Zvejys.ucoz.com

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose.

Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai.

Ko gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas" tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), gr ... toliau

Meškerykočiai. Jų reikia turėti keletą: vieną žvejoti su blizge, 2 – 3 žvejoti avižėle. Pirmiausia meškerykočiai skiriasi dydžiu: blizgiavimui parenkami 40 – 50 cm ilgio, avižėlei – 15 – 35 cm, taip vadinamos balalaikos. Balalaikoms turėkite trumpesnes ar ilgesnes viršūnėles pakeitimui.

Ledo grąžtas. Turėkite sraigtinį, pamirškit šaukštelius ir pan. Pigiausi rusiški, taip vadinami barnaulai. Skersmenį rinkitės pagal save, sportinei žūklei užtenka 10cm, universaliai ir didesnei žuviai, gal ir pradedantiesiems siūlyčiau – 130mm.

Valas. Nuo 0,06 iki 0,25 mm skersmens. 0,06 – 0,08 pagrinde gaudo žvejai sportininkai, patartina ant balalaikų rišti 0,1mm monofilamentinį valą, blizgiavimui šiek tiek storesnį 0,12 – 0,14mm, arba 0,1mm pintą valą. po 15 – 25m kiekvienai meškerei, blizgiavimui 30 – 45m. Turėti atsargos.

Jautrūs ir mažiau jautrūs s ... toliau

Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą, kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant – nekimba, nes, krentant vandens temperatūrai, žuvies medžiagų apykaita sumažėja, jai reikia mažiau maisto.

Jei ledas švarus (be sniego), žuvis geriau kimba giliau, prie dugno, nes per švarų ledą patenka daugiau šviesos spindulių ir augalai išskiria daugiau deguonies. O jei ledas apsnigtas, geriau kimba prie nendrių, nes ... toliau

Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos žuvys.

Masalui, gaudant avižėle, naudojama uodo trūklio lerva, mažas sliekas arba jo gabaliukas. Jei nėra natūralaus masalo, dažnai prie kabliuko pririšamas galelis raudono vilnonio siūlo, ant kurio ešeriukai, o kartais ir kuojos neblogai kimba. Kai kurie žvejai gaudo žuvis avižėle išvis be masalo.

Žvejojant avižėle, svarbiausia jausti avižėlę ir išmokti pakirsti žuvį. Pakirsti reikia neplačiu judesiu ir nestipriai. Tereikia tiek jėgos ... toliau

Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos supaprastina teisės žvejoti įsigijimo tvarką ir užtikrina, kad už leidimus žūklei sumokėtos lėšos bus naudojamos tik žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti.

Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios kovo 31 d., parengus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, iki kovo 31 d. leidimai žūklei bus išduodami iki šiol galiojančia tvarka ir kainomis, t. y. leidimas žvejoti išnuomotame vandens telkinyje negali kainuoti daugiau kaip 6 Lt per mėnesį arba daugiau kaip 22 Lt per metus, išskyrus vandens telkinius, kuriuose yra organizuota licencinė žūklė (tokiuose telkiniuose licencijų kainas nustato žūklės plotų naudotojas). Iki š. m. kovo 31 d. išduoti leidimai ir licencijos žūklei suteiks teisę žvejoti iki jų nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 31 dienos.

... toliau

Kol už lango nei ruduo, nei žiema, pasidairykime po nagingų ir išradingų žūklės gamintojų sandėlius.

„Paukštis" – naujas spininginis masalas, kurė sukūrė garsus spiningaudojas Sam Kennedy. Unikalaus dizaino masalas skirtas gaudyti upių ar ežerų priekrantėse ar sėkliuose, kur lydekos reaguja į vandens paviršiumi pravedamus masalus. Beveik visi spiningistai jau yra išbandę paviršines pelės ar varlės imitacijas. Tokiu pačiu principu veikia ir įkritusio į vandenį paukščio imitacija – traukiant masalą spiningo galu sukeliamas besiblaškančio sparnuočio vaizdas, kuris privilioja plėšrūnes. Papildomas vibracijas vandenyje sukelia guminės masalo plunksnos.

Ne vienas žvejys yra stebėjęs, kaip maži ančiukai ar kiti vandens paukščiai papuola į didelių lydekų nasrus. Kartais ir koks ušsnūdęs žvirbliukas tampa lydekos pietumis nukritęs nuo virš vandens nukarusios šakos. Todėl toks masalas, pateiktas lydekai tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku bus net efektyvesnis už žuve ... toliau

Meškeriotojai, gaudantys žuvis spiningu prieš kolegas, kurie žavisi žūkle plūdine, dugnine ar museline meškere, turi nemažą pranašumą, leidžiantį  jiems be įtampos sekti barometro parodymus žūklės išvakarėse. Mat spiningininkas gali pasirinkti tokius masalus, kurie provokuoja dėl slėgio pokyčių tapusias vangiomis ir dėl to apetitą praradusias žuvis kibti. Tarp inivatyvių metodų – masalai su barškučiais, t.y., vobleriai, o dabar jau ir vartiklės, skleidžiančios garsą.

Kodėl masalai su barškučiais laikomi panacėja nuo nekibos? Pasirodo, jog  triukšmingi masalai, kurie taip pat daug veiksmingesni prietemoje ir naktį, skleidžiamu garsu, kuris yra ne kas kita, o virpesiai, veikia plėšrūnų šoninę liniją, kuri tokius dirgiklius žuvų centrinei nervų sistemai perteikia su visias niuansais.

... toliau