Šiame savo straipsnelyje tikrai
nesiimsiu analizuoti lietuviškos žvejybos mariose ypatumų apskritai, bet
apžvelgsiu savo paskutinių kelių ar keliolikos žvejybų Kauno mariose
rezultatus. Tiksliau išsamiau papasakosiu apie keletą žvejybų, skirtų
karpiui sugauti.
Jau ketvirti metai rimčiau žvejoju Kauno
mariose. Tam „surimtėjimui" nemažą įtaką turėjo mano apsilankymas
Žvejokliuose prieš trejetą metų. Čia sužinojau įvairiausių žvejybos
dugnine meškere smulkmenų, niuansų. Nors ir pats dugnine meškere žvejoju
jau per 25 metus, tačiau marių specifika mano žinias gerokai nuvertino.
Už savo tobulėjimą dėkoju Žvejogido kolektyvui.
Apskritai mariose daugiausiai žvejoju karosus ir karšius. Šiemet išties
karosų kibimas buvo puikus. Papuldavo vienas kitas karpis, tačiau visi
svėrė iki 1.3-1.5 kg. Tikrai nieko įspūdingo. Tiesa, vasaros pradžioje
teko "susitikti” su vienu iš karpių – galiūnų atstovų. Tik pasielgė jis
su manimi labai jau familiariai – man nespėjus sureaguoti ištiesino
rankas, laikančias meškerę ir nupjovė valą. Na ką čia ir pridursi.
O va stambesnės žuvies mariose ir neteko sužvejoti. Papuldavo
kilograminių karosų, poros kilogramų karšių, tačiau nieko įspūdingo,
nieko tokio, kas ilgam išliktų atmintyje. Tačiau ši situacija tęsėsi tik
iki pereitos savaitės. O prasidėjo viskas nuo to….
Prasidėjo viskas nuo Mamošiaus idėjos susirinkti prie Kauno marių ir
šauniai kolektyviai pažvejoti. Patogios tam vietos suradimui išsirinkau
save. Prieš numatytą žvejybai savaitgalį aplankiau kelias man žinomas
marių vietas, mėginau ten įvertinti situaciją. O situacija išties buvo
prasta – labai aukštas vanduo, apsemti krantai, kakavos spalvos vanduo.
Ir laimikiai gana kuklūs. Teko gerokai pasukti galvą. Nuspręsta buvo
pažvejoti vienoje gan populiarioje vietoje, kurios kuratorius gerai mums
visiems žinomas Wiedras. Jis pats gi "uždirbinėjo taškus” pas save sode
ar veikė kažką panašaus, todėl prie mūsų prisijungti negalėjo.
Problemos kilo ir Dzukeliui. Viena jo šeimos mašina "paprašė atostogų”,
todėl į žvejybos vietą jis atriedėjo kartu su savo prietelium iš Alytaus
Dariumi. Darius man jau seniai pažystama "asaba” dar iš žvejybų žiemą
Darsuniškyje. Taip kad apsidžiaugiau tokia puikia kompanija. Kiek vėliau
prie mūsų prisijungė ir Mamošius, tačiau problemos namie netrukus ji
išgynė atgal. Ketino prisijungti ir Scorpas bei Saugus, tačiau jiems
sutrukdė kiti planai. Į žvejybos vietą atvažiavau pirmas, apsiginklavęs
grėbliu, dalgiu ir valtimi, jei reiktų sutvarkyti pakrantę, pašienauti
bei išgriebti žoles iš vandens. Šiemet tos žolės išties labai jau daug.
Tačiau žvejybos vietoje šios priemonės liko beveik ir nepanaudotos, nes
pakrantė buvo gana patogi, nors ir gerokai apsemta vandens. Ilgai apie
šią žvejybą nepasakosiu, nors laikas buvo praleistas puikiai, pagauti
keli nedideli, iki 2 kg, karpiukai, keletas karosų ir karšių. O kur dar
bendravimo malonumas.
Išsamiau noriu aprašyti žvejybą liepos 19-20 dienomis. Jos iniciatorius
buvo Dzukelis. Ketvirtadienio įpietyje jis man paskambino ir pranešė,
kad uždirbo išeiginę dieną ir nenorėtų jos paleisti vėjais. Greitai
sutarėme, kad susitiksime pažvejoti jau mano minėtoje vietoje. Žvejybos
vietoje vėl atsidūriau pirmas. Užmečiau vieną iš meškerių, pradėjau
knebinėtis su sekančia. Vėjas buvo labai stiprus, todėl savo
signalizatoriaus aš beveik ir negirdėjau. Vienu metu žvilgtelėjau per
petį į meškerę ir pamačiau, kad beždžionėlė jau viršuje, o valas
sklandžiai vyniojasi nuo ritės. Prišokęs pakirtau ir nesunkiai išraukiau
1.3 kg karpiuką. Apsidžiaugiau, nes tai įrodė, kad karpių sulaukti
išties įmanoma. Neskubėdamas susitvarkiau ir užmečiau likusias meškeres.
Nors buvau su žvejo batais, tačiau aukštos marių bangos jau baigė juos
prisemti. Nusprendžiau apsimauti brydkelnes ir nuėjau iki mašinos. Čia
batus greitai pasikeičiau, vis mintyse save ragindamas. Pasirodo ne be
reikalo ir raginau. Maunant ant pečių paskutinę batų petnešą išgirdau
"uždainuojant” signalizatorių. Skriste perskridau pro krūmus ir laiku
spėjau pakirsti žuvį. Kitame valo gale pajutau "kietą” kliuvinį, kuris
po kiek laiko pajudėjo į šoną. Pajudėjęs nesunkiai išvyniojo apie 20
metrų valo. Teko ritės būgnelį prilaikyti ranka, nuolat reguliuoti valo
įtempimą. Po kokių 10 min. kovos žuvį pavyko apsukti ir pradėti traukti
kranto link. Visa laimė, kad žuvis plaukė netoli vandens paviršiaus ir
nesupainiojo mano kitų meškerių valų. O juk galėjo, nes pro valus ji
praplaukė. Pasakysite, kad reikėjo nuleisti arba ištraukti meškeres.
Tačiau nebuvo kam to padaryti. Aš buvau nuo meškerių gal 30 metrų šone,
krante. O karpis pajudėjo išilgai kranto. Teko man bėgte per vandenį
vytis ta pasiutėlį. Lengviau atsidusau, kai pamačiau, jog meškerių valai
kliudyti nebuvo. Įsibridęs vos ne iki krūtinės toliau tęsiau kovą su
karpiu. Tai išties buvo jis, kuom aš beveik ir neabejojau. Pro pat mane
vis praplaukdavo įspūdingo dydžio šešėlis, vis sukeldamas abejones dėl
jo sugavimo galimybės. Juk aš ir graibšto neturėjau. Ji turėjo atvežti
Dzūkelis. Nusprendžiau karpį pasivesti keliolika metrų į šoną nuo
meškerių ir jį užplukdyti ant smėlėtos pakrantės. Lyg tyčia krante buvo
mini įdubimas, tam reikalui labai patogus. Sukaupęs visą savo ir
piktnaudžiaudamas žuvies kantrybe aš ją visgi šiaip ne taip įvedžiau į
tą mini įlankėlę. Tada mečiau meškerę į šoną ir čiupęs už žiaunų
išvilkau į krantą. Pasvėrus žuvį paaiškėjo, kad ji svėrė 9.7 kg, o ilgis
jos buvo 81 cm. Atsiprašau "senų” karpininkų už tiek smulkų žuvies
traukimo aprašymą. Tai juk didžiausia mano žuvis gyvenime ir įspūdis
išties išliko labai gilus.
|
