Žūklės spiningu ekspertai teigia, kad spiningo
masalas turi kiek įmanoma tiksliau imituoti plaukiančias žuveles ar
vandens gyvūno judesius.Antra, išvaizda ir forma šapalui ar lydekai jis
turi priminti gardų ir viliojantį grobį.Trečia, skleisti tokio dažnio
virpesius, kurie provokuoja nieko nelaukiant grobį atakuoti. Prancūzų
žūklės ekspertų nuomone, spiningo masalų konstravimo koncepcija turi
remtis trečiuoju postulatu.
Svarbūs aspektai
Kad
minkštasis spiningo masalas, kurį trumpai vadiname vos ne konditeriniu
terminu – guminukas, pasižymėtų tokiomis savybėmis, kurios padaro juos
gundančiomis grobio imitacijomis visoms šiandien žvejojamoms
plėšriosioms žuvims ir plukdomi veiktų, kaip „užvesti", jie turi būti
labai elastingi. Meškeriotojų tarpe gerai žinomas eksperimentas,
demonstruojantis iš kokio plastiko liejami prancūzų kompanijos
„Delalande" guminukai. Jo metu „Delalande" guminukas KING, iš pirmo
žvilgsnio, regis, niekuo nesiskiriantis nuo kitų tradicinių „tvisterio"
tipo masalų, paprasčiausiai panardinamas į vandenį.
Neplukdomo
ir nevelkamo masalo uodegėlė atgyja ir ima vinguriuoti nepakartojama
amplitude, mat guminukui „užsivesti" pakanka pačių menkiausių vandens
srovelių poveikio. Ekspertai pabrėžia, kad tokių savybių priežastis
slypi ne tik medžiagos, iš kurios pagamintas guminukas, elastingume, bet
ir masalo konstrukcijos yaptumuose. Mat, labai tiksliai apskaičiuotas
masalo korpuso ir uodegėlės ilgio santykis. Manau, nereikia aiškinti,
kokį privalumą tai teikia spiningininkui, kuris priedugnio zonoje
vangaus kibimo dienomis gundo lydekas ar sterkus. Mūsų krašto sąlygomis
12 guminukas – bene pats tinkamiausias meškerioti plėšriąsias žuvis
giliose ežerų vietose ar upių duburiuose.
Tikroviškumo dozė
Guminukų
atsiradimas spiningo masalų raidą prie du dešimtmečius apvertė aukštyn
kojomis. Nuo to laiko nesiliauja šių masalų raida. Rezultatas –
ypatingas guminukų tikroviškumas. Daugeliui spiningininkų yra tekę
atvilkti iki kranto lydeką ar sterką, nors žuvis nebuvo užkibusi ant
kabliuko, tačiau atkakliai laikė pastvėrusi grobį. Minkštas masalas
absoliučiai tikroviškai imituoja žuvelę, o efektą sustiprina tai, kad į
guminuką sminga lydekos dantys. Plėšrūnei jis dažniausiai būna
pražūtingas, nes ji negali nuslopinti instinkto, skatinančio niokoti
minkštą grobį. Tikroviškumą sustiprina tai, kad guminukų išvaizda ir
spalva niekuo nesiskiria nuo vandens telkiniuose gyvenančių masalinių
žuvelių. Trečia, žuvelės formos guminukai labai efektingai vibruoja ir
viksnoja uodegomis, imituodami grobio judesius, o tuo pačiu metu
vinguriuoja jų korpusai.
Tačiau, kad
plėšrūnas masalu susidomėtų iš tolo, t.y. iki to momento, kai jis
paklius į jo akiratį, ir imtų pats jo ieškoti, guminukas turi skleisti
atitinko dažnio virpesius, primenančius tuos, kurie slinda nuo
plaukiančios vienišos žuvelės. Ši muzika – balzamas lydekos klausai.
Stipriausius virpesius skleidžia – sukrės, kurių lapeliai kaip malūno
mentės plaka vandenį ir kelia didžiulį „triukšmą". Blizgės ir vobleriai
kelia mažesnį „triukšmą", o guminukai – dar mažesnį. Kad masalo
skleidžiamo triukšmo efektas padidėtų, į guminukus įmontuojamos
vadinamosios triukšmo kapsulės – plastiko cilindriukai su metaliniais
šrateliais viduje. Kai masalas vinguriuoja, šrateliai stuksi vienas į
kitą ir skleidžia garsą. „Delalande" kompanijos ekspertai sugalvojo dar
vieną būdą, padidinti guminukų triukšmingumą: jie sukonstravo klasikinį
žuvelės formos „minnow" guminuką su... dvie uodegos mentėmis.
Suprantama, kad dvi mentės skleidžia dvigubai stipresnius virpesius,
girdimus žymiai didesnį atstumą. Teigiama, kad guminukai su dviguba
uodegos mente, imituojantys tuntais gyvenančias žuvis, ypač tinka
seliavinių lydekų žūklei.
|
| Kad guminukų žaismas būtų veiksmingas, masalai gaminami iš ypač elastingo plastiko |
