Zvejys.ucoz.com

Visi ženklai rodė, kad bus audra su perkūnija ir liūtimi.

Sėkmės laikas

Devyniasdešimt iš šimto žmonių vengia lietaus ir artėjant audrai skuba į pastogę, o kiti dešimt – žvejai, kurie, jei tik turi galimybę, prieš audrą leidžiasi prie vandens.Tam jie turi svarių priežasčių: audros prieangyje žuvys tampa ypač aktyvios ir kaip pašėlusios maitinasi, bet svarbiausia, kad spiningininkai turi daug galimybių sužvejoti rekordinę lydeką, plūdininkai ir dugnininkai – stambių karšių ar lynų, muselininkai – solidų upėtakį, tačiau labiausiai audros laukia ungurių meškeriotojai. Tolumoje griaudinti pekūnija – geriausias ženklas, kad pro užmestą į tinkamą vietą gardų slieką ungurys nepraplauks.

Mokslininkai spėlioja, kodėl žuvys, kurios turėtų slėptis giliausiuose duburiuose, vos tik dangumi pradunda Perkūno kinkinys, prieš audrą tampa visiškai neišrankios, pamiršta visus kaprizus ir čiumpa kiekvieną masalą, kuris atsiduria panosėje. Populiariausia nuomonė, kad prieš audrą žuvų aktyvumą sužadina sustiprėję aplinkos magnetiniai ir elektriniai laukai. Kol mokslininkai aiškinasi šio reiškinio priežastis, patyrę žvejai audros išvakarėse visada žvejoja ir puikiai žino, kad pats sėkmingiausias žūklės laikas – kai iki liūties pradžios lieka pusvalandis.

Meškeriojimo subtilybės

Patyrę meškeriotojai puikiai žino, kad žūklės laikas prieš audrą trumpas. Kai perkūnija ims griaudėti virš galvos, kibimas pradės silpti, o paskui visai aprims. Tik praėjus gerai valandai nuo perkūnijos išprovokuotos liūties žuvys vėl ims dairytis masalų. Todėl jie turi keletą taisyklių, kurių visada laikosi, kad brangus laikas nebūtų sugaištas veltui.

Pirma, reikia turėti žūklei gerą vietą, kurioje būriuojasi žuvys. Tai gali būti duburys prie liepto, įlanka su molingu dugnu, upėje – sietuva su lėta srove. Antra, prieš audrą žuvų nereikia gausiai jaukinti. Užteks kelių saujų birių žirnių, sumaišytų su perlinėmis kruopomis, poros nedidelių rutuliukų biraus jauko. Trečia, nereikia eksperimentuoti – pats geriausias yra tradicinis žūklės būdas. Jei nuo liepto žvejojama plūdine meškere, tai tokį įrankį ir patartina rinktis, arba, jei iš patirties žinoma, kad ešeriai toje vietoje dažniausiai stveria guminuką, kito masalo neprireiks. Ketvirta, patyrę žvejai neužmeta kelių plūdinių ar baterijos dugninių. Geriausia žvejoti viena meškere ar vienu spiningu, nes nereikės gaišti laiko veriant ant dešimties kabliukų masalo ir nervintis, kad nespėjate pakirsti.

Neverta rizikuoti

Praėjo laikai, kai buvo žvejojama lazdyno meškerėmis. Dabar žvejo įrankis – šiuolaikinė meškerė ar spiningas, pagamintas iš anglies pluošto arba jo derinių su stiklo pluoštu. Nepamirškite, kad toks įrankis – puikus laidininkas. Antra, jo ilgis – ne mažiau nei du metrai. Kai pradeda netoliese žaibuoti. Būtina išardyti meškerykotį ir padėti jį po medžiu. Jei medžio arti nėra, paprasčiausiai palikite meškerykotį toliau nuo tos vietos, kur glausitės nuo lietaus. Žvejoti galima bus tik tada, kai audra praeis, nes žaibas gali trenkti į pakeltą į viršų meškerykotį ne prasčiau nei į stovintį ant stogo perkūnsargį.

Praktiškos smulkmenos

Kad žūklė būtų sėkminga, jai reikia būti tinkamai pasirengus. Tam, kurio žūklės žūklės įrankiai visada tvarkingi, problemų nekils. Jei neturite reikiamos patirties, pažvelkite į patyrusio kolegos žūkladėžę. Joje rasite ne tik kabliukų dėžutę, kurioje visi kabliukai sudėlioti pagal numerius, bet ir verpstę, ant kurios suvynioti įvairaus skersmens (nuo 0,10 iki 0,20 mm) pavadėliai su pririštais kabliukais. Jei stambi žuvis nutrauks kabliuką, naujam pavadėliui su kabliuku pritvirtinti užtruksite tik pusę minutės. Patyrę meškeriotojai turi specialias masalines su skyreliais įvairiems masalams. Iš jų išimti masalą galima greitai ir lengvai. Nepamirškite, kad po ranka turi būti replės, peiliukas, svareliai, kabliukų išėmiklis ir graibštas. Pravers ir rankšluostėlis rankoms nusivalyti, nes plauti jų nebus kada. Kai jūsų žūkladėžėje bus tai, kas išvardyta, vadinasi, būsite pasirengę įtemptai žūklei prieš audrą.