Vabalų karštinė prasidėjo nuo Dariaus Vaškevičiaus dovanoto
vabaliuko, kuriuo pavyko suvilioti didžiausią savo gyvenimo šapalą
(bene apie 60 cm) Taigi, vabaliukas labai patiko šapalams, todėl ėmiau
pats rišti ir eksperimentuoti su spalvomis, formomis ir kitokiais
"burtais". Per vieną iš susitikimų su broliais latviais pamačiau
įspūdingo dydžio vabalus, didumo kone sulig degtukų dėžute. Kadangi
broliai latviai šapalus museline gaudo seniau, taigi ir įdirbis jų
šioje srityje didesnis. Pasirodo "burtas" labai paprastas - didesnis
vabalas = didesnis šapalas. Ir išties, padidinus vabalų dydį (man dar
vis tiek toli iki latviškų monstrų), mažiau nervus gadina maži
šapaliukai "skraiduoliai" (tokie, kuriuos pakertant išlupi iš vandens).
Dideliu vabalu lengviau sugundyti didelį šapalą pakilt iš slėptuvės,
didelis vabalas geriau matosi, didelis vabalas garsiau teškiasi į
vandenį ir dar daugybė pliusų.
Taigi, medžiagos kurių reikės. Laikrodis - būgnas, žvakė (šį kartą
jos tikrai prireiks), adata, kabliukas, bet kokios spalvos foam (šiuo
atveju juodos), nežinau, kaip vadinasi medžiaga, kuri klojama po
laminatu, juodas markeris, juodas dabingas, bei grindų (arba plaukų)
šepetys. Berods viskas... Ai dar jei darysime skęstantį vabalą, reikės
švino.
Taigi kabliukas. Įspaudžiame į spaustuvėlius, apvyniojame siūlu.
Atsikerpame vabalo dydį atitinkančio pločio foam juostelę.
Vieną galą nusmailiname.
Tvirtiname smailųjį galą prie kabliuko. kaip matote, pirmosios vijos
yra stipriai užveržtos, toliau truputi silpniau. To reikia, kad siūlas
nenupjautų foam'o.
Imame „nežinau-kaip-vadinasi" medžiagos, atsikerpame panašaus pločio juostelę. Plotis nėra taip labai svarbu.
Primazgome.
Užlenkiame į priekį. Primazgome.
Ir taip daug kartų. Taip mes formuojame vabalo kūnelį. Vienas iš
variantų - sukti tą baltą foam aplink kablį, bet tokiu atveju sumažėja
kabliuko kilpos plotis.
Kai jau suformuojame, likutį nukerpame ir štai kas gaunasi:
Imame juodą permanentinį markerį, kuris rašo ant visų paviršių.
Nuspalviname pilvą. Markerio spalva priklauso nuo dabingo spalvos.
Į dabing lūpą, dabing tvisterio pagalba susukame juodo dabingo.
Gražiai vyniojame štai tokiais dideliais tarpais.
Štai atėjo laikas šepečiui. Jei neturite po ranka, galima nueiti į
parduotuvę ir susiradus tinkamos spalvos ir plauko storio šepetį,
apsimesti kad labai juo domimės ir išpešti kelis plaukus. Ginkdie
neskatinu vagysčių, todėl geriau nusipirkt. Arba dar būna labai geri
tokie teptukai, kur moterys plaukus dažo. Irgi geras storas plaukas.
Lengvai pešasi.
Pririšame. Dar galima adata pervert.
Dar truputėlį dabingo i kilpą.
Užtempiame nugarą, prispaudžiame siūlu.
Suformuojame galvą. Likutį nukerpame.
Dabar atėjo laikas magijai. T.y. adatai ir žvakei. Žvakės liepsnoje
įkaitiname adatą. Persistengt nereikia, nes nudeginsite koja kiaurai.
Užtenka menko prisilietimo ir kojos linksta pačios. Tik svarbu
nepersistengt su įkaitinimu. Matote - vieną koją nudeginau. Neįgalus
vabalas gavosi...
Kad būtų gražiau, dar visaip palankstome kojikes.
Na ir štai pagaliau pabaiga. Turime didelį vabalą :)
Kitoks spalvinis variantas ;)
Vytautas Skestavičius
| 
