Palangos tiltas stintų gaudymo sezonu – tarsi gyvas
žvejybos amato muziejus. Šio regiono žmonėms išimties tvarka suteikta
teisė žvejoti graibštais, žemaičių dar vadinamais „kesele". Šis
tinkleliu apjuostas žvejybos įrankis primena ritinį, į kurį papuolę
stintos nebegali ištrūkti. Tokį ritinį žvejai specialiu kranu su rite ir
pritvirtintu trosu kilnoja aukštyn žemyn ir tokiu būdu gali sugauti iki
keliasdešimt kilogramų stintų. Šįmet stintos vėlavo. Tik prieš
keletą dienų ėmė sklisti gandas, jog didesni stintų būriai jau pasiekė
pajūrį. Žvejai džiaugėsi ir aktyviai suko „keseles". Tik neilgai. Keliasdešimt metų naudoti įrankiai – pas pareigūnus Pajūryje
gyvenančio Laimono teigimu, sausio 10 dieną iki Palangos tilto atvyko
didžiulis būrys aplinkosaugos pareigūnų: jungtinės Kuršėnų, Palangos,
Kretingos ir kitų regiono aplinkos apsaugos agentūrų pajėgos. Jie
administracinėmis baudomis nubaudė 13 žvėjų ir iš visų jų konfiskavo
žvejybos įrankius. Nes leidžiama žvejoti tik 3-jų, bet ne 4-5 ir daugiau
metrų pločio graibštais. Sėkmingą aplinkosaugininkų reidą stebėjusį Laimoną papiktino pareigūnų veiksmai. „Tėvai,
bočiai ir visi kiti keliasdešimt metų gaudė tokiu būdu, tuo Palanga ir
garsėjo – tuo „keseliniu" žvejybos būdu. Niekam tai nemaišė, nekliudė ir
viskas buvo tvarkoj. Dabar galioja tvarka, kad reikia leidimo – parai
arba mėnesiui. Jis išduodamas būtent tokiam žvejybos būdui. Parai
kainuoja apie 10 litų, mėnesiui – 100,” - pradeda pasakojimą Laimonas. Vyras teigia dažnai nuvažiuojantis ant Palangos tilto, tiesiog stebėti žvejų gyvenimo, pabendrauti. Kaip Varėna – be grybų, taip Palanga – be stintų „Būna
ir bobutė kokia su seniuku pasikeisdami tą „keselę" suka, pasigauna
kokius dešimt – dvidešimt kilogramų, na, kažkiek gal ir parduoda,
prisiduria sau pragyvenimui. Juk tai - palangiškių gyvenimo būdas. Kaip
kokiems sartiškiams – žirgų lenktynės ant ledo. Palangoje visi skuba ant
to tilto, pasižiūrėti, kaip tai atrodo – visi turistai, ir iš Rusijos,
ir kauniškiai, vilniškiai,- pasakoja Laimonas. - Ir vakar žiūriu:
atvažiuoja autobusas, išlipa penkiolika gražuolių, tie
„žalieji". Neprisistatė, pažymėjimų nerodė – ar ten jie tikri, ar
samdyti, ar koks jų viršininkas sugalvojo „biznio" planą. Ir sugalvojo
iš visų konfiskuoti tas „keseles". Nes jos yra per didelės – leidžiama
trys metrai, o yra pas kai kuriuos keturi, keturi ir dvidešimt
centimetrų. Bet tokios jos buvo visuomet. Standartinės, nes jeigu
sumažinsi – nieko ir nepagausi! Čia kaip trilitrinį stiklainį į jūrą
įmerkt ir semt!"
Atvažiuoja autobusas, išlipa penkiolika gražuolių, tie „žalieji".
Neprisistatė, pažymėjimų nerodė – ar ten jie tikri, ar samdyti, ar koks
jų viršininkas sugalvojo „biznio" planą. Ir sugalvojo iš visų
konfiskuoti tas „keseles".
Laimonas
Vieno įrankio kaina – 1500 litų Laimono
teigimu, dieną prieš tai atvykę aplinkosaugos pareigūnai toje pačioje
vietoje tikrino žvejybos leidimus, tačiau dėl „keselių" nieko nesakė. „Kas
turėjo – turėjo, kas ne – ne. Išrašė baudas ir tai buvo teisinga –
niekas pretenzijų jokių nereiškė. Bet, matyt, šitų baudų buvo mažai. Tai
kitą dieną sugalvojo „kibt" prie įrankių pločio", - piktinosi Laimonas.
- Na gerai, ant licencijos yra užrašytas plotis, kokio turi būt ta
„keselė". Bet ją pasigaminti reikia daug sumanumo ir jėgų įdėti.
Medžiagos tokiam įrankiui gali kainuoti iki 1500 litų. Dar būčiau
nepasakojęs čia visiems, bet pikčiausia tai, kad visus nubaudė, o kokius
3-4 paliko. Jie buvo apsirengę labai panašiai į pareigūnus. Žvejai
pasakojo, kad prie tų žmonių aplinkosaugininkai priėjo, gražiai
pasišnekėjo ir atsisveikino, nors jų „keselės" irgi po 4 su puse metro.
Tai matot, yra taisyklės, kad iš to biedno žmogelio gali viską atimt, o
išrinktieji, kurie su ta visa „fauna" susiję, gali sau žvejoti!" Supykęs
Laimonas norėjo fotoaparatu įamžinti „nebaudžiamuosius". Tačiau, vyro
teigimu, jam buvo pagrasinta, pradėta klausinėti jo pareigų. „Reik mokėt
šnekėt" - tokį į atsakymą į klausimą, kodėl jie nenubausti esą išgirdęs
vyras. Pagal reikalavimus gaudomos ir smulkiausios žuvelės „Nesuprantu
– paskutinį kąsnelį iš žmogaus atimt. Kaip taip galima? Visą parą
atšalęs nabagėlis, eina parduoti tuos kelis kilogramus, gauna 20 litų ir
vėl skuba už 12 nusipirkti licenciją. Ir tada atvažiuoja, jam užkrauna
baudą iki 700 litų, ir dar „keselę" atima", - Palangos žvejų gailėjo
Laimonas.
„Reik mokėt šnekėt" - tokį į atsakymą į klausimą, kodėl jie nenubausti esą išgirdęs vyras.
Trumpai spėjęs pakalbėti
su aplinkosaugos pareigūnu Laimonas sužinojo, jog ne tik „keselių"
dydis, bet ir jų tinklai – netinkami. Tinklų „akys" - per didelės, nei
nustatyta reikalavimuose. „Klausiau – ar jūs turit smegenų? Kaip
galima visas tas mažiausias žuvytes, tą mailiuką gaudyt? Dabar jos bent
išlenda per tinklo akis. Būtų tie žvejukai susimažinę tas akis. Dabar,
manau, tai buvo tiesiog susidorojimas. Ir paliko tie žvejukai išsižioję –
nei jie turi interneto, nei kreipsis kur", - išdėstė savo nuomonę
Laimonas. Skaitytojas tikina, jog pats nėra nei žvejas, nei
palangiškis, tiesiog jam labai pagailo ne dėl didelių pelnų žvejojančių
stintų mėgėjų. Stintų sezonas, skaitytojo teigimu, trunka vos dvi-tris
savaites. Palangiškių žvejyba – išimtis iš įstatymo Klaipėdos
regiono aplinkos apsaugos departmento direktorius Andrius Kairys
GRYNAS.lt patvirtino, kad sausio 10-tą vykdytas stambus reidas ant
Palangos tilto. Jame dalyvavo net 19 pareigūnų. „Iš tiesų
vadinamosios „keselės" netgi nėra mėgėjiškos žvejybos įrankis.
Ministerija čia padarė išimtį vienintelei tai žūklei, tad nusprendėm
vieną kartą pasižiūrėti, kas ten darosi. „Keselė" turi būti tam tikro
nustatyto dydžio. Jei ji per didelė, vadinasi, norima pagauti daugiau
žuvies," - kalbėjo Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento vadovas. Jo
teigimu, žvejai ant Palangos tilto turėjo ir 5, ir netgi 6 metrų pločio
žvejybos įrankių. O tai jau – dvigubai daugiau, nei leidžiama.
Pareigūnas pridūrė, jog žvejyba be licencijos ir su netinkamu įrankiu –
yra du skirtingi pažeidimai. „Už tai numatoma administracinė atsakomybė ir įrankių konfiskavimas. Čia buvo tokie ", - griežtai nukerta A. Kairys. Reikalavimai galioja jau septintus metus Pabandžius
pasiteirauti, ar galiotų kokios nors lengvatos asmenims, kurie tiesiog
nežinojo nustatyto „keselės" pločio, pareigūnas tvirtino, jog
perspėdinėti žvejus pareigūnams jau pabodo. „Čia tas pats, kaip
gauti vairuotojo pažymėjimą ir tvirtinti, kad nežinojai, jog mieste
galima važiuoti tik 50 kilometrų per valandą greičiu. Jei nežino – gali
ir pasiklausti. Dauguma jų žvejoja ne pirmus metus. Nutarimas dėl šių
žvejybos įrankių pločio buvo išleistas dar 2005-aisiais. Ir ta mėgėjiška
žvejyba nejučia virsta verslu. Nedraudžiame, bet jie turi žvejoti su
tokiais įrankiais, kokiais leidžiama. Juk turi būti tam tikros ribos.
Davus leidimą vieno aukšto namui, nestatomas dviejų aukštų", - teigė
Klaipėdos aplinkosaugininkas.
Ta mėgėjiška žvejyba nejučia virsta verslu. Nedraudžiame, bet jie turi
žvejoti su tokiais įrankiais, kokiais leidžiama. Juk turi būti tam
tikros ribos. Davus leidimą vieno aukšto namui, nestatomas dviejų
aukštų.
A.Kairys
Pasiteiravus, ar senyvi
pensininkai žmonės gali tikėtis kokių nors švelnesnių bausmių, A. Kairys
teigė, jog teismas gali nustatyti tik mažesnę administracinę baudą. „Neturim
nieko prieš, jei pensininkai nori gauti papildomų pajamų. Bet tą šešių
metrų diametro tinklą pakilnoti visą dieną – turi būti neblogos
sveikatos pensininkas! Jie žvejoja su tokiais tinklais, pririštais prie
pakėlimo mechanizmo. Juk neatiminėjame meškerių iš žmonių. Per pirmą
reidą, kai buvo tikrinamos licencijos, aplinkosaugininkai tiesiog
neturėjo galimybių konfiskuoti žvejybos įrankių, bet daugumą žvejų dėl
to įspėjo. Dabar – kaip mes galime grąžinti nelegalų įrankį?", - tikino
Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų vadovas. Aplinkosaugininkams gali grėsti tarnybinis patikrinimas A.
Kairys turi informacijos, jog baudas išrašinėjančius pareigūnus žvejai
skubino: „Greičiau, gi reikia traukt žuvį!” Vyras patikino, kad
vadinamųjų „keselių" žvejai neatgaus, jos bus arba perduotos mokesčių
inspekcijai, arba sunaikintos. Išgirdęs apie netiesioginius
kaltinimus, jog kai kurie „išrinktieji" yra nebaudžiami Andrius Kairys
prašė gyventojų pateikti departamentui tokią informaciją. „Matote,
taip teigti gali daugelis. Įsivaizduokite masę žvejų – visų gali ir
nespėti nubausti. Juk žvejų ten šimtai. Vakar dirbo net 19 pareigūnų.
Radome tris bešeimininkius įrankius – jie buvo palikti jūroje išsigandus
baudos. Galima sakyti, jiems „nusišypsojo laimė" ir išsisuko. O, kad
kai kurie „nebaudžiami" - labai rimtas kaltinimas. Jeigu kažką žino,
tegu rašo mums, atliksime tarnybinį patikrinimą, - kalbėjo A. Kairys. -
Tokie veiksmai nesuderinami su pareigūno darbu. Tikiu, kad kartais gal
nelabai maloniai pareigūnai kalba, bet dažniausiai tai būna atsakas į
pažeidėjų veiksmus. Nes aplinkosaugininkai būna išvadinti visais žemės
ūkio gyvūnais, kokius tik pažeidėjai atsimena".
|