Ar žinojote, kad bet kuris ežeras, tvenkinys ar net mažas prūdelis
retai kada būna visiškai ramus, ir jame nejuda vanduo. O ką jau kalbėti,
kai pučia vėjas – tada po vandeniu dedasi keisti dalykai. Net pats
silpniausias vėjelis priverčia vandens telkinio vandenį judėti.
Taigi, lauke pučiantis vėjas judina vandens paviršių, stumdamas jį į
vieną pusę, taip sukeldamas bangas. Tačiau po vandeniu viskas vyksta
atvirkščiai – jei vėjas bangas gena į vieną pusę, tai žemesniuose
vandens sluoksniuose susidarys srovė, kurios kryptis bus priešinga vėjo
krypčiai. Taip atsitinka todėl, kad paviršiumi genamas vanduo, sutikęs
kliūtį (krantą) keičia savo kryptį ir gilesniame sluoksnyje ar palei
dugną grįžta atgal, t.y. susidaro grįžtamoji srovė.
Kiekvienas, kuris nors kartą yra žvejojęs su plūdine meškere vėjuotą
dieną ežere ar tvenkiny, yra pastebėjęs, jog ne visada plūdė juda bangų
kryptimi. Dažnu atveju, ypač žvejojant netoli kranto nedideliame gylyje
visa sistemėlė keli
...
toliau