Zvejys.ucoz.com

Būtent taip elgiasi meškeriojimo plūdine meškere čempionas Jonas Jablonskis, nes po kiekvieno dūrio į kerplėšą, brūžtelėjimo per akmenį ar žvirgždėtą gruntą meškeriojimo kabliukai šimpa, o atšipęs kabliukas – netinkamas, nes jis darko masalus. Todėl gamintojai varžosi tarpusavyje, kurių kabliukai aštriausi ir ilgausiai neatšimpa.

Meškeriojimo kabliukai galandami įvairiausiais būdais – cheminiu, lazeriniu, mechaniniu, tačiau visais jais siekiama vieno tikslo – kabliuko geluonis turi būti aštresnis už adatą. Spiningo masalų kabliukai – stambesnio kalibro, jie daug tvirtesni, o jų geluonys – didesnio skersmens. Tokie kabliukai kartais neatšimpa per visą sezoną, o štai plūdininkai, muselininkai dėl kabliukų turi daug problemų. Jų naudojami kabliukai būna ir 22, ir 18 numerio, kurie – miniatiūriniai lyginant net su mažiausiais trišakiais.

Kodėl būtina, kad kabliukas būtų aštrus? Pasirodo, jis turi būti aštrus ne tik todėl, kad patikimai pakirstų žuvį ir smigtų kaip yla į kaulinius audinius, bet ir tam, kad nesugadintų trapių masalų. Štai kabliuko, ant kurio veriamos uodo trūklio lervos, aštrumas turi būti toks, kad jis smigtų į nagą vos jį palietęs. Net ne bukas, o vos kiek atšipęs kabliukas sumaitos gležną  kirmelaitę ir iš jos ištekės žuvis viliojantys syvai. Kruopščiai kabliukus reikia atrinkti ir meškeriojimui musės lervomis. Jie turi būti iš plonos vielos, su ilgais geluonimis.

Ką daryti, kad kabliukai būtų aštrūs? Patartina rinktis tokius modelius, kurių geluonis yra ne plokščias, o apvalus. Tokie kabliukai (net ir mažo modelio) daug tvirtesni. Pavyzdžiui, kabliukai „Cobra"  ar „Mikado Sensual" iškart tapo populiarūs, nes jų geluonys apvalios formos, kaip brangiausių „Mustad" ar „Gamakatsu" modelių, ir ilgai neatšimpa. Tokie kabliukai gaminami iš geriausių anglinio plieno rūšių ir o jų paviršius dengiamas antikoroziniu oksidu. Net paties patikimiausio gamintojo kabliukus reikia būtinai patikrinti, nes gaminant serijiniu būdu pasitaiko visko ir į pakuotes pakliūva netobulų gaminių: geriausia juos išberti ant lentelės ir kiekvieną apžiūrėti pro didinamąjį stiklą. Jei kabliukų geluonys trumpi, užkartėlės pernelyg atsiknojusios nuo geluonies ar priplotos, jei kreivi koteliai, tokie kabliukai – netinkami. Brokuotus kabliukus reikia be gailesčio imesti.

Po meškeriojimo kabliukus pat reikia apžiūrėti ir patikrinti, ar jie neatšipo ir nesideformavo. Ginčytinas klausimas, ar šiuolaikinį kabliuką verta galąsti? Gamintojai nieku gyvu nepataria. Galima galąsti spalvotomis emalėmis ir lakais dengtus specialius kabliukus, nes jie iškart pradės rūdyti. Tokius pažeistus kabliukus patariama iškart keisti. Tačiau abejotina naudą duoda ir oksidais dengtų kabliukų galandimas. Antikorozinė danga taip pat pažeidžiama. Todėl ekspertai rekomenduoja kabliukus galąsti tik meškeriojimo metu, kad nereikėtų gaišti laiko juos keičiant. Kabliukams galąsti naudojamas ant liniuotės užklijuotas pats smulkiausias švitrinis popierius, galima, žinoma, naudoti specialius galąstuvėlius ar dildes, kurių plokščioji dalis padengta deimanto dulkėmis. Sukonstruoti netgi elektriniai kabliukų galąstuvai.

Tinkamus meškerioti ar pagaląstus kabliukus geriausia laikyti dėžutėse, kurių skyreliai iškloti įmagnetinta danga. Kabliukai prie jos prilimpa ir nesitrina vienas į kitą. Kitaip tariant, neatbunka. Pavadėlius su kabliukais patartina užvynioti ant specialių akytos medžiagos laikiklių ir į juos susmeigti kabliukus. Tada jie taip pat neatšimpa.