2013 metų liepos 5 dieną „Valstybės
žiniose" buvo išspausdintas ir įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas,
keičiantis kai kuriuos žūklės taisyklių punktus. Su esminiais pakitimais
supažindiname mūsų skaitytojus, kadangi informaciją apie pasikeitusius
punktus bent jau šio rašinio rašymo dieną nėra lengva surasti net
Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
1.Atsižvelgiant į ichtiologų pateiktą
nuomonę, sumažinamas leidžiamų pagauti salačių ir ūsorių limitas. Iki
šiol buvo galima sugauti ir pasiimti 3 leidžiamo dydžio salačius ar
ūsorius, o dabar – tik 2.
2.Norint aprobuoti vadinamųjų „rogučių"
(aitvaro principu veikiančių laivelių, gebančių srovėje nutransportuoti
masalus dideliu atstumu nuo kranto) panaudojimą didžiausiose mūsų upėse,
kuriomis išgaudoma daug salačių, uždrausta gaudant salačius naudoti
daugiau kaip 2 masalus.
3.Gaudant iš valties (vidaus vandenyse,
gaudant jūroje išlieka 4 meškerės – red. past.) vienam meškeriotojui
leidžiama vienu metu žvejoti ne daugiau kaip 2 meškerėmis ar spiningais.
Žvejojant nuo kranto maksimalus leidžiamų meškerių skaičius išlieka tas
pats – 4 vienetai.
4.Meškeriotojai nuo šiol privalės
užtikrinti švarą ir tvarką žvejybos vietoje. Prieš žūklę surinkti 5 m
spinduliu nuo žvejybos vietos komunalines atliekas ir sudėti į maišus ar
kitą tarą, o po žvejybos – nuvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo
konteinerius.
Meškeriotojų bendruomenėje šie taisyklių
pakitimai sutikti nevienareikšmiškai. Bene labiausiai nepatenkinti
velkiautojai ir ypač velkiavimo įranga prekiaujantys prekybininkai
taisyklių punktu, kuriuo iš valties ar laivo vienas žmogus galės žvejoti
ne daugiau kaip 2 meškerėmis. Mat norint maksimaliai išnaudoti
inkarinių gervių, laivelių ir kitokios velkiavimo įrangos privalumus, 2
kotų yra mažoka. Antra vertus, galima suprasti ir taisyklių kūrėjų
motyvus – velkiavimas vidaus vandenyse iš motorinių vandens transporto
priemonių ne vienoje ES šalyje yra ribojamas ar draudžiamas, teikiant
prioritetą spiningavimui kaip sportiškesniam žūklės būdui, todėl tik
leidžiamų įrankių skaičiaus sumažinimą, ko gera, reikėtų laikyti
kompromisiniu variantu. Šiuo keliu nuėjo ir kaimyninė Lenkija, neseniai
daugelyje ežerų panaikinusi iki tol galiojusį velkiavimo iš motorinių
valčių draudimą ir leidusi velkiauti viena meškere. Taigi net po šio
taisyklių punkto pakeitimo galime džiaugtis, kad mūsų taisyklės
liberalesnės nei kaimynų. Be to, niekas juk nedraudžia pasiimti į valtį
atžalos ar atžalų, žmonos ar bičiulio naudoti daugiau įrankių. Džiugu,
kad šis taisyklių pakitimas galioja tik vidaus vandenyse – jūroje, kur
didesnis spiningų kiekis yra būtinybė, norėdami apgaudyti įvairius
vandens sluoksnius ir surasti jų platybėse klaidžiojančius lašišų,
šlakių ar kitų žuvų būrius ir toliau galime žvejoti su daugiau meškerių.
Salačių ir ūsorių kiekio mažinimu
nepatenkintųjų mažiau, nors ne vienas sako, kad bent jau „didžiųjų
aukšlių" mūsų vandenyse nėra mažai ir galima buvo to nedaryti. Sunku
pasakyti, kaip ten yra – mokslininkai, matyt, turi savų argumentų ir
jais reiktų tikėti. Man asmeniškai atrodo, kad ir pasiimtų dviejų
tinkamo dydžio salačių, kartu sveriančių per 3 kg, net ir gausios šeimos
pietums ar vakarienei užtenka – kitus galima ir paleisti. Galų gale
pagavus salačių normą galima bandyti pagauti lydekų, ešerių ar kitų žuvų
– taisyklės to nedraudžia.
Gana daug diskusijų sukėlė draudimas
gaudant salačius naudoti daugiau kaip 2 masalus. Niekam ne paslaptis,
kad jis buvo nukreiptas prieš vadinamuosius „rogutininkus", Neries ar
Nemuno upėse pagaunančius daug salačių ir gerokai išretinančius jų
populiaciją. Sportiškumo požiūriu šis žūklės būdas įdomus nebent
„rogučių" valdymu srovėje, o šiaip jau tarp spiningautojų laikomas vienu
iš paprasčiausių būdų „primušti mėsos" ir naudojamas dažniau tų, kurie
parduoda žuvį. Ilgą laiką šis žūklės būdas buvo draudžiamųjų įrankių
sąraše, tačiau prieš aštuonetą metų, keičiant žūklės taisykles ir
panaikinus žūklės įrankių apibrėžimus, jis „ištrūko" į laisvę ir po
truputį tapo vėl plačiai naudojamas, ypač kaimo vietovėse ir ten, kur
mažiau siekia aplinkosaugininkų akys. Kiek žinau, pradžioje buvo bandoma
įtraukti „rogutes" į draudžiamų įrankių sąrašą, tačiau įvertinus, kad
labai sunku suformuluoti, kas tai per žūklės priemonė, kad šio būdo
mėgėjai nesugebėtų jo apeiti, pasukta paprastesniu keliu – apribotas
masalų skaičius. Manau, kad pasielgta teisingai – naudojant tik 2
museles, o ne kaip įprasta 5–6, šios žūklės efektyvumas krinta ir nedaug
skiriasi nuo paprasto spiningo. Tačiau yra vienas bet – nelabai
įsivaizduoju, kaip įmanoma teisiškai jį pritaikyti. „Rogutininkai"
nekvaili: susirišę tas pačias kelias museles sakys, kad šiuo žūklės
įrankiu žvejoja šapalus ar meknes, ir jei neturės tuo metu sugavę
salačių – kaip gali įrodyti, kad tai netiesa? Galbūt šis taisyklių
punktas kurtas bendraujant su inspektoriais, ir tikriausiai šie žino
būdą, kaip jį išnaudoti saugant salačių išteklius, bet kol kas
sąmoningai neatskleidžia. Jei tikrai taip ir tai veiks praktikoje – duok
Dieve.
Paskutinis žūklės punktas apie žvejų
pareigą susirinkti žvejybos vietoje šiukšles turbūt žvejų ir visuomenės
sutiktas palankiausiai. Mano nuomone, to seniai reikėjo, ir nemaža dalis
žvejų jo ir taip laikėsi – dabar bus to priversti laikytis ir kiti.
Manau, kad artimiausiu metu šį punktą reikėtų pritaikyti ne vien
žvejams, bet ir visiems kitiems, leidžiantiems laisvalaikį prie vandens.
Inspektoriai tada įgautų daugiau svertų kovoti su vandens telkinių
pakrančių šiukšlinimu ir jei tikrai tam skirtų dėmesio – būtų rezultatų.
Vienintelis klausimas žvejų atveju, į kurį kol kas nėra atsakymo – ką
daryti spiningautojams, museliautojams ir kitiems, mėgstantiems judėti
krantais. Visų šiukšlių kelių kilometrų pakrantėje tikrai nesurinksi,
todėl dabar teks tikėtis tik inspektorių supratingumo. Šį variantą taip
pat gerai būtų buvę apgalvoti ir įtraukti į žūklės taisykles, todėl
panašu, jog vėl kažkada jas reikės taisyti.
Apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad
taisyklių pakitimai nėra esminiai, dėl jų teigiamos intencijos ir
principinio reikalingumo nekyla abejonių, tačiau susidaro įspūdis, kad
jie priimti kiek skubotai, neišdiskutavus jų su specialistais ir iš
anksto neinformavus visuomenės bei neužsitikrinus teigiamos opinijos.
Todėl ir kelia tokį erzelį bei suteikia pretekstą atvirai veikiantiems
ir užsislaptinusiems visų minėtų teigiamųjų pokyčių žūklės tvarkoje
priešininkams, kurių yra nemažai, pakelti galvas. Suprantu ministro ir
jo komandos norą per savo trumpą kadenciją padaryti kuo daugiau, kad
situacija gamtosaugos srityje kuo labiau pasikeistų į gera, bet kai
kuriais atvejais taktikos sumetimais verta neskubėti.
Pagal ŽvejOK informaciją.
|
