Zvejys.ucoz.com

Kas atsitinka, kai į masalinę su vobleriais ir sukrėmis priteka vandens? Bet nereikia ir tokios drastiško atvejo – pakanka, kad ant masalų pakrapnotų lietutis, ir po savaitės kabliukai pasidengs rūdžių dėmėmis.

Nesutaikomi priešai

Drėgmė ir metalas – nesutaikomi priešai. Deja, rūdija net antikorozinėmis dangomis padengti kabliukai. Ypač tais atvejais, kai vanduo, kuriame jie išsimaudė – ne gėlas, o sūrus. Ne veltui kas trečias patarimas meškeriotojams, tema – apsauga nuo drėgmės ir kova su jos pasekmėmis. Kad ir prisiminsi nors nors dalį jų, tačiau meškeriodamas vistiek dedi atgal į masalinę šlapius voblerius, o dažnai ir museles sega. Ypač, jei lynoja, nes tada nėra prasmės segti į vadinamąją „džiovyklą", kuri būtinas kiekvieno  meškeriotojo liemenės elementas. Štai todėl po išvykos prie vandens patartina kuriam laikui masalines palikti pravertas, kad drėgmė išgaruotų. Tačiau dar daugiau bėdos pridaro drėgmė, kuri prasiskverbia į masalines, kabliukų dėžutes slapta, nepastebėta. Turinys sudrėksta, jei meškeriojama per lietų, jei masalinės – šlapios liemenės kišenėse, jei šlapia – žūkladėžėje… Tiesa, nuo visų bėdų gelbsti masalinės, pagamintos iš „Zerust" plastiko, kuris turi „poras", išgarinančias į išorę drėgmę, tačiau kur jį gauti?

„Cormoran" kompanijos partnerio „Flambeau" asortimente tokių masalinių yra, jos labai patogios. Jei naudosite masalinės ir „Zerust" medžiagos, toliau šių patarimų skaityti nebūtina, nes jokių problemų neturėsite.

Sandari konstrukcija

Kitas dalykas, jei naudojate masalines iš įprasto, t.y., hermetiško plastiko. Čia reikia būti apdairiems. Daugelio nesmagumų galima išvengti, jei įdėmiai rinksitės masalines ir kabliukų dėžutes. Dauguma mums prieinamų masalinių – pasenusios konstrukcijos. Paprastai tariant, nesandarios. Kad turinys sudrėktų, nebūtina, kad tokia masalinė įkristų į vandenį. Todėl geriausia rinktis tokias, kurių konstrukcijoje – elastingas tarpiklis. Ši svarbi detalė skirta tam, kad, užvėrus masalinę, tarp dangtelio ir korpuso neliktų plyšelio. Tokia masalinė – sandari. Nebent patys pripilsite į ją vandens. Žinoma, sandari konstrukcija – ne viskas. Ne pro šalį, kad ir sandara būtų racionali. Paprasčiausia ir racionaliausia masalinių, pritaikytų vadinamosioms „šlapioms" muselėms. Tai įdėklai iš poringos gumos. Įdėklai su pakopomis, į kurias patogu įsmeigti kabliukus. Voblerių masalinės – taip pat gana paprastos: jose skyreliai atskirti pertvaromis. Jei reikalinga sandari masalinė smulkiems reikmenims, parankiausias – naujausio tipo produktas – masalinė su skyreliais, kurie uždaromi atskirais dangteliais. Dangteliai masalinės viduje atidaromi vienu paspaudimu. Tad rinkitės sandarią masalinę ir daugiau nė lašo drėgmės nepaklius kur nedera.

Beje, kad būtumėte dar tikresnis, jog masalai gerai apsaugoti nuo drėgmės, neišmeskite pirkinių dėžutėse aptinkamų paketėlių. Praktiškai kiekvienas šiuolaikinis žmogus batų pakuotėje ar akinių futliare, yra aptikęs druskos skeveldras primenančių kristaliukų. Dažniausiai jie būna suberti į akyto popieriaus paketėlius. Kristaliukų paskirtis proziška: jie turi sugerti drėgmę, kuri gali sugadinti brangių batų laką. Kristaliukai gali pasitarnauti antrą kartą. Įberkite jų į masalines ir jose bus sausa.