Zvejys.ucoz.com

Daugumoje mažiausiai antrą dešimtmetį skaičiuojančių pamario polderių sistemas sudarančiuose įvairaus ploto kanaluose bei tvenkiniuose vandens pumpavimo stočių ir siurblinių  ganosi būriai karosų, kuriuose neretai  šonas šonan plauko abi mūsų vandenyse aptinkamos šių žuvų rūšys, t.y. sidabriniai ir auksiniai karosai. Dabar puikus metas gaudyti minėtose žūklavietėse karosus,  tačiau dirbtinai iškasti ar patvenkti vandens telkiniai yra gerokai užžėlę ir primena metų metais nešienautas pievas, todėl jose nėra lengva rasti karosų takus.

Didžiųjų maršrutau

Kanalai ir tvenkiniai paprastai ypač vilioja prisiekusius karosų meškeriotojus, nes čia – didžiausia tikimybė susigrumti su rekordiniais egzemplioriais. Jei dažniausiai sužvejojami 50-400 g karosai, tai vandenžolių džiunglėmis pavirtusiuose polderių tvenkiniuose dumblinėja kilograminiai egzemplioriai, tarp kurių pasitaiko kelis kilogramus sveriančių gentainių. Ypač jų nemažai pasitaiko kontinentinėje Kuršių marių priekrantėje, yra Vilhemo kanale.

Autoriaus nuotr. Karosai birželį gundosi saldžiais kukurūzų grūdais

Stambūs karosai – apdairūs, atsargūs ir įtarūs. Jie retai išsikrapšto iš vandenžolių tankmės, kurios prieblandoje jaučiasi pakankamai saugūs, ar duburių gelmės, o dar rečiau pasirodo atvirose vietose, kur juos galima bandyti suvilioti ant kabliuko užvertu masalu.  Suprantama, kad stambieji karosai vengia taipogi rodytis arti tų vietų, kur buvoja žmonės. Kuršmarėse į pakrantę juos galima prisivilioti taip pat ne iš karto, o nuolat beriant į numatytą vietą. Pakrantės meldynuose stambieji karosai pasitrina tik per nerštą, o paskui jų pamėgta zona – tvenkinių ir kanalų vidurys, atokūs meldų atvaįynai. Todėl nėra taip paprasta surengti akistatą su stambiais karosais, nes užžėlusiame tvenkinyje dugninė – neveiksni, žvejoti parankiau plūdine meškere, o ji netinka efektyviai žūklei, jei masalą reikia užmesti daugiau kaip 30-40 m.

Išeitis – šienauti

Kada karosai, o ypač didieji pasirodo arčiau kranto, kur juos galima žvejoti plūdine meškere? Atvejis pirmas: kai keletą dienų iš eilės kepina 25-30 laipsnių kaitra, vanduo pakrantės zonoje įšyla ir karosai mėgsta jame ankstyvais rytais pliuškentis. Kartais sultinį primenančiame vandenyje, jei virš vandens draikosi migla, karosai pliukši kaip pašėlę ir kelia nemažą triukšmą. Šie garsai veikia meškeriotojų nervus dvejopai: jei esi pasirengęs juos meškerioti, t.y. atitinkamai sutvarkyti ne tik įrankiai, bet ir  žūklavietė, tai karosų neršėjimas – malonus ausiai.  Jei vyleisi, kad pavyks pataikyti į karosų puotą, tačiau patingėjai įdėti šiek tiek pastangų, pasigailėsi, nes neturėsi kur tinkamai užmesti masalą. Antras atvejis: tai dirbtinai sukuriamas precedentas – keletą dienų iš eilės karosai vienoje vietelėje jaukinami gardžiu jauku.

Kadangi šį birželį šiltas dienas pakeitė kaitratuojau pat keičia vėsus oras, tai patartina nelaukti, kol nusitovės palanki meteorologinė situacija, o jaukinti karosus pasirinktoje vietoje. Tiesa, prieš šią procedūrą reikia pasiruošti žūklavietę. „Romados" ekspertų, teigimu, žūklei reikia rinktis vietą, kur tarp vandenžolių – atviro vandens plotas. Dažniausiai tokį rasti beveik neįmanoma, todėl galima paimti specialų dalgį (juos gamina „Shakespeare" kompanija) ir išpjauti vandenžolėse kelių kvadratinių metrų properšą. Atminkite, kad nereikia persistengti, nes stambūs karosai vengia vietų, kur dugnas – plikas. Nendres reikia kirsti palei pat dugną, o kitus vandens augalus taip, kad liktų „veja". Štai į tą plotą kas vakarą beriamas jaukas.

Koks jaukas tinkamiausias?

Vieni žvejai beria konservuotus kukurūzų grūdus, kiti jauko granules, tačiau geriausia versija – mišinys, susidedantis iš 0,5 kg „STIL Karas/Lin" bazinio jauko, 2 skardinių kukurūzų, 4 saujų granulių ir 4-5 abišalių juodos duonos, kurią būtina sutrinti delnais, kad ji virstų rupiais trupiniais. Iš pradžių sudrėkinamas „STIL" jauko mišinys, paskui laukiama, kol išbrinks, o tada paeiliui įmaišomos kitos dalys. Nedarykite klaidos ir nelipdykite iš mišinio rutulių – jauką reikia žerti ranka arba užmesti laidyne, kad jis pasiskleistų, o rutuliai tik prasmegs tarp vandenžolių ir jokio efekto nebus. 

Žvejoti reikia ankstyvą rytą viena plūdine meškere, tačiau šiek tiek neįprasta, nes patartina naudoti pavadėlį iš pinto „Cormoran X-Power" 0,06-0,08 mm skersmens valo. Jei pintas valas neparankus, kita versija – 0,14 mm skersmens valas „Climax Fluorocarbon", kuris nors ir vienagyslis, tačiau vandenyje beveik nematomas. Beje, labai svarbu, kad plūdė būtų nustatyta taip, jog masalas nugrimztų iki pat nupjautų vandens augalų „viršūnėlių". Jei pasiseks,  per porą rytinių valandų, ištrauksite kelias dešimtis auksašonių.

Patartina taip pat pasiimti į šią žūklę ilgakotį graibštą „Browning Syntec 3300” su meškeriojimui nuo meškeriojimo platformos skirta apvalia „galva", kuri apsodinta tankiu ir palyginti negiliu tinkleliu. Jo forma primena prikaistuvį. Tokiu įrankiu pasemsite karosą, už trijų metrų nuo kranto, t.y., ten, kur dažniausiai baigiasi pakrantėje želianti meldų juosta.