Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o
pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė
tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai,
kuojos, raudės ir kitos žuvys.
Masalui, gaudant avižėle, naudojama uodo trūklio lerva, mažas sliekas
arba jo gabaliukas. Jei nėra natūralaus masalo, dažnai prie kabliuko
pririšamas galelis raudono vilnonio siūlo, ant kurio ešeriukai, o
kartais ir kuojos neblogai kimba. Kai kurie žvejai gaudo žuvis avižėle
išvis be masalo.
 Žvejojant
avižėle, svarbiausia jausti avižėlę ir išmokti pakirsti žuvį. Pakirsti
reikia neplačiu judesiu ir nestipriai. Tereikia tiek jėgos, kad
kabliukas įsmigtų į žuvies lūpą. Kai žuvis užkimba, pirmiausia reikia
nuspręsti, ar galima ją tuojau pat traukti į viršų. Jei žuvis stambi, ji
truputį pavarginama ir tik paskui traukiama link eketės. Žiemą žuvys ne
tokios energingos kaip vasarą ir greitai pasiduoda. Stambią žuvį
pritraukę prie eketės, jokiu būdu nekelkite jos paėmę už valo, o
užkabinkite pirštais po žiaunomis, ir tada iškelkite. Avižėle galima
pagauti stambių žuvų. Kartais užkimba ir ištraukiamas iki 1,5 kg ešerys
ar kilograminis karšis, o kitąsyk avižėlę ir lydeka griebia.
Žvejoti avižėle nesudėtinga. Nuleidę avižėlę ant dugno, ritmingai
kelkite ją aukštyn, per sekundę atlikdami porą nedideliu kilstelėjimų,
ar pavibruodami tankia bet silpna amplitude. Nejudanti avižėlė ir dar be
masalo žuvies tikrai neprivilios.
Žiemą žuvys ima labai vangiai, dažnai net nepastebimai. Jei gaudote
avižėle be masalo, būkite atidūs, žuvis dažniausiai tik prisiliečia prie
avižėlės, todėl pakirsti reikia staigiai ir trumpai.
 Nuo
avižėlės formos labai priklauso, kaip grimzta masalas dugnan. Rutulio
formos avižėlė masalą tempia tiesiai dugnan, o ištempta, pasukta skęsta
lėčiau, sūpuodamasi į šalis, tad ir masalą šokdins paskui save.
Žvejojant avižėle labai svarbu masalą nuolat judinti, nes į kybantį ir
nejudantį masalą žuvis dažniausiai nekreipia dėmesio.
Šviesiomis avižėlėmis geriau meškerioti kuojas, o tamsiomis –
ešerius. Jei gaudoma dvipuse, skirtingų spalvų avižėle, geriausia kad
viršutinė pusė būtų šviesesnė, o apatinė tamsesnė, jeigu bus priešingai,
tuomet, žiūrint iš apačios ledo fone ji blizgės, ir žuvis ją blogiau
matys, o žiūrint iš viršaus, tamsus jos paviršius susilies su dugnu.
Avižėlės kabliukas turi kyšoti iš šono ir būtinai būti mažas ir labai
aštrus. Kai žuvys kimba nenoriai, imama mažesnė avižėlė, o rudenį ir
pavasarį – didesnė. Žvejojant avižėle, valas imamas plonas iki 0,1 mm.
Kuo jis plonesnis, tuo geriau jaučiama avižėlė ir žuvies kibimas.
Žieminės meškerėlės gale būtina įtaisyti jautrų sargelį.
|
