Kiek egzistuoja meškeriojimas spiningu, tiek
sprendžiama viena amžinai aktuali šio žūklės būdo problema, kaip rasti
priešnuodį nuo lydekos dantų? Nepaisant to, kad meškeriojimo valai vis
tobulėjo, tačiau valas, atsparus stambios lydekos sukandimui, dar
nepagamintas. Tačiau pastaruoju metu ekspertai prabilo, kad ši problema –
jau išspręsta ir skelbia titano erą.
Amžina diskusija
Vienintelis
būdas apsaugoti spiningo valą nuo lydekos žiomenų yra padaryti taip,
kad lydeka negalėtų valo apžioti. Na, o tai reiškia, kad tarp valo ir
masalo, kurį plėšrūnė atakuoja turi būti įterpta užgaląstiems kaip
skustuvas žandikauliams neįveikiamos medžiagos atkarpa. Tokia medžiaga –
metalas. Todėl, nepaisant to, kad nuolat diskutuojama apie inovacijas,
problema sprendžiama tuo pačiu – paprasčiausiu ir pakankamai primityviu
būdu – prie valko tvirtinami plieniniai pavadėliai su sukučių ir
segtuku, o pavadėlio gale – masalas.
Vienu
metu atrodė, kad metalinio pavadėlio era baigėsi, kai avanscenoje
pasirodė nauja medžiaga – kevlaras, bet ir jis neatlaikė konkurencinės
kovos su plieniniu pavadėliu. Antrą kartą per pastarąjį dešimtmetį
aistros dėl pavadėlio lydekoms meškerioti suliepsnojo, kai amerikiečių
kompanija, gaminanti pintą valą „Power Pro", pristatė pinto valo vedinį
„Leader Pro", kuris pagamintas iš pinto valo ir plieno mikrogijų.
Trečias kartas – fluorokarbono debiutas, teikęs labai daug vilčių, nes
ši medžiaga vandenyje yra beveik nematoma, mat neatspindi šviesos
spindulių.
Volframiniai pavadėliai – labai ploni ir susilieja su aplinka.
Kiekvienai versijai – specialios sąlygos
Nematomas
pavadėlis būtų idealus, jei būtų įmanoma panaudoti plonesnes nei 0,5 mm
skersmens fluorkarbono gijas, tačiau patikimiausias šis vienagyslis
pavadėlis yra, kai – ne plonesnis nei 0,8 mm. Toks pavadėlis – labai
stangrus, todėl panaudoti jį su lengvais masalais
|
Volframiniai pavadėliai – labai ploni ir susilieja su aplinka |
neįmanoma.
Užtat toks pavadėlis nepakeičiamas žvejoti sunkiasvoriais „jerk bait"
masalais ir velkiauti dideliais vobleriais. Šis pavyzdys – puiki
iliustracija, kad iki šiol sumanyti ir dabar spiningininkų arsenale
esantys pavadėliai lydekoms gaudyti atlieka savo funkciją tik tam
tikromis sąlygomis ir nėra universalūs. Tradicinis plieninis pavadėlis,
suvytas iš 3-4 gijų, būtent todėl ir nepamainomas, kad jis idealiai
tinka žvejoti vidutiniais masalais – blizgėmis, pussunkiais vobleriais,
stambiomis sukrėmis.
Kitam uždaviniui
skirtas naujausias išradimas, pramintas „plieno šilku". Šis pavadėlis
suvytas iš 7 skaidulų, kurios savo ruožtu suvytos kiekviena iš 7
mikrogijų. Šis pavadėlis ne veltui pramintas „plieno šilku" – jo
elastingumas toks, kad vobleriai plukdomi elgiasi taip lyg būtų
pritvirtinti prie paprasto vienagyslio valo. Labai didelis privalumas ir
tai, kad surflonas (oficialus plieno mikropluošto pavadėlių
pavadinimas) atlaiko nemažas apkrovas, atsparus trinčiai, tad 7x7
pavadėliais pavyks ištraukti ne vieną stambią lydeką, kol pasirodys
pirmieji „nuovargio" požymiai.
Dar
vienas šiuolaikiniame spiningavime plačiai naudojamas pavadėlis taip pat
suvytas iš vienodo skersmens plieno gijų, tačiau pagal formulę 1x7,
t.y. iš septynių gijų. Šie „Sevenstrand" pavadėliai – nenaujas
produktas, jų gamyba ištobulinta, todėl šie pavadėliai – gana nebrangūs,
bet populiarūs dėl lankstumo. Tai ploniausi iš dabar gaminamų
pavadėlių, todėl jie matomi vandenyje ne ką daugiau nei tokio pat
skersmens vienagyslis valas. Antra, „Sevenstrand" pavadėliai visiškai
nekeičia net pačių lengviausių masalų žaismo. Trūkumas, kad
„Sevenstrand" – vienkartiniai, nes greitai ima garankščiuotis, o po
pirmo rimtos lydekos ištraukimo susisuka į spiralę.
Dalis
spiningininkų, o ypač profesionalai vis dar naudoja pavadėlius iš
gitaros stygų. Tai vienagysliai pavadėliai, kurių skersmuo – nuo 0,15
iki 0,80 mm (tokio storio – vadinamoji rojalio styga). Stygos – labai
tvirtos, po kontakto su lydekos žiomenimis styga dažnai deformuojasi. Ją
galima ištiesinti, bet tai prastai atsiliepia masalo žaismui.
Ypatingas statusas
Pastaruoju
metu pavadėlių lydekoms gaudyti gamoje atsiranda naujas žaidėjas –
pavadėliai pagaminti iš titano vielos. Titanas perpus lengvesnis už
plieną, todėl pavadėlius iš šio metalo galima derinti su kelių gramų
svorio vobleriais ir būti tikram, kad lengvesnis už vandenį masalas
nepraras dalies plūdurumo ir taps lėtai grimztančiu. Tai ne vienintelis
titano pavadėlių privalumas –
|
Patys lanksčiausi pavadėliai suvejami iš 49 gijų |
jie
tvirtesni už plieninius keleriopai, todėl galima naudoti tokiems
patiems masalams plukdyti plonesnius pavadėlius. Titano pavadėliai ne
tik lengvi ir tvirti, bet ir labai lygūs bei atsparūs trinčiai. Todėl
pavadėliai labai patvarūs ir pergyvena ne vieną dešimtį dvikovų su
stambiomis lydekomis. Taip pat labai svarbu, kad titanas – metalas,
kurio neveikia korozija, nes pavadėliai naudojami ilgai, o išdžiovinti
juos ne visada yra laiko. Visi šie privalumai duoda pagrindo kalbėti
apie titano epochą pavadėlių lydekoms gaudyti arsenale. Kaip bus,
pamatysime per pastaruosius kelerius metus.