Zvejys.ucoz.com

Tvirtinimų, esą žiemą visi karšiai sulenda į gilumą ir pratūno ten kokioje nors patogioje duobėje dumble iki pat pavasario, galima rasti kone visose senosiose knygose apie žvejybą. Tačiau visi jie yra klaidingi, arba tiksliau beviltiškai pasenę. Toks požiūris į karšių žvejyba atgyvena, su kuria reikia kovoti.

Laimė, ir senaisiais laikais beveik nė vienas rinitas žvejys mėgėjas tokiomis teorijomis apie karšių žiemos miegą netikėjo. Tiesa tai, kad karšiai, skirtingai nei sazanai ar šamai, neužmiega ir neužsirausia dumble kaip lynai ir karosai. Visą šalčiausiąjį metų laiką jie niekur nedingsta ir išlieka aktyvūs.

Taip, žiemą iš po ledo dažniau ištrauksi smulkių kuojų, tačiau tai anaiptol ne argumentas, kad jie kimba dėl to, jog nekimba karšiai. Su šiuolaikine poledinės žūklės įranga galima apsirūpinti kuo puikiausiu karšių laimikiu reikia tik žinoti, kur ir kaip.

Terminas „duobė žiemojimui" atsirado praėjusio šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje ir net ... toliau

Pirmledžiu karšiai judrūs, leidžiasi į gana tolimas keliones nuo žiemaviečių, kurios paprastai būna duburiuose (10-12 m), nes gali sau leisti tokią prabangą – vandenyje gausu deguonies, o energetinių atsargų taip pat nestinga, nes plačiašoniai kasdien aktyviai maitinasi. Tad karšiai nukeliauja nuo žiemaviečių gana toli – net iki sėklių, kur gelmė siekia vos keletą metrų arba rausiasi dugno, nyrančio į duburius, šlaituose. Jei pavyksta rasti tokią karšių pamėgtą vietą, čia juos galima žvejoti net ir iki sausio vidurio, bet sausį situacija keičiasi todėl, kad deguonies, ištirpusio vandenyje iki ežerų užšalimo, atsargos senka, ne tik karšiai, bet ir kitos žuvys tampa vangesnės, nes prasideda ekonomijos režimas, kuris gali virsti net deguonies badu.

... toliau