Ar žinojote, kad bet kuris ežeras, tvenkinys ar net mažas prūdelis
retai kada būna visiškai ramus, ir jame nejuda vanduo. O ką jau kalbėti,
kai pučia vėjas – tada po vandeniu dedasi keisti dalykai. Net pats
silpniausias vėjelis priverčia vandens telkinio vandenį judėti.
Taigi, lauke pučiantis vėjas judina vandens paviršių, stumdamas jį į
vieną pusę, taip sukeldamas bangas. Tačiau po vandeniu viskas vyksta
atvirkščiai – jei vėjas bangas gena į vieną pusę, tai žemesniuose
vandens sluoksniuose susidarys srovė, kurios kryptis bus priešinga vėjo
krypčiai. Taip atsitinka todėl, kad paviršiumi genamas vanduo, sutikęs
kliūtį (krantą) keičia savo kryptį ir gilesniame sluoksnyje ar palei
dugną grįžta atgal, t.y. susidaro grįžtamoji srovė.
Kiekvienas, kuris nors kartą yra žvejojęs su plūdine meškere vėjuotą
dieną ežere ar tvenkiny, yra pastebėjęs, jog ne visada plūdė juda bangų
kryptimi. Dažnu atveju, ypač žvejojant netoli kranto nedideliame gylyje
visa sistemėlė keliauja prieš bangas.
Žemiau pateikiame schemutę, kurioje matyti, kokios srovės susidaro po vandeniu ir kaip jos įtakoja mūsų žūklę.
A Bangų kryptis
B Vėjo kryptis
C Vanduo sutinka kliūtį, t.y. krantą ir grįžta atgal povandenine stove
D Stipriausia povandeninė srovė jaučiama netoli kranto, o tolstant ji silpnėja
E Kai kuriuose, ypač mažuose vandens telkiniuose, vėjas vandenį gena ratu
F Dažniausiai pvandeninė srovė turi priešingą, nei vėjas, kryptį
G Povandeninės srovės kryptis
Nepamirškite, kad povandeninių srovių kryptis labai svarbi tuomet,
kai oro temperatūra gerokai skiriasi nuo vandens temperatūros. Jei oras
šiltas, o vanduo šaltas, pvz. pavasarį, paviršiaus vanduo, patekęs į
apatinius vandens sluoksnius, juos šildo. Ir atvirkščiai, rudenį,
pučiant stipriam vėjui, kai vanduo dar šiltesnis už orą, apatiniai
vandens sluoksniai žymiai greičiau atvėsta. Tai labai svarbu renkantis
krantą karpių žūklei – jei pirmuoju atveju labiau tiktų pavėjinė
telkinio pusė, tai antruoju – užovėjinė, kurios povandeninė srovė
nepasiekia.
|
