Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę
miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą,
kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai
pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net
dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant
– nekimba, nes, krentant vandens temperatūrai, žuvies medžiagų apykaita
sumažėja, jai reikia mažiau maisto.
 Jei
ledas švarus (be sniego), žuvis geriau kimba giliau, prie dugno, nes
per švarų ledą patenka daugiau šviesos spindulių ir augalai išskiria
daugiau deguonies. O jei ledas apsnigtas, geriau kimba prie nendrių, nes
šviesos spindulių į vandenį patenka mažai, deguonis išsiskiria labai
lėtai arba visiškai neišsiskiria. Tada žuvys susispiečia arčiau nendrių,
nes per jų korėtus stiebelius į vandenį patenka oro. Be to, šalia
augalų vandens temperatūra būna aukštesnė.
Prieš oro permainą – keičiantis slėgiui, temperatūrai, ar vėjui žuvys
būna pasyvesnės. Plūduriuoja padugnėmis apsnūdusios, vos vos judindamos
pelekus ir kibti visai nesiruošia. Tokiu metu, prieš oro kaitą, ar po
jos ežere daug žuvies pagauti sunku. Sunku surasti į duobutes ar gelmes
sulindusias žuvis, o pakraščiuose dažniausiai būna tuščia.
|
