunku. Kiekvienas žvejys turi pats
spręsti kokį kabliuką vienu ar kitu atveju, atsižvelgiant į gaudomą
žuvį, reikia naudoti.
Kartais žvejai mėgėjai plūdinę meškerę paverčia dugnine, pusdugnine ar netgi spiningu.
Palaidynė meškerė taip pat yra plūdinė
meškerė, tik žvejybos būdas kiek skiriasi. Žvejojant plūdine, plūdė ir
masalas būna vienoje vietoje arba juda kuria nors kryptimi. Gaudant
palaidyne meškere, plūdė su masalu plaukia pavandeniui, o paskui rite
vėl pritraukiami atgal. Ant palaidynės meškerės turi būti daugiau kaip
50 m valo, o plūdė turi būti stambesnė už plūdinės meškerės plūdę, nes
čia naudojamas didesnis svarelių svoris, be to, prieš vandens srovę
reikia išlaikyti masalą. Jei plūdė bus maža, ji grims į vandenį, masalas
su kabliuku kabinsis už dugno, todėl nebus matyti, kada žuvis kimba.
|
