Net jei turėsite labai plonus valus, teisingą meškerėlę ir
mikroavižėles, pagrindinė sėkmės priežastis vis tiek yra teisingas ir
greitas žuvies suradimas. Sutikite, šiais laikais didžioji dauguma
varžybose dalyvaujančių sportininkų turi labai panašią įrangą, bet kai
per tą patį skirtą laiką vienas pagauna pusę kilogramo, o kitas pusantro
arba du, iškyla klausimas: „Ką tas antrasis darė kitaip?" . Per nemažą
dalyvavimo varžybose ir panašiuose renginiuose praktiką galiu tiksliai
atsakyti – 70% rezultato duoda ikivaržybinės treniruotės. Kiekvieną
telkinį reikia įvertinti, suprasti ir parinkti jam tinkamą „raktą". Ypač
tai svarbu kai kalbame apie nepratekančius vandens telkinius. Beje,
dažnai varžybos rengiamos būtent tokiuose telkiniuose, kur ešeriai
(pagrindinė „sportinė" žuvis žiemą) yra labiausiai „laukiami". Manau,
kad sportinė žuvų paieškos technika tokiuose telkiniuose jums gali būti
įdomi.
Pradėti reikia nuo gylių nustatymo žūklės sektoriuje. Tam
reikia išgręžti 5-6 eketes stačiai krantui tarp kurių būtų 2-3 metrų
tarpai. Tada panaudojant šėryklėlę išmatuokite gylius pradedant nuo
tolimiausios nuo kranto eketės. Nustatę šlaitus, jau galite įsivaizduoti
dugno reljefą (pav 1).
1 zona – pakrantės sėklius (tolygus šlaitas), čia dažniausiai
gylis yra 0.5-1 m. Čia galima gausiai sutikti mažų ešeriukų. 2 zona –
staigus gilėjimas. 3 zona – pirmojo (pakrantės) šlaito pabaiga. Būtent
čia (paprastai 3-4 metrų gylyje) ir yra viena iš perspektyviausių žūklės
vietų. 4 zona – tolygus ir pakankamai ilgas (3.5-5m) gilėjimas. Jei tai
būtų įlanka, toliau sektų ženklus pagilėjimas arba visiškai lygus
dugnas su nedidelėmis variacijomis. Kalbant apie ežerus, tai didžiausias
žuvų telkimasis būna giliausioje vietoje prie dambos (jei tokia yra)
arba pačiame telkinio viduryje. Dabar reikia „apdoroti" perspektyvias
vietas. Pradedam gręžimo darbus, t.y. gręžiame 4 eketes išdėstytas
kvadrato kraštuose ir vieną centre (taip vadinamas „vokas" ) (2 pav.).
Paruošę kelis tokius vokus perspektyviose vietose, pradedame gaudyti.
Reikia pastebėti, kad 3-4 valandų žūklei reikia išgręžti 20-30 ekečių,
būtent todėl reikia turėti labai kokybišką grąžtą. Apžvejoję pirmąjį
kvadratą, beje, kiekvieną eketę reikia išbandyti du kartus, pašeriate šį
kvadratą matyliumi ir einate prie kito „ voko". Apėję visus „vokus"
grįžtate prie pirmojo ir vėl gaudote. Palyginate rezultatą su prieš tai
buvusiu tose pačiose eketėse ir nusprendžiate, kuriose eketėse žuvį
jaukinti, o kuriose neverta nes ne visose eketėse žuvis vienodai
reaguoja į jaukinimą. Toliau naudojate racionalią „grybų rinkimo"
taktiką: Pagavai-pajaukinai ir eini toliau, bet tik į tas eketes, kurios
pasitvirtino. Viena iš ešerių silpnybių – įgimtas smalsumas viskas, kas
nėra įprasta ir žvejui reiktų išnaudoti šią ešerio silpnybę. Pradžiai į
eketę nuleiskite didelę ir ryškią avižėlę, pvz. auksinę ar raudoną
„skruzdėlę" ir 6-7 kartus pakelkite plačiais trūktelėjimais. Neabejokite
– netoliese kursuojantys ešeriai jau suplaukė pažiūrėti „kas čia kelia
bangas". Būtent tada jiems po nosimis nuleidžiate mažą volframo avižėlę
su vienu matyliumi ant plonyčio valo ir visi smalsieji „žvėrys" – jūsų.
Tokia gudrybė suveikia praktiškai visada, jei žūklės vietoje yra žuvies
ir jūs nesėdite virš „negyvos zonos". Visuose vandens telkiniuose yra
zonos, vadinamos „mirusiomis", kurias žuvys aplanko retai nors visos
sąlygos joms lankytis atrodo idealios. Dugnas ten dažniausiai būna
padengtas pūvančiais augalais ir papuolus į tokią „tuščią" vietą neverta
joje gaišti brangaus laiko. Taip pat būtų labai neteisinga nutylėti
apie tokį svarbų žūklės faktorių kaip sėkmė. Praėjusiais metais per
varžybas viename sektoriuje išgręžiau 20 ekečių, o po to dar 20, bet per
3 žūklės valandas jaukindamas ir bandydamas visas eketes po du kartus
turėjau tik vieną kibimą. O gretimame sektoriuje sėdėjo mano pažystamas,
kuris išgręžė dvi eketes ir iškart pataikė „ant ešerių", kuriuos ir
gaudė visą varžybų laiką tose pačiose eketėse. Taigi
„pasiseks-nepasiseks" galioja ir sportininkams, bet dažniausiai nugali
meistriškumas. Baigiant norėčiau palinkėti „nė žvyno" visiems žvejams
šiais naujaisiais metais, negęstančio azarto ir meistriškumo. „Nei
žvyno, nei uodegos".
Paruošta pagal užsienio spaudą.
|
