Pirmadienis
27.06.2022
13:04
Dalintis
Registracija
Statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Viso žvejyboje: 1
megėju: 1
žveju: 0
Translator
Draugai
  • www.meskeriotojas.lt/
  • www.fish46.ucoz.ru/
  • www.romada.lt
  • www.zvejo.tv
  • www.zvejybosreikmenys.lt/kategorija/naujienos/
  • Apklausa
    Kokius naudojat masalus?
    Viso atsakymu: 872
    Paieška
    :)
    funny gifs
    Orai
    Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней Метеонова - прогноз погоды на 14 дней

    Zvejys.ucoz.com

    Pradžia » 2011 » Vasaris » 13 » ŽAIDIMAS AR SKONIS?
    14:54
    ŽAIDIMAS AR SKONIS?


    Kas vilioja žuvį prie masalo: spalva, forma, blizgės judėjimas ar ant kabliuko užvertas delikatesas? Vieni žvejai masalu laiko tik, blizgutę, avižėlę arba balansyrą nieko neveriant ant kabliuko. Kiti masalu vadina „matylių", musės lervas, tešlos, duonas ar lašinių  gabalėlį, plaštakės ar žiogo lervas užkabintas ant avižėlės, blizgutės ar plūdinės sistemėlės.

    Mano manymu, masalu reiktų laikyti visą išvardintą sąrašą: avižėlę su „matyliumi", kabliuką su slieku ar musės lerva, o taip pat ir blizgęs su ant kabliuko užvertu karoliuku, kuokštu siūlų ar galablėliu slieko ar žuvies.

     

     

     

    Masalai plūdinei sistemėlei

    Pasyvios žūklės mėgėjai mano, kad svarbiausia yra tinkamai parinkti masalą ir ant jo kabinamą skanėstą. Dažniausiai tokio principo laikosi plūdininkai. Jie susiranda vietą, jaukina, kabina ant kabliuko arba avižėlės „matylių" (slieką, tešlą) ir kantriai laukia kol pasirodys žuvis. Tokią strategiją jie grindžia tuo, kad esant tinkamoms sąlygoms karšis ar kuoja būtinai atplauks į jaukinamą vietą, o pagrindinė žvejo užduotis tik parinkti tinkamą jauką ir masalą.

    Jaukinimas eketeje


    Tokio tipo žūklės stebėjimo įvairiuose telkiniuose statistika rodo, kad sėkmės procentas čia nėra didelis. Priežastis ta, kad net teisingai parinktoje vietoje, gerai parinkus sistemėlę bei masalus, žuvis gali stovėti jaukinimo vietoje, bet negriebti masalo, kuris jai nepatinka arba žuvis jo tiesiog nemato.

    Pludine poledine meskerele

    Geriausi žvejai, neapsikentę žiūrėti į nejudančią plūdę eketėje pradeda keisti masalus, judinti pačią sistemėlę ir dažnai kibimas įvyksta tada, kai iš vietos pajudintas masalas vėl sustoja. Išvada paprasta:  jei žuvis nemato ar nejaučia masalo, tai ji gali jo ir nesurasti. Kiek patrauklus žuviai jaukas gaudant pasyviai? Tradicinis stambus „matylius" pritrauks žuvį tik tuo atveju, jei bus laikomasi keleto sąlygų:

    • „matylius" privalo išlikti gyvas;
    • Jis turi būti judrus;
    • Jei kirmelytės žūsta vos užvėrus ant kabliuko, žuvis praranda jomis bet kokį susidomėjimą: bet kokį „matylių" galima žaibiškai paversti beforme mase, jei bandysite užverti ant buko ar storo kabliuko.
    • Skirtingų telkinių „matyliai" turi skirtingą kvapą ir skonį, todėl lervos, išgautos tame telkinyje, kuriame žvejojama ar netoli jo yra laikomos geriausiu masalu.

    Tą patį galima pasakyti apie sliekus ir žiogų lervas. Kalbant apie lervas, surastas pakrantėje reikia paminėti, kad kiečiuose randamos lervos yra minkštesnės, mažesnės ir saldesnės, o varnalėšose randamos – didesnės ir kietesnės. Jos naudojamos dažniau nes jomis susigundo ne tik ešeriai ir kuojos, bet ir plakiai.


    Avižėlė


    Priklausomai kaip gaudoma, avižėlė pati gali būti masalu arba gali būti naudojama kaip kabliukas organiniam masalui. Jei avižėlė naudojama vietoj kabliuko plūdinėje sistemėlėje, ją galima laikyti kabliuku prie kurio prijungtas svarelis.
    Tokią sistemėlę galima naudoti jei gaudote telkinyje kur labai silpna srovė arba gyliuose virš 6-7 metrų ir naudojate plūdę bei vieną kabliuką. Kai žuvis pakelia masalą nuo dugno, kibimas praktiškai nematomas todėl, kad nei plūdė nei sargelis nereaguoja. Taip atsitinka todėl, kad per mažas masalas negali nugalėti vandens pasipriešinimo tuo metu kai jis patenka žuviai į burną. Tuomet kibimas nepersiduoda į sargelį arba persiduoda beviltiškai pavėlavęs.
    Kabliuką, kuris beveik nieko nesveria galima pakeisti avižėle. Tokiu atveju, žuviai sugriebus masalą, plūdė ar sargelis sureaguos. Abi sistemos turi pakankamai pliusų ir minusų.

     

    Prie eketės

    Mano žmona mėgsta gaudyti plūdine sistemėle. Kuojų gaudymui viename pamaskvės telkinių aš jai surišau plūdinę sistemėlę ir vietoj kabliuko pririšau lašo formos avižėlę. Gaudėme tose pačiose eketėse, aš aktyviai virpindamas avižėlę, o ji su plūdine meškerėle. Mūsų rezultatai buvo gan panašūs. Vadinasi, kai kuriais atvejais žuvį domina skonis, o kitais – „žaidimas".


    Gaudant klasikiniu būdu, kai avižėlė su užvertu masalu tolygiai ir tiksliai juda, žuvis reaguoja į ant avižėlės užvertą masalą. Net jei ant pakankamai didelės avižėlės kabliuko užvertas tik gabalėlis „matyliaus", jo kvapas pritraukia žuvį ir į masalą ji žiūri kaip į konkrečiai kvepiantį organinį produktą.


    Avižėlė be „matyliaus" (bemasalinė avižėlė)


    Jei naudosime avižėlę be papildomų masalų, tai ji patenka į masalų, imituojančių ne „matylių" ar musės lervą, o vėžiagyvį, nimfą ar vandens vabalą. Tada efektyviausias yra virpinimas, primenantis išvardintų vandens gyvių judesius. Plačiai paplitusi nuomone, kad avižėlė be „matyliaus" privalo virpėti labai dideliu dažniu. Toks požiūris teisingas naudojant pačias mažiausias avižėles gaudant nedideliame gylyje, ar tiesiai po ledu. Su dideliais masalais reikia elgtis atsargiau, nes staigūs judesiai gali nubaidyti žuvį. Sąlyginai didelei avižėlei norint suteikti patrauklų, nestaigų ir įvairų judėjimą ant kabliuko koto kabinami kembrikai, karoliukai, ar tiesiog gumos gabalėliai. Galbūt žuviai atrodo, kad prieš ją koks vėžiagyvis, kuris kvėpuoja, judina uodegą ir galūnes. Tokiu masalu „žaisti" reikia tolygiai ir siūbuojant. Visi patyrę žvejai žino, kad bet kurį masalą reikia „Įsiūbuoti", t.y. suteikti norimą virpėjimą gramzdinant iki reikiamo gylio ir naudojant tinkamo storio valą.

    Dažnai tenka stebėti kaip žvejys sėdi ir ranka krato meškerėlę. Sargelis tada šokinėja kaip patrakęs. Žvejui atrodo, kad avižėlė taip pat juda, o iš tiesų masalas stovi vietoje. Valo pasipriešinimas vandenyje yra toks didelis, kad avižėlė tiesiog kabo virš dugno. Taip atsitinka ne tik žvejojant gana storais valais ir lengvais masalais dideliame gylyje, bet ir tada kai naudojamas per minkštas sargelis. Bet įdomiausia tai, kad dažnai masalui taip sustojus būna kibimas. Tai žinodami, patyrę žvejai tai „žaidžia" labai greit, tai išvis nejudina masalo.


    „Nimfa"

    Skirtingai nuo paprastų avižėlių, ant „nimfos" „matyliaus neužkabinsite, nes tai sugriautų visą paties masalo prasmę. Žvejojant klasikine „nimfa" patartinas lėtas, o ne greitas virpinimas. Greit virpinant, kembrikų žiedeliai pastringa ir nebejuda. Virpinant lėtai, kembrikai išsisklaido ir vėl susijungia ant kabliuko. Norint pagauti būtent šį momentą reikia arba pastebėjus, jog pradėjo kibti, arba sargelio judesiais, bet tam jau reikia patirties.

    Rekomenduoju kartais nebevirpinti masalo ir lėtai pakelti avižėlę arba tiesiog kurį laiką nejudinti. Lėto kėlimo ir sustabdymo metu kembrikai vis tiek vos vos juda dėl to, kad meškerėlę laikoma rankoje arba dėl vėjo. Šie kembrikų ir avižėlės judesiai žmogui gali būti visiškai nepastebimi, bet žuvis juos mato. Pavyzdžiui, kuoja dažniausiai griebia „nimfą" arba lėtai keliant arba jau sustojus. Taip dažniausiai atsitinka gaudant lengvais masalais dideliuose gyliuose.

    „Velnias"

    Geriausias virpinimas „velniu" yra tolygus jo kėlimas su pauzėmis arba be jų. Akivaizdu, kad masalas imituoja kažkokio vabzdžio kilimą. Gaudant „velniu" variantų yra labai daug. Juo efektyviai galima gaudyti kaip su „matyliumi" taip ir be jo. Ant „velnių" dažnai kabinami karoliukai, o kai kurie žvejai tvirtai tiki, kad jie būtini. Aš manau, kad jie tik gadina „Žaidimą".

    rezultatyvi eketė

    Vieni mėgsta gaudyti kabindami ant „velnio" kabliuko „matylių" arba musės lervą, o kiti nepripažįsta jokio papildo. Abiem atvejais pagauna visi ir nėra akivaizdaus pranašumo nei pas vieną iš šių būdų. Daugiau sugauna tie, kam pavyksta tinkamai parinkti masalo formą ir virpinimą, atitinkančius konkrečias gaudymo sąlygas.


    Balansyras

    Žvejojant balansyrais ir vertikaliomis blizgutėmis atsitinka įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kartais ešerys griebia „stovintį" balansyrą. Tai, kad silpno aktyvumo periodu ešeriai griebia blizgutę, kuri nejuda, žinoma seniai.  Todėl patartina viliojimo metu daryti įvairaus ilgumo pauzes, kartais net 10-15 sekundžių. Didžiosiose Volgos užtvankose kartais nutinka įstabūs atvejai. Žvejys išgręžia eketę, spiningėlį deda ant ledo, o balansyrą nuleidžia į eketę, kad valas neapšaltų ir užsiima savais reikalais, o balasnyras tada ramiai kabo eketėje. Būtent tokiais momentais įvyksta kibimai ir dažniausiai – „iki skrandžio". Jei pradėti balansyrą judinti, kibimas gali tęstis, bet gali ir nustoti.

    Akivaizdu, kad balansyro spalva parinkta taip tiksliai, kad ešerys mano jog tai sušalęs vandenyje stovintis mailius ir puola iš pasalos.  Apie lydekas. Ši plėšrūnė dažnai puola žuvelę arba blizgę tik tada kai masalas visiškai nejuda. Taip pat elgiasi ir sterkai.


    Blizgė

    Galima daryti išvadą, kad masalai, sukurti imituoti gyvą judančią žuvelę, kartais kaip tik suveikia kai judesio nėra. Gaudant srovėje, kibimų ant nejudančio masalo skaičius ženkliai išauga. Tai, kad srovė pati judina masalą tik dalinai paaiškina situaciją. Tikriausiai viskas yra daug sudėtingiau. Manau, kad vis dėl to žuvį suvilioja būtent „žaidimas", kuris turi iki tam tikro laipsnio atitikti masalo panašumą į kažkokį gyvą organizmą. Juk be judesio kabanti blizgė arba balansyras – taip pat „žaidimas", tik be judesio. Volgos žvejai gaudydami blizge ant vieno kabliuko kabina slieką, gabalėlį žuvies ar aukšlės uodegą. Jie tai aiškina tuo, kad blizgė tada įgauna natūralų kvapą ir vilioja žuvį ne tik judesiu. Bet paaiškėjo, kad svarbiausią vaidmenį vis tiek vaidina masalo forma, dydis ir spalva. Ant kabliuko užmautas masalas vilioja žuvį, bet be atitinkamo judinimo blizge pagauti žuvį būtų sudėtinga nebent tik gaudant srovėje arba kai ant kabliuko užmautas masalas yra beveik pačios blizgės dydžio.


    Išvados

    Naudojant bet kurią sistemėlę patraukliausia žuviai yra gyvas masalas ant kabliuko, virpinimo dažnis ir masalo išvaizda. Galima daryti prielaidą, kad išvaizda turi reikšmę tik žvejojant nedideliuose gyliuose kai spalvą ir formą dar eina atskirti. Bet ir čia daug neaiškumų. Jei lyginsime avižėles, kurios imituoja vienokį ar kitokį mitybos objektą su avižėlėmis, kurios imituoja ne objekto išvaizdą, o judesį, tai pastarosios, kaip taisyklė, yra universalesnės ir jomis sugaunama daugiau. Paminėtinos yra paskutinės kartos „nimfos", kurios imituoja šoniplauką. Gaudymas jomis ir lėtai judinant, kai pagrindinis sudominimo faktorius turėtų būti išvaizda – nepasitvirtino. Dėl spalvos – tai tik vieni klaustukai. Žinoma, kad pasiekus 5 metrų gylį spalvas atskirti jau neįmanoma. Kaip tada paaiškinti faktą, kad vieną dieną gaudant plakius 11-16 metrų gylyje jie griebia tik šviesą avižėlę, o kitą – tik tamsią?
    Faktas, kad kiekvienam masalui reikalingas atitinkamas viliojimas, netiesiogiai patvirtina populiarią nuomonę , kad kiekvienas masalas vienu ar kitu būdu imituoja kažkokį konkretų maistą. Jei palyginti kas svarbiau – masalas ar viliojimas, aš rinkčiausi viliojimą. Net jei masalas parinktas teisingai ir yra efektyvus, žuviai jį reikia pateikti teisingai – arba pateikti į konkrečią vietą, arba suteikti jam natūralų judėjimą. Visi masalai skirti „žaidimui" gali būti tokie pat sėkmingi žvejojant kaip ir natūralūs masalai, bet žiemą jais dažniau pagaunamos didesnės žuvys.

     

    paruošta pagal Andrejaus Suslino straipsnį, 2009m


    Peržiūrėta: 1939 | Patalpino: ltboss | Reitingas: 5.0/1
    Viso komentarų: 0
    Pridėti komentarą gali tik registruoti vartotojai.
    [ Registracija | Prisijungti ]