Kasmet brakonieriai mūsų gamtai padaro
žalos tiek, kiek aplinkosaugininkai spėja juos nutverti už rankos. O
kokia ta nenutvertoji dalis?
Negausi aplinkosaugininkų kariauna
350-tiek visoje šalyje yra aplinkos apsaugos
pareigūnų kurių tiesioginė pareiga ir yra gaudyti neleistinais būdais
žvejojančius ir medžiojančius mūsų tautiečius."Mažoka"-sako Kęstutis
Motiekaitis Valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius (VAAI) Gyvūnijos
naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas.
Lietuvos gamtai (ir jos ištekliams)apsaugoti
teoriškai sukurta ištisa žinybų sistema.Aplinkos ministerijos kuriamą ir
„nuleidžiamą" mūsų aplinkos saugojimo politiką įgyvendina 8 regionų
aplinkos dapartamentai.Šie savo ruožu turi po 6-10 regioninių agentūrų
ir dar papildomai kiekviename dapartamente – po vieną gamtos apsaugos
inspekciją.Štai minėtoms inspekcijoms ir pavesta vykdyti gyvūnijos
naudojimo kontrolę toje dapartamento teritorijoje, kur ji ir veikia.
Kilpininku būti apsimoka
K.Motiekaitis paaiškina kodėl.Mat kasmet VAAI
pareigūnai tikslina medžiotojų savadą, į kurį surašo per praėjusius
metus įvykdytus medžiotojų prasižengimus.Štai pernai iš 24 tūkst.
medžiotojų 599 įvykdė vienokius ar kitokius medžioklės taisyklių
prasižengimus (medžiojo be bilieto, ne toje teritorijoje ar ne tą žvėrį
ir pn.).
50 iš jų neteko teisės metus kitus išeiti miškan su
šautuvu, o kai kurie jų atsisveikino ir su ginklais (šie buvo
konfiskuoti).Tačiau inspektorius labiau domina ne ši publika.Legalių
medžiotojų veikla – tai kolektyvinis procesas, kurį išduoda ir
automobiliai, ir šunys, ir šūviai.Tad čia kaip reikiant
nepabrakonieriausi.
O štai kilpininkai – tai brakonieriai, verti
dėmesio.Pasak pašnekovo, daugiausiai kilpomis gaudo žvėris vietos
gyventojai.K.Motiekaitis net negalėjo išskirti regiono, kur tai
labiausiai paplitę – tokių „medžiotojų" yra visuose rajonuose.
Paprastai tai pusamžiai, neišsilavinę, darbo
neturintys kasimų ar vienkiemių gyventojai, besiverčiantys dažniausiai
natūriniu ūkiu ir brakonieriavimu prisiduriantys prie savo kuklaus
šeimos biudžeto.Dalį „laimikio" dar parduoda pažystamiems, nes patiems,
tarkim, šerniena greitai atsibosta.
O tokio medžioklės būdo sąnaudos pačios mažiausios:
tereikia turėti labai lanksčios vielos gabalą.Plonesnės-lapėms ir
stirnoms, storesnės – šernams ir briedžiams.
Sugauti tokį prasižengėlį labai sunku:šie jau
pasimokę, net kilpas apeina padoriu atstumu (o jei juos stebi
inspektoriai?).Net ir nutverti vietoje, kai doroja iš kilpos išimtą
žvėrį, tokie „medžiotojai" vis dar bando išsisukinėti:"O Kas?Va, ėjau ir
radau...
Tik VAAI pareigūnai paprastai tuo nepatiki ir dar
apsilanko tokio „medžiotojo" sodyboje.O ten ūkiniame pastate neretai jų
laukiai ir jau ankščiau nunerti jų kailiai, o kubiluose – jų sūdoma
žvėriena."Tačiau tokie pažeidėjai teatsiperka baudomis", - apgailestauja
ponas Kęstutis.Tiesa, gana nemažomis: pirmą kartą kilpininkui gali būti
skirta nuo 1 iki 4 tūkst. litų bauda, pakartotinai – nuo 3 iki 5
tūkstančių.Paprastai dauguma iš jų paskirtų baudų nemokama – „susimoka
paromis", t.y. atsėdi jiems vietoj to paskirtą administracinį
areštą."Jei į tokią brakonieriaus kilpininko sodybą ateitų antstoliai ir
ją išvaržytų, visi kiti jo „kolegos" apylinkėse gerokai pagalvotų,
imtis dar jiems tokios veiklos ar ne", - dėsto pašnekovas.
Brakonieriauti su šautuvu pavojingiau
„Grynų" brakonierių kurie eitų į mišką šaudyti žvėrių
nelegaliai laikomu šautuvu VAAI pareigūnai jau beveik neužfiksuoja.Mat
tokie :išmirė" po kelių policijos skelbtų ginklų legalizavimo akcijų.Ir
ko tik per jas kaimo žmonės į policijos nuovadas neprinešė – nuo XIXa.
Dar titnaginių (ar kapsulinių) šautuvų iki pačios įvairiausios praėjusio
karo ginkluotės.
Mat per visas ginklų legalizacijas buvo numatytas
vienas patrauklus momentas juos atnešusiems: kaimo gyventojai galėjo
legalizuoti ir toliau jau oficialiai laikyti savo savigynai
lygiavamzdžius (t.y. tik medžioklinius) šautuvus.O žinant padėtį
atokiuose kaimuose ir vienkiemiuose – tai didelis pliusas jų
gyventojams.
Sugautas su nelegaliu ginklu brakonierius iš karto
pakliūna „po" baudžiamuoju kodeksu – už disponavimą nelegaliu
šaunamuoju ginklu.Už tai jam „šviečia" keleri metai belangės.Aišku,
tokie atvejai paprastai baigiasi nuteisimu lygtinai tačiau jau vien tai
riboja kaimo žmogaus gyvenimą.Nei tuo laikotarpiu, nei dar kelis metus
vėliau toks asmuo negali oficialiai įsigyti šaunamojo ginklo
savigynai.Tad pamiškėmis slankiojantis ir žvėrių tykojantis kaimo
gyventojas su nelegaliu šautuvu – jau tik literatūrinis herojus.Realybė
užtai pernelyg skaudžiai baudžia.
O K.Motiekaitis ir jo kolegos vis nuolat prašo
medžiotojų: nepatingėkite ir kuo dažniau apsilankykite savo medžioklės
plotuose.Ir ne vien medžiodami, bet ir šerdami žvėris ar ruošdami jiem
pašarą.Arba kaitaliokite medžioklės dienas (aišku, tik medžioklės sezono
metu) be jokios sistemos.
Vandenyse karaliauja tinklininkai
Pernai šalyje užfiksuoti 4 332 žvejybos taisyklių
pažeidimo atvejai.Kas ketvirtas iš jų – šiukštus nustatytų taisyklių
pažeidimas.Kas trečias pažeidimas – tai žvejojimas su tinklais,
venteriais ar varžomis („bučiais")."Elektrikai", laimei jau taip pat
baigia išnykti – kaip ir brakonieriai su nelegaliais ginklais.Pernai
tokių „žvejų", ginkluotų ilgakočiais samčiais nuo kurių privynioti
laidai veda akumuliatoriaus link, tesulaikyta vos
du."Kabliautojų"(gaudančių žuvis užaštrintais kabliais) dažniausiai vis
dar pasitaiko prie Kauno HE, prie Darsūniškio ir Jūros upėje.
Didžiausia problema dabar, pasak pono Kęstučio, -
tinklininkai.Žuvų tokiu neleistinu žvejybos būdu pagaunama gerokai
daugiau, nei mušant elektra ar žalojant žuvis minėtais kabliais.O ir
pagauti už rankos tokie „žvejai" ramiausiai teisinasi: „Plaukiu, žiūriu –
tinklas vandenyje".Negi paliksi žuvį supūti?...."Tokiais atvejais
inspektoriams dažniausiai padeda vaizdo kameros.Tiesa, kad nufilmuotų
visą žvejybos taisyklių pažeidimą, VAAI pareigūnams tenka budėti
pakrantėje visą naktį.
Todėl K.Motiekaitis daug vilčių deda į numatomus
pakeitimus prekiaujant tinklais.Mat dabar prekyba jais nereglamentuota:
kas nori – pardavinėja, kas nori – perka.Pagal rengiamus teisės aktus
bus registruojami visi tinklų pardavėjai , o jų įsigyti galės tik žvejai
verslininkai.
Brakonierius sergsti..... paveldas
Jokiuose kituose mūsų vidaus vandenyse padėtis nėra
tokia skandalinga kaip Kuršių nerijoje.Mat čia darbuojasi dauguma visų
Lietuvoje užregistruotų ir veikiančių žvejų verslininkų įmonių.Tokių
įmonių mariose veikia net 72.Kas trečia iš jų (ir pagal finansines
ataskaitas, ir pagal pačių žvejų virkavimus) dirba......
nuostolingai.Metų metus.Tačiau tokios nuostolingos žvejų artelės savo
veiklos nenutraukia, o toliau „didvyriškai" bando išgyventi.
Pasirodo, čia žvejojančių profesionalų verslo logika
labai paprasta.Pasak K.Motiekaičio, su dviem žvejybiniais tinklais (tik
tiek oficialiai ir tepriklauso paprastai žvejybos įmonei) net neapsimoka
plaukti į marias.Nes niekada sugautas laimikis neatpirks įdėtų
sąnaudų.Todėl vietos žvejai ir neplaukia.Su dviem tinklais.Plaukia su du
tris kartus daugiau tinklų.Ir stato juos kiaurą vasarą – net ir karšių
neršto metu.VAAI pareigūnai kasmet vasaros mėnesiais traukia iš marių
dešimtis tinklų.Tokių, kurių nestatys mėgėjai.Mat šie tinklai –
kaproniniai (o ne nupinti iš valo, kaip pigūs kiniški), su atitinkamomis
plūdėmis ir jų inkaravimo sistemomis.
Tad oficialiai vietos žvejai Kuršių mariose
dešimtmečius žvejoja su tiek tinklų, kiek leista, o realiai – kiek turi
įsigiję.Gamtosaugininkai ne kartą beldėsi į valdžios institucijas –
uždrauskime pagaliau tinklinę žvejybą, žvejybą vidaus vandenyse.Dabar,
pagaliau atrodo, to link ir einama.Tačiau Kuršių marių žvejus planuojama
palikti ramybėje: juk jie – šio krašto istorinio paveldo dalis.Tik kaip
išgyvendinti šiame vandens telkinyje vykdomą stambaus masto
brakonieriavimą, VAAI pareigūnams niekas iš valdžios taip ir nepataria.
Inspektoriams ne sezono nėra
Dauguma žvejų ir medžiotojų laikosi jiems nustatytų
taisyklių, o brakonieriai miškuose ir ežeruose, aišku, ne.Todėl ir VAAI
pareigūnams ne sezono niekada nebūna.Rudenį ima telktis lašišinės žuvys
pajūrio upėse – per naktis nemiega tų vietų inspektoriai.Lašišos ir
šlakiai pakyla aukštyn iki Vilnelės ar Siesarčio upių – nemigo naktys
prasideda šių regionų VAAI pareigūnams.Panaši padėtis ir miškuose.Tik
štai gamtos saugotųjų algos pastaruoju metu apkarpytos."Ir kaip
motyvuoti pareigūnus, - klausia K.Motiekaitis, - kai šitaip viskas
brangsta, o mes priversti jiems mažinti atlyginimus?"
| 
