Niekam ne paslaptis, kad jaukinimas – sėkmingos žūklės pagrindas ne
tik vasarą, bet ir žiemą. Standartinės žieminės šėryklos, kurių galima
įsigyti bet kurioje žūklės parduotuvėje, turi vieną esminį minusą. Jei
jaukinate uodo trūklio lervomis, šėryklėlę paguldžius ant dugno daugiau
nei pusė visų jaukinimui naudojamų uodo trūklio lervų iš karto įsirausia
į dumblą. Jei žvejojame srovėje, likusias lervas palei dugną srovė iš
karto nuplauna tolyn. Todėl pabandykime pasidaryti efektyvesnę šėryklėlę
žieminei žūklei, kai žvejojama srovėje, o jaukinama uodo trūklio
lervomis.
Pirmiausia eikime į vaistinę. Ten prie kasos tikrai rasite vaikiškų
vitaminų nedidelėse vamzdelio formos plastmasinėse tūbelėse su dangteliu
iš viršaus. Vitaminus suvalgome patys arba atiduodame vaikams.
Imame
storą ylą ir tūtelėje darome daug skylučių. Skylutės diametras turi
būti toks, kad uodo trūklio lerva lengvai pro ją išlįstų. Dar po vieną
didesnę skylutę darome dangtelyje ir tūtelės dugne. Pro šias dvi
skylutes praveriame kaproninį siūlą arba storą valą. Tūtelės apačioje,
prie valo, pririškite 10-50 g svarelį.
Nuo skylučių skaičiaus ir jų diametro priklausys, kaip greitai uodo
trūklio lervos, supiltos į šėryklą, ims lįsti lauk ir srovėje sklęsti
link pasroviui žemiau išgręžtos jūsų eketės. Tai priklausys ir nuo
svarelio svorio – kuo jis lengvesnis, tuo labiau srovėje jis plazdės
kartu su šėrykla taip palengvindamas lervoms „išsilaisvinimą".
Turime tobulą šėryklą. Iš jos, pakabintos viduryje vandens, po
truputį lenda uodo trūklio lervos, kurios lengvai nešamos srovės skęsta
bei sklendžia link jūsų avižėlės taip viliodamos žuvį gerokai
efektyviau, nei šėryklai gulint ant dugno.
Atstumas nuo šėryklos ir gaudymo eketės priklauso nuo srovės
stiprumo. Kokiame gylyje turi kabėti šėrykla virš dugno, turėsite
nustatyti patys: tai priklauso ir nuo srovės stiprumo, ir nuo upės
gylio, ir nuo gylio, kuriame yra jūsų avižėlė.
|