Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose.
Geriausiai žiemą stintos kimba link
pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna
azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai.
Ko gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas" tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės,
kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas,
graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus
peilis.
Meškerėlei imamas lengvas trumpas
žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė.
Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama
beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas
valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai,
ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo
atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama.
Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną
kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad
meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu
atveju labai šąla rankos.
Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m
0,12 – 0,14mm valo. Stintelės gaudomos gilesniuose sluoksniuose 15-20m, o
kartais net 30-40m gylyje. Gaudant Kuršių mariose valas imamas
storesnis 0,2-0,25mm storio, čia dažniausiai gaudoma 4-5m gylyje,
kartais šiek tiek giliau, tad ir valo atsargos reiks mažiau. Storesnis
valas imamas dėl to, kad Kuršių mariose be stintų užkimba ir stambesnės
žuvys, užkibti gali stambokas ešerys, vėgėlė ar kita žuvis kuri plono
valo sistemėlę tiesiog nutrauks. Aišku kuo plonesnis valas tuo mažiau
baidysis žuvis.
Apačioje valo kabinamas švinas arba blizgute.
Kabinant blizgutę, ant jos galima ištraukti gražių ešerių, ypač keletą
kartų „padaužius" dugną, tarpuose tarp stintų kibimų. Kuršių mariose
svoris kabinamas iki 20-25gr, tose vietose kur yra didesnė srovė net iki
30-40gr, gaudant ežeruose 6-12gr.
10-15cm virš svorio ant trumpų 3-5cm
ilgio pavadėlių, kas 15-20 cm kabinami 3-7 kabliukai arba avižėlės.
Pavadėlis prie pagrindinio valo rišamas taip, kad pavadėlis ne kabėtų o
būtų nukreiptas į viršų. Priešingu atveju kabliukai liesis prie
pagrindinio valo, pinsis ir trukdys stintai praryti masalą. Kabliukai
rišami 12 numerio, patartina su ilgesniais koteliais, avižėlės –
dažniausiai fosforuojančios (švytinčios tamsoje) arba blizgios. Gaudant
naktį rišamos fosforuojančios avižėlės, taip jos pastebimos. Rišamų
kabliukų skaičius priklauso nuo paties žvejo. Didesnis kabliukų skaičius
– reikia daugiau įgūdžių, dažniau supainiojamas valas, tačiau ir
didesnė tikimybė pataikyt į tą gylį kuriame stintos plaukioja. Vienaip
ar kitaip, ištraukus sistemelę iš eketės ir iškėlus ranką, svoris neturi
siekt ledo, nes kitaip greit viskas susipainios. Daug kas pataria rišti
3-4 vienetus kabliukų, kai kam pakanka ir dviejų.
Ant kabliuko ar avižėlės dažniausiai kabinamas pjaustytos žuvies gabaliukas (5-7mm kubelis), musės lerva, lašinio gabaliukas ar uodo trūklio lerva,
kai kurie žvejai užkabina tiesiog blizgančios folijos skiautelę. Žuvies
gabaliukas – masalui naudojama ta pati pagauta stinta, kai kas sako kad
kuojos ar karšiuko gabaliukas stintoms yra skanesnis, na kaip kam
labiau patinka. Užkabinus uodo trūklio lervą, ją labai greitai stinta
nuėda, ir sunkiau žuvį užkirsti.
Dažniausiai
stintos gaudomos palei patį dugną, kiek aukščiau jo ir tik retais
atvejais tokia stintų žūklė būna nerezultatyvi. Tokiu atveju reikėtų
bandyti stintas gaudyti aukščiau esančiuose sluoksniuose.
Galima teigti kad stintos turi savo
mėgstamus povandeninius kelius, kadangi stintos metai iš metų gaudomos
tuose pačiuose stintų žūklės plotuose. Tame plote kuriame būriuojasi
stintos būna prigręžta daug ekečių. Žuvingiausias stintomis eketės
nesunku iškart pastebėti – apie jas būna ištryptas sniegas, matosi
stintų žvynai, būna prikritę pripjaustyto stintinio masalo – stintų
gabaliukų.
Gaudant stintas, meškerė laikoma rankose
arba dedama ant ledo prie eketės, kartas nuo karto ją kilstelint ar
pavirpinant. Kiekviena žuvis labiau ima judantį masalą, todėl esant
silpnam kibimui reikėtų dažniau jį pavirpinti. Tačiau esant geram
kibimui to visiškai nereikia. Stintos plauko būriais, tad atplaukus jų
būriui, reikia tinkamai išnaudoti trumpą kibimo laiką, o nustojus kibti
laukti vėl atplaukiant. Jeigu gaudysite keliomis meškerėmis, tai
stenkitės eketes gręžti viena toliau kitos, nes užkibusi stinta smarkiai
blaškosi ir dažnai supina abiejų meškerėlių valus.
Užkirsti žuvies smarkiai ir energingai
nereikia, kadangi stintos lūpos silpnos ir galima ją išplėšti. Traukiant
reikia nė kiek neatleisti valo, kadangi pakirtus, kabliuko įsmigimo
vietoje atsiranda žaizda, platesnė už kabliuko barzdelę, ir nors kiek
atleidus valą žuvis paprasčiausiai atsikabina.
|