Kada jūs stebite sportinės žūklės varžybas turbūt atkreipėte dėmesį į
tai kaip lengvai viskas sportininkam gaunasi. Tačiau tuo pačiu mes
suprantame, kad visada tai pasiekta per eilę metų ir dėka treniruočių.
Visi veiksmai būna gražiai nušlifuoti, o veiksmai jau tapę įpročiu ir
juntami intuityviai. Nuo gamyklinio jauko iki plūdės, nuo rolikų iki
pravedimo. Šiame straipsnyje bus užduodami klausimai profesionalui ir
tikimasi gero tikslaus išaiškinimo. Prancūzų žvaigždė Alain Dewimille
išaiškins mums visą pradžiamokslį kaip mums elgtis, jaukinant pirmąsias 5
minutes prieš startą bet kokio rango varžybose.
Pradinis pasiruošimas
Tikslus
ir teisingas pradinis pasiruošimas reikalauja didelio kruopštumo.
Alanas mums papasakos ir nurodys kelią į tai kaip pasiekti norimą
rezultatą.
Alanas kaip markerį naudoja paprastą kriaušės formos porėtą žymeklį, kuriuos gamina Sensas ir Watergueen.
1) Tikslas: norint tiksliai jaukinti būsimą vietą jums
reikalingas taikinys. Tam tikslui daugelis sportininkų naudoja savo
topus, bet Alanas nėra šio būdo šalininkas. Jaukinimo dubenėlis gana
didelis ir jei jauko gniužulas pataikys ant jo tai gali įvykti lūžis
ties jungtimi. Tam tikslui Alenas pasirenka markerį, kuris yra
pritvirtintas per 20-25 cm nuo topo galo. Taip jums bus suteikta
galimybė jaukinti truputį arčiau viršūnėlės galo.
Tikslus štekerio pastatymas į laikiklius yra viena
pagrindinių sudedamųjų dalių jaukinimo stadijoje. Štekeris turi būti
saugiai pastatytas ant laikiklių tam, kad išvengti bet kokių netikėtumų.
2)
Laikikliai: Alanas vieną laikiklį tvirtina ant galinės platformos
kojos, o kitą ant išstumtosios į priekį kojos. Priekinės kojos laikiklį
Alanas reguliuoja taip, kad markeris vos vos liestų vandens paviršių.
Dar kart patikrinkite, kad gerai būtų užveršti laikikliai.
3)
Jaukas: jeigu jūs ruošiatės jaukinti serija gniužulų, tai jums reikia
pirmiausia tai pasiruošti prieš varžybas ir būtinai visus vienodo
dydžio. Pradėjus mesti gniužulus jums tą atlikti reikia kiek galima
greičiau nes daryti tikslumo užmetimo korekcijas jau nebus kada. Todėl
ir daromi gniužulai vienodo dydžio. Štai keletas patarimų ko reikia ir
ko nereikia daryti.
Reikia daryti
- Prieš
pradedant daryti gniužulus, įsitikinkite ar jaukas tinkamai sudrėkintas.
Pageidautina jauką gerai sudrėkinti prieš kelias valandas tam, kad jis
gerai prisigertų drėgmės ir vėliau gerai liptų formuojant gniužulus.
- Tik naudodamiesi rankų pagalba galėsite suspausti gniužulus norimo dydžio ir formos.
- Gniužulus su gyvais masalais stenkitės suformuoti betarpiškai prieš pat šėrimą, nes kitaip musės lervos juos gali suardyti.
-
Baigiant formuoti gniužulus nepamirškite sušlapinti rankų. Ypač tas
pabrėžtina ruošiant upėms sunkųjį jauką. To dėka jaukai lengviau pramuš
vandens paviršių ir išlaikys savo formą iki pasiekiant dugną.
-
Gniužulus darykite atitinkamai pagal šėrimo nuotolį – kuo didesnis
nuotolis tuo mažesni gniužulai. Pavyzdžiui 11 metrų atstumui Alanas
naudoja greifruto dydžio, o 13 metrų atstumui apelsino dydžio gniužulus.
Nereikia daryti
- Gniužulas neturi būti
perdaug sausas ar perdaug drėgnas, nes metant jis suskils ore arba suirs
tik palietęs vandens paviršių. To pasekmėje jūsų gniužulas pasiskleis
ne ten kur jūs norėjote.
- Nedėkite į jauką itin daug smulkių
musės lervų (pinkų) bei musės lervų taip pat. Gali taip nutikti, kad
šėrimo metu lervos ims lysti lauk ir jūsų gniužulai suirs dar ore arba
nepasiekę dugno. Jei jums reikia dėti daugiau gyvo jauko, tada
reguliuokite jį klijuojančiom medžiagom, betonitu tam, kad gniužulai
labiau suliptų.
- Nedėkite į jauką iš karto viso kieko uodo
trūklio lervų. Išdėstykite jį taip, kad užtektų ir pirminiam šėrimui ir
tolimesniam jaukinimui. Tai padės jum ilgiau išsaugoti gyvas uodo
trūklio lervas nes 99% visų jaukų turi savyje druskos, kas uodo trūklio
lervas iš karto žudo! Taigi jūs visą laiką turėsite gyvybingas lervas,
kuriomis nuolat papildysite savo jaukus ir jais sėkmingai jaukinsite
žuvis.
Šitos paprastos taisyklės ir formuoja bendra šėrimo mintį, bet
keista, kad daugelis žvejų daro elementarias klaidas sugadindami žvejybą
jau pirminėje jaukinimo stadijoje. Stebint daugelį metų Alaną, visada
palieka stiprus įspūdis kaip atidžiai, nuosekliai ir kruopščiai jis
skiria dėmesį ruošiant jaukus. Pavyzdžiui, maišant Alaną jaukus
betarpiškai žvejybos vietoje jis buvo paprašytas sumaišyti ir padaryti
keletą gniužulų foto nuotraukai. Jis visada iš anksto prieš kelias
valandas atidžiai sudrėkino jaukus kaip ir daugumas prancūzų
sportininkų, vėliau dar kartą sudrėkindamas kiekvieną jauko dalelytę. Jo
padaryti gniužulai net ir gavę saulės spindulių visais atvejais geriau
klijuos už tuos jaukus kurie būna ruošiami prieš pat varžybas nuolat į
juos pilant vandenį.
Pasiruošimas jaukinimui
Kaip pačiam pasiruošti yra taip pat keletas momentų apie kuriuos verta pakalbėti.
Visų
pirma jūs turite būti visiškai atsipalaidavęs, neįsitempęs prieš
imdamas jauko gniužulus. Užmetus pirmąjį gniužulą reikia kaip galima
greičiau ir tiksliau sumesti likusiuosius. Ir dar. Darant metimus po
ranka neturėtų niekas maišytis, kas trukdytų greitam ir tiksliam
gniužulų užmetimui.
Ir galų gale jus turite tiksliai matyti lenkiančių į pažymėtą vietą gniužulų metimo kampą.
Yra trys gniužulų užmetimo variantai:
1.Stovint už platformos nugaros
Daugelis
puikių žvejų tokių kaip Diego da Silva naudoja būtent šį užmetimo
metodą. Jūs dedate kibirą ant platformos su paruoštais jauko gniužulais,
o pats atsistojate už jo. Šio metimo pliusas tame, kad jūs lengvai
mesite su ranka jauko gniužulus iš to šono kuriame randasi ir jūsų
meškerė. Minusas tame, kad jūs turėsite gniužulus mesti kiek toliau nes
stovėsite ant kranto už platformos. Taip pat jei platforma turi
desertinį stalą ar kitokius priedus tai gali sudaryti tam tikrų
nepatogumų.
2.Stovint ant pačios platformos
Kibiras su jauko
gniužulais ant sėdynės už nugaros. Jūs jau ženkliai arčiau esate savo
šeriamos pozijos lyginant su praeita, o be to jus stovite aukščiau. To
dėka jūs gerinate matomumą ir užmetimo tikslumą. Pagrindiniu minusu
galėtų būti tai, kad jūs turite būti visiškai užtikrintas savo
platformos stabilumu. Jei jums sunku stovėti, tada tiksliai užmesti
nepavyks, nes jūsų dėmesys bus sutelktas į tai kaip išlaikyti
pusiausvyrą!
3.Stovint šalia platformos
Kibiras su jauku vėl
ant platformos, o jūs stovite šalia jos. Alanas naudoja būtent šį
metodą, nes šiuo atveju jam po ranka niekas netrukdo. Minusas tik tame,
kad ranka metimo metu nebus lygiagrečiai su meškerykočiu ir gniužulus
reikės visada mesti iš tam tikro kampo.
Svarbiausia išsirinkti
šėrimo poziciją tokią kuri pirmiausiai būtų patogi jums. Atminkite, kad
svarbiausia jūs turite tiksliai pataikyti į tikslą ir nieko daugiau. Kad
įsitikinti ar viskas gerai ir niekas netrukdys, galite net padaryti
keletą metimų be gniužulo tiesiog imituodami metimą. Įsitikinęs
patogiausios pozicijos poza užsiimkite šėrimu.
Kaip atidžiai ir tiksliai šerti
Norėdami sekti Alano pavyzdžiu turite įsitikinti:
- Jūsų gniužulai sudrėkinti ir limpa puikiai
- Jūs nepadauginote jauko musės lervomis.
- Jūsų gniužulai vienodo dydžio ir paruošti kibire šėrimui.
- Jum labai patogu stovėti ten iš kur šersite.
Visai
tai varžybų metu turi būti paruošta, o jūs pats su gniužulu rankoje
turite laukti signalo. Tokios klasės sportininkas kaip Stevie Gardener
skaito, kad jo gniužulas turėtų pirmasis pasiekti šėrimo vietą. Viena
aišku tikrai, kad nereikia paskutinėm minutėm blaškytis. Jeigu jūs
žvejojate savo malonumui tai neskubėkite, būkite įsitikinęs, kad esate
pasiruošęs 100% ir tada pradėkite.
Tai pirminis jūsų šėrimas ir toliau matysis ar jis buvo jum sėkmingas, ar ne.
Sugadindamas viską pirminiu šėrimu jūs vėliau jo neištaisysite net laiko atžvilgiu. Štai Alano patarimas pirminio šėrimo metu:
Svarbi
pastaba: Pirmas gniužulas kurį jūs užmesite vienas iš svarbiausių.
Tegul tai bus „prisišaudymo" gniužulas ir nieko blogo jei nepataikysite
tiksliai. Tiesiog sukoncentruokite metimo jėgą ir kampą. Visi pradžioje
nervinasi ir netgi grandai padaro klaidų. Tiesiog būkite įsikinęs, kad
kitus gniužulus numesite tiksliai.
1 žingsnis nusitaikykite priešais save su gniužulu į tą vietą kur ruošiatės mesti. Nuo to momento žiūrėkite tik į taikinį.
2 žingsnis laikykite ištiestą ranką su gniužulu už nugaros maždaug 16 val. pozicijoje.
3
žingsnis staigiu mostu ištieskite ranką į priekį ir maždaug jei esant
7-8 val. pozicijoje paleiskite gniužulą. Tiksli gniužulo paleidimo
pozicija priklauso nuo jo dydžio. Didesnis gniužulas turi būti paleistas
ankščiau nes lėks žemiau, o mažas aukščiau.
4 žingsnis ištiesta ranka turi sustoti ties 11 val.
Tuos pačius žingsnius nuo 1 iki 4 pakartokite su kitais gniužulais.
Svarbus pastebėjimas:
Pirmą gniužulą meskite be gyvų jaukų, nes jei pramesite tai žuvis gaus veltui pasimaitinti šone jūsų pagrindinio jaukų debesio.
Įvairios išimtys ir nukrypimai
Mes
matome kaip Alanas stengiasi kuo arčiau ir tiksliau markerio numesti
gniužulą. Jis kaip taisyklė gniužulus pataiko 30cm diametro rate kas
skaitosi už normą ir jums to būtina išmokti. Alanas turi taiklią ranką
ir retai kada numeta kiek per toli ar arti savo taikinio. Kai kas
teigia, jog geriau nedamesti nei permesti jauko nuo taikinio. Tačiau jei
kalbėti atvirai, tai per artimas užšėrimas gali turėti neigiamą
faktorių todėl, kad be markerio jūs prarasite tam tikra laiką kol
susigaudysite ties kuria vieta nusileido jūsų gniužulai.
Žinoma, būna kartais išimčių....
Alanui buvo pateikta keletas praktiškų klausimų į kuriuos gavus atsakymus manau galėsite sužinoti kažką papildomo ir naujo sau:
? Ką darote kada žvejojant po vandeniu yra kranto perkritimas? Ar sunkinate gniužulus, o gal dar ką darote papildomai?
A:
Vienareikšmiai. Taip tenka žvejoti kanaluose 4-5 m gylyje su gylio
perkritimais. Tokiu atveju kiek įmanoma sunkinu ir suspaudžiu kiečiau
jauko gniužulus.
? Žvejyba srovėje žymiai sudėtingesnė nei
stovinčiame vandenyje. Kaip tu šeri srovėje – meti jaukus kiek aukščiau
ar žemiau pasroviui?
A: Žvejodamas štekeriu aš jaukinu truputį žemiau, pasroviui. Ir žvejoju visada truputį žemiau.
? Kaip tu šeri tose vietose kur ypač didelis gylio skirtumas. Šeri arčiau, toliau?
A:
Tokiais atvejais aš darau taip. Imu gniužulą ir dedu į jį sausainių ar
kitų lengvų priedų. Įmetu į vandenį ir žiūriu ties kur mano užmesto
gniužulo lengvosios detalės iškils. Tada darau kiek nelygios formos
gniužulus ir atitinkamai šeriu. Labai suploti gniužulų nesistengiu, nes
besileidžiant po vandeniu jie gali „nuplaniruoti" į šoną. Labai arti
šerti irgi nesistengiu, nes tą pamatę iš šonų varžovai gali užšerti
toliau ir taip mane uždaryti į vadinamą „dėžutę".
Jeigu jūs pasižiūrėsite į nuotrauką, tai pamatysite koks
gaunasi smūgis krentant gniužului į vandenį. Tokie smūgiai gali turėti
savotiškų veikimo faktorių.
Kaip veikia toks smūgis gniužulą? Tik iš arti žiūrėdami
galite suprasti poveikį. Todėl turite suprasti kaip svarbu, kad
gniužulas būtų tinkamai sudrėkintas ir gerai sulipęs. Kada mes
atlikinėjome apšaudymą naudojant Declic, tai specialiai viską
nuotraukoje išdidinome, kur puikiai matosi kaip smulkios jauko dalelytės
ištyška kartu su vandeniu į šalis. Prasta akimi žvejas šito nemato.
Daugelis žvejų galvoja, kad gniužulai visada pasiekia dugną nepakeitę
formos ir nei kiek neįsivaizduoja su kokiu smūgiu tenka susidurti
gniužulams palietus vandens paviršių!
Triukšmas. Vėlgi pažiūrėję į
nuotrauką pabandykite suprasti kokį jie triukšmą sukelia krisdami į
vandenį. Pirmiausiai žuvys pasišalina, o vėliau sugrįžta pasižiūrėti,
kas sukėlė šį triukšmą kuris joms asocijuojasi su maistu.
Vibracija.
Šėrimo efektas geriau juntamas per vandenyje sukeliamą vibraciją nei
girdimą triukšmą. Todėl pirminis šėrimas gali būti juntamas žymiai iš
toliau. Anglai šiuo atveju labiau sumanesni nei prancūzai. Tarkim anglai
niekada nemeta ranka jauko jei įtaria, kad jų gaudomoje zonoje randasi
stambi žuvis tokia kaip karšis. Galite įsivaizduoti koks bus efektas
sukeltas vibracijos. Žuvis pasitrauks kuriam laikui į šoną, bet vėliau
sugrįžti gali ir ne visai tiksliai į tą pačią vietą. Taigi žuvis gali
nuplaukti į kaimyninį sektorių.
Tapis de Terre
Žinomas kaip kilimas iš grunto arba kitaip kiliminis gruntas.
Šiaurės
Prancūzijos žvejus gaubia paslaptinga Tapis de Terre. Jei žvejų tarpe
yra labiau intempretuojantis išsireiškimas tai būtent tai ir yra. Tapis
tarytum sako, kad jūs ruošiatės žvejybos vietą užkloti savotišku kilimu,
ant kurio vėliau bus pateiktas džokeris (smulkios uodo trūklio lervos
aut.pastaba), ir jis ten dauginsis. Iš tikro tai visai ne tai. Tiesiog
jums reikia labai didelio kiekio dirvožemio, kad padaryti efektyvią
būsimą žvejybos vietą.
Alanas aiškina, kad Tapis de Terre paskirtis savotiškas
debesio sukūrimas kuris masintų ir pritrauktų žuvį. Taip pat šis
paviršius maskuos jūsų nukritusius gniužulus. Tai tarsi savotiška žuvų
maitinimosi ir savisaugos vieta kur, Alano manymu, jei ten pradeda
rinktis smulki žuvis tai būtinai atplauks ir stambios žuvys kurios čia
jausis saugios.
Jum reikia trupučio Tapis de Terre kuri boluos vandenyje savotiškai sudarydama ir kilimą.
Tapis
de Terre daroma ir guldoma į vandenį prieš pagrindinį šėrimą. Taip, kad
prieš startą jums reikia turėti pasiruošus du kibirus, vieną su gruntu,
o kitą su jauko gniužulais.
Štai kaip Alanas ruošia Tapis de Terre vėlesniam naudojimui.
Tapis yra vienas iš tų stebuklų, kuriuos būtent praktikuoja
Alain Dewimille. Tai visiškai nesudėtinga ir nepainu, kaip galėtų
atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiaurės Prancūzijos žvejų dėka jūsų
tinklelis bus visada pilnas žuvies ar jūs žvejotumėte kanaluose, ar
ežeruose. Šiame žūklės būde gaudant žuvį jie tiesiog nuostabūs!
|
