Pamaryje alyvų žydėjimo meto laukia visi
meškeriotojai, nes, išsiskleidus aitriai kvepiantiems žiedynams,
Kuršmarėse ir Nemuno žemupyje, bei Minijoje pradeda kibti ešeriai. Ši
situacija kartojasi, pasak senųjų pamario žvejų, nuo neatmenamų laikų,
nes po neršto ešeriai puola kaip pašėlę medžioti, kad atgautų
vestuviniams šokiams išeikvotas jėgas.
Ešeriai
tada žvejojami ne tik iš laivelių, bet ir nuo kranto visose patogiose
vietose, esančiose nuo Klaipėdos uosto vartų iki Ventės rago ir nuo
Kopgalio iki Nidos bei Nemune iki Gėgės žiočių ir Minijos žemupyje nuo
Sakučių kaimo iki žiočių.
Nusimušė taikiklis
Šiemet
beveik visoje Lietuvoje ievos, alyvos ir kaštonai pražydo vienu metu, o
tai kelia sumaištį meškeriojimo grafike, nes nusimuša „taikiklis".
Kodėl? Ogi, nerašytas meškeriotojų kalendorius sako, jog šapalai
pradedami gaudyti, kai sužydi ievos, ešeriai – alyvoms išskleidus
žiedynus, o karšių meškeriojimas prasideda, kai baltais nuometais
pasipuošia kaštonų žvakutės. Taip nutinka jau antrą sezoną iš eilės,
todėl meškeriotojams, matyt, reikia susitaikyti su padėtimi ir
meškerioti tas žuvis, kurių žūklavietės – greičiausiai pasiekiamos.
Na,
o alyvų žydėjimas prie Nemuno deltos atšakų, Minijos, Šyšos, Gėgės,
Leitės atvedė dešimtis meškeriotojų. Kur dabar tinkamos ešerių
meškeriojimo viestos.Tinkamos žūklės vietos – prie krantinių, užtakiai,
žvejų uostelių akvatorijos, kanalai, jungiantys uostelius su mariomis.
Visose tose vietose glaudžiasi ešerių tuntai. Po neršto rainiai telkiasi
gilesnėse ir ramesnėse vietose, kur jie gali pailsėti ir visada zuja
mailiaus būriai.
Traukiama šeimomis
Kai
ešeriai kimba, žvejoti traukiama šeimomis. Šturmų švyturio uostelyje,
besiglaudžiančiame nuo vėjų už juodalksnių giraitės tarp Ventės rago ir
Kintų, savaitgaliais sunku rasti vietos ant krantinės. Iš pirmo
žvilgsnio matyti, kad čia susirinkę žvejai priklauso dviem stovykloms –
vieni konservatoriai, kurie vilioja ešerius seniausiu pasaulyje masalu –
slieku, o kiti – novatoriai, žvejojantys spiningais.
Žūklė spiningu,
žinoma, dinamiškesnė ir judresnė. Juoba, kad įmantrių, brangiai
kainuojančių masalų, kurie naudojami lydekų ar upėtakių žūklei,
nereikia. Šmaikštus 2,7 m ilgio meškerykotis, ritė, gana greitai
vyniojanti valą, ir pats valas, geriausiai pilkšvas arba žalsvas ( 0,20
-0,25 mm skersmens), nes jis beveik nepastebimas drumstame marių
vandenyje, tai – viskas, ko reikia.
Parankiausi masalai
Masalai
– guminukai, tačiau – patys mažiausi. Ešerių žūklei puikiai tinka
žuvelės formos (3 – 4 cm) sidabriniai, geltoni, žalsvi ir rusvi
guminukai. Tokiais žvejoja senbuviai, tačiau tai nėra nerašyta taisyklė,
todėl patartina drąsiai eksperimentuoti – oranžiniai, salotiniai,
violetiniai ir net juodi masalai gali pademonstruoti stebuklus.
Eksperimentuoti geriausia tada, kai ešerių kibimas dėl kažkokių
priežasčių išsiderina arba rainiai tradicinių spalvų masalus stvarsto
atsainiai. Va, tada spalvingi masalai dažniausiai ir praverčia.
Originalus būdas
Kadangi
trijų centimetrų guminukas yra beveik besvoris, lygiai kaip nieko
nesveria ir trys tokio dydžio guminukai. Tad šio masalo ne tik prieš
vėją, bet ir pavėjui neužmesi toliau savo nosies, o žūklės sąlygos
dažnai tokios, kad guminukus reikia nuskraidinti ir 50-40 m. Išeitis
viena – neišradinėti dviračio, o pasinaudoti sena pamario žvejų
patirtimi. Šis žūklės būdas dabar madingai vadinamas „drop-shot", o jo
modifikacija – „split-shot", bet už šių terminų neslypi jokie ypatingi
dalykai. Tokiu metodu ešeriai Kuršmarėse žvejojami nuo tada, kai
atsirado pirmosios žvejybos ritės, kuriomis masalą galima buvo užmesti
toliau nei per meškerykočio ilgį. Tik prieš penkis dešimtmečius ant
kabliukų verdavo raudonus, ypač aitriai kvepiančius sliekus, kurių buvo
galima pasikasti vienintelėje vietoje – Lėbartų sąvartyne, o dabar
veriami sintetiniai guminukai. Beje, ešeriai mieliau griebia
vadinamuosius kvapius guminukus, skleidžiančius įvairius aromatus.
Keli montažai
Prieš
žūklę patartina pasidaryti keletą įnagių, kurie susideda iš valo
atkarpos, prie kurios lygiu atstumu vienas nuo kito pririšti 3-4
kabliukai. Jų dydis parenkamas pagal masalų dydį, tačiau pageidautina,
kad kabliukų koteliai būtų netrumpi, o ant jų – užkartėlės,
neleidžiančios minkštam masalui nusmukti. Įnagių galuose – kilpelės. Į
jas galima įverti sukučius arba sukučius su segtukais, kad patogiau būtų
tvirtinti juos prie pagrindinio valo.
Kodėl
reikalingi keli tokie įnagiai? Kai ant kabliukų užveriami guminukai,
juos keisti nepatartina, nes užkartėlės plėšo masalus. Geriausia turėti
kelias versijas su skirtingų spalvų guminukais. Antra, įnagį nesunku
prarasti, jei kabliukai užsikabins už kliūties. Įnagis su užvertais ant
kabliukų guminukais – vadinamas virtine. Kad ji užmesta nugrimztų,
reikalingas svarelis – jį puikiai pakeičia 5- 20 g galvakablis, ant
kurio taip pat veriamas guminukas, tačiau žymiai didesnis. Pasitaiko,
kad šis guminukas sugundo ypač stambius ešerius arba lydekas.
Tinkamas plukdymas
Kad
žūklė sektųsi, reikia tinkamai plukdyti masalus. Kai vėrinys užmetamas,
reikia luktelti, kol galvakablis stuktels į dugną. Tada pradedamas
vynioti valas, kas 2-3 sek. kilstelint spiningo viršunėlę. Kai
meškerykotis suvibruoja, reikia pakirsti. Dažniausiai spiningas po
pakirtimo sulinksta, nes ešerys masalą puola godžiai, tačiau traukti
laimikį reikia neskubant, nes labai dažnai paeiliui užkimba antras ir
trečias ešerys. Tokią virtinę keliant iš vandens kraujas verda nuo
adrenalino.