Pavasaris – metas, skylantis į dvi dalis: kol
upės neša polaidžio vandenis upėtakai laikosi duburiuose ir retai
pasirodo aktyvios medžioklės plotuose, tik tada, kai vandenys ima slūgti
ir seklumose jau ir be akinių poliarizuotais stiklais galima įžvelgti
dugną, upėtakių vizitai į rėvas, per kurias vanduo su krištoliniu
skambesiu neša į tėkmę nutūpusius vabzdžius, tampa reguliarūs, tačiau
meškeriotojas, norintis nepramiegoti tų momentų, turi keltis anksčiau už
žuvis, dar prieš aušrą. Ypač jei nori suvilioti stambų, raudonomis
žvaigždėmis nužertą upėtakį.
