Šapalą
žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas
šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais
ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą.
 Šapalą
galima rasti kiekvienoje upėje, kurioje yra kiek didesnė tėkmė. Šapalas
laikosi panašiose vietose, kaip ir salatis. Dažniausiai šapalas būna
prie smėlėtų seklumų, prie tiltų, vandens sūkurių, prie didesnių akmenų,
žemiau kurių vanduo greitai teka. Ypač daug pagaunama srovėje žemiau
užtvankų. Lietuvoje šapalai užauga iki 5 – 6 kg.
Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po
neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar
esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo
rudens. Jiems gaudyti naudojamas kiek plonesnis valas. Naudojami
dirbtiniai masalai – guminukai, stambesni mikro masalai, sukriukės ar
blizgės iki 4 – 5 cm ilgio. Rudenį jie gali būti kiek didesni.
Metalinius masalus geriausia naudoti geltonos spalvos, o jei turite
baltus – iš vidaus padažykite raudonai arba užtepkite kelis juodus
dryžius. Kabliuką patariama užmaskuoti raudonais siūlais. Besivartančių
blizgių šapalas dažnai negriebia.
Šapalas yra atsargi ir baikšti žuvis.
Šiltą vasaros dieną dažnai galima pamatyti būrį stambių šapalų, tačiau,
užmetus masalą, jie nekreipia į juos jokio dėmesio. Dažnai jie pastebi
žveją ir masalo negriebia. Tad prie upės kranto reikia prieiti
maskuojantis, tarkim už krūmų ar medžių.
 Šapalai
geriausiai kimba anksti rytą ir vakare, prieš saulėlydį. Galima pagauti
ir visai sutemus. Masalą reikia užmesti skersai arba įstrižai upės
tėkmės. Ritė sukama gana lėtai ir masalas vedamas gilumos viduriu ar
kiek arčiau dugno. Nepamirškite, kad masalo vilkimo tempas priklauso ir
nuo-vandens tėkmės greičio.
Šapalas jautrus oro pasikeitimams. Kaip dažnai būna, pučiant šiaurės vėjui, jis masalo neliečia.
Kaip minėjome, šapalas labai baikšti
žuvis, todėl pagavus vieną šapalą, kito iškart nesugundysit. Sukeltas
triukšmas išbaido juos ir dažnai jie nuplaukia bent porą šimtų metrų.
Pagavus šapalą reikia kurį laiką pasitraukti ir palaukti, kol išplaukę
šapalai vėl susirinks.
Pajutęs kabliuką, šapalas energingai
kovoja ir didesnis gali nutraukti pavadėlį, kartais sulaužyti kotą.
Reikia stengtis kiek galima greičiau iškelti jo galvą į vandens
paviršių, kad šapalas prarytų oro, tada jis nurimsta ir lengvai
išvelkamas į krantą.
Šapalą sėkmingai galima gaudyti ir museline meškere.
| 
