gyvi masalai Sunerimę
poledinės žūklės mėgėjai. Visi styguoja žieminukes, blizgina avižėles,
galanda kabliukus, gamina bei tobulina naujausius ir jautriausius
sargelius. Kiekvienas poledinės žūklės mėgėjas galandą mintį, kaip
nusigauti prie upės ar ežero. Svarbus dalykas ir masalai. Todėl aptarsiu
keletą masalų rūšių ir kaip jas laikyti namuose žiemos metu. Yra tokia
patarlė: "kas turi gerą jauką, tas ir žuvį pagaus". Taigi:
Uodo trūklio lervos
Pats natūraliausias būdas laikyti uodo
trūklio lervas - su vandeniu ir dumblu, paimtu iš tvenkinio ar ežero,
kur jos gaudytos. Du trilitriniai stiklainiai iki viršaus pripildomi per
pusę dumblo ir vandens. Keikviename stiklainyje atskirai galima laikyti
10-12 degtukų dėžučių lervų. Tiek jų turėtų visiškai pakakti 10-15
išvykų. Stiklainiai su uodo trūklio lervomis laikomi balkone ar
panašioje vietoje, kol lauke temperatūra laikosi aukščiau nulio. Dar
geriau stiklainius laikyti šaldytuve ant apatinės lentynos, kur
temperatūra daug stabilesnė - visuomet būna apie +5 °C. Beje, šitokios
"augyklos" priežiūra ne tokia jau ir sudėtinga. Tereikia kartą per
mėnesį iš to paties ežero, kur buvo sugautos uodo trūklio lervos,
atvežti tris litrus vandens ir juo pakeisti senąjį abiejuose
stiklainiuose.
Yra dar vienas būdas, kurį man
atsitiktinai prie ežero papasakojo nepažįstamas žvejys. Uodo lervas
galima laikyti drėgnose samanose. Jomis reikia pasirūpinti iš rudens.
Lervas būtina kartą per savaitę sudrėkinti nusistovėjusiu vandeniu. Taip
laikomos trūklio lervos išsilaiko puikiai, jei samanos sudėtos medinėje
dėžutėje, ir susluoksnkiuotos kartu su lervomis. Dėžutę geriau laikyti
šaldytuve arba lange tarp dviejų rėmų, kur žiemą temperatūra svyruoja
nuo 0 iki +4 °C. Žinoma, visų masalų priežiūra reikalauja dėmesio,
patogiau būtų jų tiesiog nusipirkti. Bet juk nebus blogiau, jei
pasirūpinsite ir "savais" masalais. Kitaip sakant, nevargęs
nesidžiaugsi!
Mėsinės musės lervos
Žiemą šios lervos taip pat labai geras masalas. Iš rudens jos
sudedamos į kokį seną (bent nekiaurą) kibirą su sausomis pjuvenomis. Į
kibirą įpilamas puskilogramis manų kruopų. Kad lervos nesivystytų ir
nevirstų lėliukėmis, jas būtina laikyti šaltai - rūsyje, balkone ir
panašiose vietose. Kartą per mėnesį pjuvenas pakeisti. Vieną-dvi dienas
prieš žūklę labai gerai mėsines lervas pašerti varške. Beje, šį pašarą
sumaišius su maltais virtais raudonaisiais burokėliais, lervos tampa
rausvos.
Sliekai
sliekai Tai
irgi nepamainomas masalas žiemą. Sliekais taip pat reikia pasirūpinti
iš rudens. Į didelę dėžę, kurios dugnas ir sienelės turi būti apkaltos
fanera, rudenį įpilami 3-4 kibirai riebios sodo žemės ir sumaišomi su
kibiru supuvusių lapų ar pjuvenų. Vietoj dėžės tinka ir statinė ar
puskubilis. Į šią "veisyklą" įleidžiama daugiau nei pusė kibiro sliekų.
Dėžę geriausia laikyti vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje. Žemę kartą
per savaitę palaistoma vandeniu. Retkarčiais sliekus reikia pamaitinti.
Galima varške, trintomis žaliomis bulvėmis, vandenyje mirkytu batonu.
Jei sąlygos pakankamai geros, sliekų prisiveisia tiek, kad net vasarą
nebereikia jų gaudyti.
Dumblinės musinės lervos
Dažniausiai aptinkamos tekančios upės
dumble. Šią lervą žvejai dar vadina "krokodilu". Dumblinės musės lerva
panaši į tamsiai pilką vabalą su dviguba uodegėle - "šakute". Jos ilgis
yra apie 2 cm. "Krokodilus" žuvys taip pat labai mėgsta. Ypač juos
"dievina" ešeriai ir kuojos. Laikomos šios lervos taip pat, kaip ir uodo
trūklio. Galima laikyti jas kartu arba atskirame inde su dumblu ir
vandeniu, bet būtinai tokios pat temperatūros. Yra dar daug puikių
masalų. Paminėjau tik pačius žuvų mėgstamiausius ir dažniausius masalus.
Įdomu, ar yra žvejų, kurie žiemą turi visų šių minėtų masalų? Turbūt
yra. Toks žvejys tikrai vertas pagyrimo. Juk ne veltui pasakyta, "kas
turi gerą jauką…"
|