Skirtumas tik tas, kad ilgastiebių
vandenžolių giraitės visada apsemtos vandens ir jose be garso šmižinėja
sidabriniai žuvų siluetai.
Ryto aritmetika
Povandeninėse
giraitėse ankstyvais rytais paslapčia apsilanko vidutiniokai karšiai ir
plakių būreliai, paskabo nuo linguojančių kartu su bangelėmis stiebų
moliuskų kriaukleles ir vėl išnyksta gelmių prieblandoje. Kas žino
tikslų karšių vizito laiką, tas gali sumeškerioti kelis plačiašonius,
kol jie sumos, kad čia ilgiau likti pavojinga. Tačiau karšiams
pasitraukus į gelmę, nereikia vynioti meškerės. Rėkučių kaimo
meškeriotojas Rimas Poškus teigia, kad, karšiams pasitraukus,
ilgastiebių vandenžolių giraitėse karaliauja visą dieną kuojos – puikus
taikinys dinamiškos žūklės mėgėjams.
Kas
žino šią ryto aritmetiką, tas gali situaciją labai sumaniai išnaudoti, o
jei dar turi patogią ir netrikdomą vietelę, kurioje sukaltas lieptas,
ir žino, kad dugnas sulig liepto kraštu staigiai nyra į 3-4 m gelmę
šalia minėtos ilgastiebių vandenžolių giraitės, tai geresnės vietos
kuojų žūklei ieškoti neverta. Ant liepto drąsiai galima įsitaisyti visai
dienai ir tikėtis, kad sidabrašonės kibs ligi sutemų. O ko daugiau,
R.Poškaus nuomone, dar reikia, kad numalšintum pirmąjį meškeriojimo
atviru vandeniu alkį?
Pasitaiko stambių egzempliorių
Kuojos
prie lieptų, jei šalia nesirstoma ir nesimaudoma, nesibaimindamos
ragauja masalus, bet jei nori sugauti stambių egzempliorių, labai svarbu
vilioti jas tinkamu masalu. Ypač apetitiškas – konservuotų kukurūzų
grūdai, išmirkyti saldžiame pavilge. Smulkios kuojos tokio masalo
neįveikia, o stambias jis traukia kaip magnetas. Kuojų žūklė nuo liepto
patraukli dar ir todėl, kad jai nereikia labai įmantrių žūklės įrankių.
Svarbu parinkti tinkamą valą (pagrindinis – 0,14 mm, o pavadėlis – 0,12
mm skersmens), reikiamu atstumu nuo masalo pritvirtinti svarelius,
kurių svoris turi būti toks, kad kiek įmanoma mažesnės keliamosios
galios plūdė iš balzos medienos) akimirksniu panirtų, kai žuvis pradės
vilkti į šalį apžiotą masalą. Toks įnagis patogus ir lengvai
sumontuojamas.
Kitas niuansas –
svarbu parinkti reikiamo dydžio kabliuką. Nereikia manyti, jog kuojų
žūklei naudojami tik nedideli kabliukai. Stambias kuojas patartina
gaudyti trumpakočiais, nukaltais iš plonos vielos 8-6 numerio
kabliukais. Geriausia, kad kabliukų modelis būtų pritaikytas verti
kukurūzų grūdus. Kaip galima atpažinti tokį kabliuką? Tikiuosi, kad
įsivaizduojate kukurūzo grūdo formą, tad palyginkite kurių kabliukų
išlinkis labiausiai primena kukurūzo grūdo kontūrus. Tas modelis ir bus
tinkamiausias. Jei siekiate maksimaliai užmaskuoti kabliuką, tai
pasirinkite paauksuotą – tokios spalvos kabliukas maksimaliai susilieja
su kukurūzo grūdu. Visais kitais atvejais meškeriotojai naudoja bronzos
spalvos oksido sluoksniu padengtą kablkiuką. Na, o patyrę kuojų
meškeriotojai žino, ką daro. Tad tikriausiai geriausia versija –
neišradinėti dviračio, o pasinaudoti per dešimtmečius sukaupta
patirtimi. Beje, R.Poškus beveik visada renkasi tamsų kabliuką.
Skardinėlė priedų
Meškeriotojas
visada pačioje giliausioje liemenės kišenėlėje nešiojasi slaptą norą,
kad kuojos žūklavietėje sukinėtųsi iki sutemų. Bet kiekvienas
meškeriotojas puikiai žino, kad netepęs nevažiuosi. Todėl beria į
vandenį jauką. Kuojos greitai susiburia prie masalų, jei paberiama
kvapnaus jauko, suformuojančio priedugnėje balkšvą debesėlį. Kad jaukas
būtų dar labiau patrauklesnis, į jį patartina įmaišyti saują musės
lervų ir skardinėlę kukurūzų grūdų.
Kai
jaukas paruoštas, t.y. jauko pagrindas gerai išbrinkęs ir į jį, pasak
meškeriojimo plūdine meškere metro Jono Jablonskio, įmaišyti visi
pageidaujami priedai, prasideda įdomiausi dalykai. Tikras delikatumo ir
saiko išbandymas. Pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti, tai sumesti
tinkamu atstumu nuo liepto pirmąją porciją jauko – nuo 5 iki 8 lauko
teniso kamuoliuko dydžio rutulių. Jauko masė turi būti ne itin biri, kad
rutulys grimzdamas suirtų ne 1-1,5 m, o maždaug 4-5 m gelmėje.
Labai
svarbu taikliai sumesti jauko rutulius, kad jie sukristų vienas šalia
kito, o ne dideliame plote. Grimztantis jaukas vandenyje palieka
drumzliną smulkių jauko dalelių stulpelį.. Jo vaizdas iš tolo vilioja
daugelį rūšių žuvų, o ypač kuojas, bet jos smulkučių jauko dalelių
debesėliu sočios nebus, todėl būtina, kad sidabrašonės ant dugno
aptiktų ir gardėsių. Tačiau ne tiek, kad prisikimštų pilvus, o tik
pajustų jų skonį. Per valandą kitą kuojos surankios nuo dugno musės
lervas ir kukurūzų grūdus, tačiau per tą laiką ne viena jų stvers ir
masalą. Paskui kuojų kibimas ims silpti, ir čia reikia nepadaryti
klaidos. Paprastai, meškeriotojai bando kuojas sudominti nauja porcija
jauko, bet ji gali padaryti meškos paslaugą.
 |
| V.Peskarsko nuotr./Kuojos zuja keliolikos centimetrų gylyje prie pat kranto. |
Nesunku
jauko padauginti, jei nugramzdinsite tokį pat kiekį rutulių, nes kuojos
tuojau pat puls puotauti, bet galima sukurti dar prastesnę situaciją,
jei bandysite jaukinti nedidelėmis jauko porcijomis, iššaunamomis
laidyne. Mat, taip galima prisišaukti tuntą aukšlių, kurios ne tik jauką
sušlemš, bet ir masalus nuo kabliukų nugvelbs anksčiau nei tie nugrims
iki priedugnėje besisukinėjančių kuojų. R.Poškaus nuomone, tokiais
atvejais geriau nerizikuoti ir daugiau jauko į vandenį neberti. Daug
paprasčiau atsilošti kėdėje ir pasnausti valandėlę kitą, kol saulutė
nusiris iš zenito ligi dantytų apylinkės miškų kontūrų, ir tada užmesti
masalą. Kita versija, kurią lenkų meškeriotojai praktikai pasiskolino iš
karpių meškeriotojų, paremta naujomis technologijomis: jaukas, kuriame
labai nedaug biraus mišinio, o pagrindą sudaro rupūs gardėsiai, pvz,
kukurūzų grūdai, suberiami į PVA kojinę. Ji iš pažiūros labai panaši į
vadinamąją paukštiesos ar mėsos kepimo rankovę. Skirtumas tas, kad
pastaroji atspari net poros šimtų laipsnių temperatūrai, o PVA per
kelias minutes vandenyje ištirpsta be pėdsakų ir jos turinys
pasiskleidžia ant dugno. Svarbu dar ir tai, kad jaukas tokiame maišelyje
grimzdamas nepalieka vandens storymėje smulkių dalelių šleifo,
viliojančio aukšles. Nauja jauko porcija gali visam vakarui sudominti
kuojas. Net ir naktį kibimas gali nesusilpnėti.
Technologiniai niuansai
Nors
kuojų žūklei nuo lieptų, R.Poškaus teigimu, tinka neįmantrus
meškerykotis ir visai nebūtina brangi tolimo užmetimo meškerė, tačiau
be tam tikrų technologinių niuansų čia taip pat neišsiverčiama. Pirmas,
meškerės ilgis – gaudyti kuojas nuo liepto puikiai tinka lengva 3 m
ilgio boloninė meškerė. Būtent todėl, kad ji lengva. Tiesa, R.Poškus
tikina, jog parankesnis keturiametrinis standartinis „teleskopas", nes
juo galima kuoją kelte užkelti ant liepto, o boloninių meškerių
viršūnėlės liaunos, jei užkibs stambi kuoja, gali tikėtis staigmenų.
Todėl po ranka patartina turėti 30-40 cm skersmens apvalų graibštą. Na, o
tai papildomas technologinis niuansas.
Kai
pagaliau, jaukas nugramzdintas, o masalas užmestas, prasideda kibimo
laukimas. Kuojos kimba palyginti atsargiai – štai plūdė niuktelėjo lyg
užkliudyta pro šalį praplaukiančios žuvelės. Šio momento reikia
nepražiopsoti. Tai pirmasis ženklas, kad kuoja, o tai gali būti stambus
egzempliorius, susidomėjo masalu ir staigiai svėrė masalą, papurtė ir
tuojau pat paleido.
 |
| Romo Bubelio nuotr./Jei gylis viršija 2 metrus, tikslinga naudoti slankiąją plūdę, pritaikytą meškerioti didelėje gelmėje. |
Bandymą
ji netrukus pakartos, tačiau po naujo niuktelėjimo gali tuoj pat sekti –
serija niuktelėjimų. Čia galimos dvi versijos: jei plūdė vėl nurims,
greičiausiai kimba smulkmė, kuripo kurio laiko ims vilkti į šalį masalą,
tačiau plūdės visiškai nepanardins, o tuo atveju, jei prie masalo
prisistatė stambus egzempliorius, plūdė gali staiga arba palaipsniui
panerti. Štai tada ir reikia pakirsti. Ir tuojau pat energingai pasukti
ritės rankenėlę, o meškerykotį, nukreiptą iki tos akimirkos tiesiai į
plūdę, pasukti į šoną nuo kibimo taško. Tokiu veiksmu nuvilksite nuo
būrio užkibusią žuvį, kad ji nekeltų nerimo palei jauką
besisukinėjančiame kuojų būrelyje. Kad kuojoms nekeltų įtarimo užmetamas
masalas, po kurio ragavimo netikėtai dingsta iš akiračio jų gentainės,
patartina po dviejų trijų kibimų, per kuriuos buvo ištrauktos žuvys,
pakeisti masalą, pvz., vietoj kukurūzo grūdo užverti ant kabliuko porą
musės lervų arba 2-3 cm ilgio slieko kąsnelį. Net ir tuo atveju, jei
kuojos ne ypač domėsis anraeiliais masalais, jos netrukus aprims, todėl
po kelių minučių vėl galima josm pasiūlyti kukurūzo grūdą arba riebią
apsiuvą, kuri – idealus masalas meškerioti upėje ar upelyje.
Ar svarbus laikas?
Labai
svarbus. Todėl būtinai kelkitės anksti, kad su aušra užmestumėte
masalą. Kai tyla ir ramybė tvyro virš sustingusio kaip veidrodis ežero,
kimba pačios stambiausios kuojos, kurios atplaukia prie krantų tik
sutemose, o pasitraukia brėkštant. Žinoma, pasitaiko, kad jos ir ilgiau
sukinėjasi prie jauko, tačiau geriau apsidrausti ir pasiūlyti joms
masalą tuo laiku, kai žuvims kyla mažiausiai įtarimų dėl gardėsių
kilmės.
