Zvejys.ucoz.com

Pradžia » 2011 » Balandis » 23 » Svarelių išdėstymas ant valo

---

22:08 Svarelių išdėstymas ant valo

Atrodytų nėra nieko sudėtingo uždėti ant valo svarelius. O vėliau visą sistemą jų dėka užmesti į norimą vietą. Atrodytų, viskas aišku ir paprasta, tačiau patikėkite, kad būtent žvejyboje plūdine meškere svarelių išdėstymas turi ypač didelę reikšmę. Didžiausią klaidą daro daugumas žvejų, sustumdami visus svarelius į vieną tašką. Tai ne tas atvejis, kai taip darydami galvojame, kad geriau kibs. Pati sistema neturėtų būti kažkokia labai sudėtinga, bet greičiau optimalaus varianto. Pabandykime apie tai padiskutuoti. Tik pirmiausia susitarkime, kad stovintis ir tekantis vanduo tai du skirtingi dalykai. Stovintis vanduo Pirmiausia sutikite, kad stovintis vanduo nedaro jokio poveikio iš šono visai sistemai. Ir kaip taisyklė, užmesta plūdė su visa sistemėle stovi būtent jūsų pašertoje vietoje. Nedidelė išimtis – stiprus šoninis vėjas. Na, o toliau jei kalbėsime apie sistemas, tai stovinčiame vandenyje jos elgiasi gana stabiliai svarelių pagalbos dėka. Jeigu svarelis mažytis, tai jo svoris taip pat, vadinas užmetant vandens pasipriešinimas irgi bus nedidelis. Dabar pakalbėkime apie žuvies aktyvumą ir gylius. Jei žuvis pasyvi, tai ji bus ir baikšti, todėl greitai krentantys svareliai ar stambūs masalai ją gąsdins. Mes sugebėsime žuvį apgauti, jei užmesdami masalą jį pateiksime kaip natūraliai krintantį į vandenį. Tą galėsime pasiekti sumažindami užmetimo greitį į tam tikrą vandens sluoksnį, kur laikosi žuvis. Ir tai galima pasiekti nustumiant pagrindinius svarelius aukštyn į viršų. Užmetant pagrindinis svarelis ištemps jūsų sistemą ir žemiau jo esantys maži svareliai krisdami į vandenį sukels tarsi įkritusio masalo natūralų garsą, kuris negąsdins žuvies, o ši susigundys jūsų jauku. Liaudiškai šnekant: jei jūs užmesite tokią sistemėlę žuviai po nosim tai ji, kaip sako žvejai, griebs besileidžiantį masalą. Tačiau nereikia pamiršti, kad toks svarelių išdėstymas savotiškai čaižys vandens paviršių, todėl kartais norint pasiekti norimą rezultatą jums teks visą sistemą kartu su plūdele ženkliai palengvinti. Aišku, šiuo atveju gali taip nutikti, kad jūsų masalu pirmiausiai susidomės aukšlės, todėl norint šito išvengti, galite pabandyti visą sistemą kilstelti dar kiek aukštyn arba kitu atveju sustambinti ant kabliuko dedamą masalą. Dabar truputį pakalbėkime apie patį pavadėlį. Kai pagrindinis svarelis pirmiausiai pasiekia vandens paviršių, tuoj po jo krenta pavadėlis, kuris sekundės dalimi aplenkia patį masalą, o tai paskiausiai krentant masalui į vandenį suteikia jam natūralumo. Tą mes matome ir plika akimi. Vėliau žvejodami ir kartais patraukdami visą sistemą mes lengvai kilstelim pavadėlį, kuris tuo pačiu kilsteli masalą ir žuvis jį  įsiurbia kartu su vandeniu paties pavadėlio (dėl savo lengvumo) net nejausdama. Todėl reguliuodami pavadėlį svarelių pagalba mes savo sistemėlę galime pritaikyti įvairiems žvejybos atvejams, t.y. plačiam jos spektrui. Na ir kai žuvis būna labai aktyvi, tada stumkite svarelius į apačią kiek galima arčiau kabliuko, nes jūsų laukia didelis darbas. Tekantis vanduo Žvejoti žuvį srovėje yra žymiai maloniau, nei ežere. Srovėje žuvis kovingesnė ir masalą griebia aktyviau. Tuo pačiu žvejyba srovėje yra žymiai sudėtingesnė. Sistema veikia nenuspėjamai, priklausomai nuo vandens tėkmės. Ir kuo srovė stipresnė, tuo sistema labiau nenuspėjama, netgi jei srovės tėkmė vizualiai atrodo pastovi ir vienoda. Sistemą tiesiog blaško, varto ir pan. Tačiau yra tokių sistemų, kurių dėka galima stabiliai žvejoti. Kaip taisyklė, tokiais atvejais pagrindiniai svareliai būna sukoncentruojami viename taške su atskirais atvejais, kai maži svareliai išdėstomi kiek atokiau. Pagrindinio svarelio užduotis būna laikyti vienoje vietoje visą ištemptą sistemą tam tikrame vandens lygmenyje. Tačiau jei pagrindinis svarelis bus netoli kabliuko, tai valo kampas bus status ir žuvis turės atlikti nemažas pastangas tam, kad žvejas pamatytų plūdės niurktelėjimą. Šiuo atveju mažų svarelių užduotis - kiek galima tą kampą sušvelninti, suapvalinti ir dar priversti masalą, esantį prie dugno kiek galima natūraliau pleventi. Parenkant pavadėlio ilgį ir atsižvelgiant į pagrindinio svarelio dydį reikia nepamiršti ir to, kad vandens srovė paviršiuje yra ženkliai stipresnė, nei prie dugno. Vėlgi, žvejojant ir atliekant prilaikymą valas būna išgaubiamas ir tai priklauso nuo vandens gylio taip pat. Tuo momentu, kada daromas prilaikymas, sistema išsitempia, o pavadėlis keliamas nuo dugno ir žuvis tuo momentu kimba. Žvejyba srovėje nedarant prilaikymo yra mažiausiai duodantis efektą būdas. Taip pat dar noriu atkreipti dėmesį į plūdės keliamąją galią. Jei lėtoje srovėje mes naudosime didelės keliamosios galios plūdę, tai padarysime nedovanotiną klaidą, nes pagrindinis svarelis spaus sistemą prie dugno, o mažų svarelių išdėstymas neduos pageidaujamo efekto. O jei naudosime per lengvą plūdę, tai srovė kels visą sistemą su pavadėliu nuo dugno ir mūsų masalas elgsis nenuspėjamai. Kokios keliamosios galios plūdę naudoti? Sunku duoti vienareikšmį atsakymą, nes kiekvienu atveju reikia savaip prisitaikyti. Šitos žinios ateina su patirtimi. Dažniau žvejokite ir eksperimentuokite. SIGUTIS

1 2 3 4 5 Peržiūrėta: 1449 | Patalpino: ltboss | Reitingas: 0.0/0

Viso komentarų: 0