Kodėl į žūklę reikia tam tikrais atvejais
pasiimti termometrą? Šį matavimo prietaisą dažnai pamatysi muselininko
ar spiningininko arsenale, bet dar neseniai patogių termometrų, kurie
tilptų žvejybos liemenės kišenėje ir kuriais būtų patogu naudotis sunku
buvo rasti. Dabar šią spragą užpildė įvairių gamintojų modeliai, tačiau
reikia žinoti, kokį rinktis, kad jis atitiktų meškeriotojo poreikius.
Žvejai meškeriojantys
šaltavandeniuose upeliuose, puikiai žino, kad šiltojo sezono pradžioje,
t.y. labai ankstyvą pavasarį, o taip pat artėjant šaltajam metui, t.y.
rudenį labai svarbu žinoti tikslią vandens temperatūrą, nuo kurios
priklauso žuvų aktyvumas. Štai upėtakiai vangiai maitinasi ir prastai
kimba, jei vandens temperatūra neviršija 4 laipsnių,o jei ji pasiekia 17
laipsnių – tauriosios žuvys išvis apsnūsta. Lydekos taip pat geriausiai
kimba, kai vandens temperatūra pasiekia 12-14 laipsnių, o jų aktyvumas
sumažėja, jei vanduo sušyla iki 26-28 laipsnių.
Tad
meškeriotojui informacija apie vandens temperatūrą meškeriojant yra
svarbi, tačiau ją pamatuoti naudojant tradicinį termometrą gana keblu,
nes ši procedūra palyginti ilgai trunka. Danų kompanijos „William
Joseph" specialistai sukūrė kelis įvairių lygių termometrų modelius,
kuriais vandens temperatūrą galima matuoti greitai ir sklandžiai.
Vienas
modelių, kuris, žinoma, yra ne tik tobuliausias, bet ir brangiausias,
tai infraraudonųjų spindulių termometras. Juo vandens temperatūrą galima
pamatuoti iš valties ar nuo kranto, t.y. per atstumą – nukreipei
spindulį į vandenį ir ekranėlyje matai skaičių, rodantį vandens
temeparatūrą. Pigesnė versija – skaitmeninis „William Joseph"
termometras, kurio galiuką reikia trumpam pamerkti į vandenį ir po kelių
akimirkų ekranėlyje matai skaičių, reiškiantį vandens temperatūrą.
