Ne vieną dešimtmetį konstruktoriai ir
dizaineriai, panaudodami naujausias technologijas ir medžiagas,
konstravo kuo elastingesnius metalinius pavadėlius lydekų žūklei, nes be
jų išsiversti neįmanoma, o stangrūs pavadėliai iškraipo spiningo
masalų, ypač voblerių, žaismą. Bet dabar staiga paaiškėjo, kad naujos
kartos neįsivaizdojamai lankstūs plieniniai, suvyti iš 49 mikrogjų,
netinka meškerioti naudojant „jerb bait" tipo masalus.
„Jerk bait" masalus arba kitaip
voblerius be liežuvėlių daugelis spiningininkų įsivaizduoja
stereotipiškai – didelius, labai masyvius ir nerangius. Todėl kartais
galima išgirsti nuomonę, kad elastingi pavadėliai paprasčiausiai
neatlaiko apkrovų, kurios kyla stipriau trūktelėjus šimtgraminį masalą,
gerokai primenantį nuspalvintą pliauską.
Tačiau
yra ir visai mažų bei lengvų (nuo 20 g) „jerk bait" masalų, bet
elastingi pavadėliai nesiderina ir su jais. Tad reikalas čia – ne masalo
masėje, o, be jokios, abejonės, savybėse. Kodėl meškerioti „jerk bait"
masalais tinka ne visi, o tik specialūs pavadėliai, kurie turi būti
palyginti neilgi ir tik keliais centimetrais viršyti masalo ilgį.
Bet
tai ne viskas: pavadėliai turi būti dar ir nelankstūs kaip pagaikštis.
Ekspertai teigia, kad taip yra todėl, jog tokiais masalais žvejojama
ypatingu stiliumi – jie plukdomi šuoliukais arba šuoliukų serijomis,
tarp kurių – įvairaus ilgio pauzės, kartais siekiančios kelioliką
sekundžių. Būtent pauzių metu kai spinigininkas nevynioja valo, tai ir
pavadėlis nejuda pirmyn, o „džerkas" dar gana ilgai chaotiškai juda iš
inercijos.
„Džerko" konstrukcija
teoriškai turi užtikrinti būtent chaotišką blaškymasi, imituojantį
negaluojančios ar sužeistos masalinės žuvelės judesius. Kartais net
pabrėžiama, kad „džerkas" visada plaukia zigzagais. Bet taip yra ne
visada – vobleris be liežuvėlio yra pakankamai nenuspėjamas ir dažnai
iriasi kaip kietakaktis mulas tiesiai į priekį, o tada jis užplaukia ant
pavadėlio.
Toks kontaktas paprastai
baigiasi tuo, kad masalo kabliukai susikabina su pavadėliu. Jei
pavadėlis – elastingas, tai toks dalykas įvyksta būtinai, nes jis
susiringuoja. Tokiu atveju viskas eina šuniui ant uodegos, tenka traukti
masalą iš vandens ir vėl užmesti, nes „supančioto" masalo žaismas
iškart „užgęsta". Tokių situacijų išvengti padeda stangrus pavadėlis iš
storokos ir nelanksčios vielos arba iš didelio skersmens fluokarboninio
valo.
Tokį stangrų pavadėlį „džerkas"
stumia priekyje savęs kaip lazdą ir tikimybė, kad jį užkabins trišakis,
sumažėja iki minimumo. Patys tinkamiausi pavadėliai, kurių kilpučių
„užmezgimo" vietos apvelkamos pavadėlių spalvos plastiko vamzdeliais,
kurie termiškai apdoroti gluotniai aptempia nelygumus, o tuo pačiu
užtikrina, kad sukutis viename gale ir segtukas kitame gale būtų
nejudrūs, lyg prilituoti.
