Žūklavietė
Ežeras pakankamai gilus visame savo ilgyje, gylis jau nemažas visai
šalia kranto. Prie kranto dažni nuvirtę medžiai, povandeniniai kelmai.
Lydekos pasislėpusios stoviniuoja netoli nuo kranto, stengiasi
neišsiduoti puldamos eilinę savo auką. Kuojų ar ešeriukų būrius jos
nesivaiko, o puola iš savo slaptaviečių pavienes, atsilikusias
nelaimėles. Net visai prie pat kranto gylis yra apie 1m ir daugiau,
todėl plėšrūnės puolimas plikai žvejo akiai lieka nematomas. Todėl daug
kas net nenumano, kad čia netoli kranto ežere gali būti lydekų.
Žvejybą spiningu padaro problematiška ne tik povandeniniai kelmai, kiti
kliuviniai, bet ir plaukiantys medžių lapai. pastarieji užkliūva už
masalo, valo, taip atbaido plėšrūnes.
Alternatyva spiningui
Pirmą kartą pradėjau aš čia gaudyti lydekas gyva žuvele praeitų metų
pačioje lapkričio pradžioje. Žvejybos įranga neįmantri: 3.30m ilgio,
20-40g užmetimo spiningas, didelė plūdė, atitinkamas svarelis,
pavadėlis, dvišakis kabliukas – štai ir visa ekipiruotė. Pačioje mano
sistemėlės gale tvirtinau didesnį svarelį, kuris gulasi ant dugno. Virš
svarelio, 30-40cm atstumu pritvirtinamas pavadėlis su dvišakiu. Gyva
žuvelė užkabinta ant dvišakio visada yra 20-30cm aukščiau dugno bei
pastoviai plaukiojas, "dirba”. Žuvelę kabinu ant kabliuko po nugariniu
peleku, niekada neveriu stovinčiame vandenyje per burną – labai daug
tuščių kibimų. Žuveles lydekoms gaudau vietoje.
Tokiuose vandens telkiniuose lydekos retai migruoja dideliais
atstumais. Pagrinde lydekos yra sėslios, užima tam tikrą teritoriją
netoli povandeninių kliuvinių ir ten jaučiasi šeimininke. Dažnai
povandeniniai kliuviniai – nuvirtusių medžių šakos yra tankios, ir, kad
išvilioti lydekas, tenka pagudrauti. Jei kažkiek šiltesniame vandenyje
lydeką spiningaujant galima gana paprastai suvilioti dirbtiniais
masalais, tai artėjant šaltąjam sezonui, daugiau šansų suvylioti
plėšrūnes gyvu masalu. Tokia žvejyba nesudėtinga, o aktyvumo atžvilgiu –
nė kiek nenusileidžia spiningavimui.
Tikslinė žvejyba
Lydekų nedaug ir jos yra labai akylos. Tokiomis sąlygomis žvejys turi
nemažai pakeliauti, kad sulauktų keleto kibimų. Patogių žvejybai vietų
ežere nedaug, o apeiti žvejojant visą ežerą galima nesunkiai per dieną.
Žvejyba vyksta taip: pasirenkame kliuvinių (nuvirtusių medžių, kelmų)
plotą. Tyliai visai šalia kliuvinių užmetame gyvą žuvelę ir visą dėmesį
sutelkiame į plūdę. Lydekos ataka paprastai seka po kurio laiko, ne iš
karto, todėl laukiame 5-10min. Jeigu kibimo nėra, permetame į kitą
kliuvinio pusę ir vėl laukiame. Vieno kliuvinio apžvejojimas paprastai
užtrunka 5-15min. Pakliuvusi masalinė gyva žuvelė pradeda paniškai
judėti ratu, stengiasi nusikabinti nuo kabliuko. Šitoks judėjimas
patraukia lydekos dėmesį ir, jei nedidelis gylis, galite pamatyti, kaip
lydeka išlenda iš povandeninių šakų, pasislepia, nusitaiko ir puola
žuvelę!
Paskutinėje žūklėje man pasisekė pamatyti lydekos puolimą. Aš nuleidau
žuvelę tarp dviejų įvirtusių į vandenį medžių. Gylis kiek daugiau nei
metras, o skaidrus rudeninis vanduo leido puikiai stebėti visą veiksmą.
Pradžioje lydeka iškišo snapą iš šakų tarpo. Aš tuoj pastebėjau šią
plėšrūnę ir pritūpęs lėtai pasislėpiau. Lydeka lėtai išplaukė iš šakų
tankmės ir prisiartino prie mano ešeriuko. Jis pastebėjo plėšrūnę,
truputį sujudėjo ir akimirksniu sekė lydekos ataka! Lydeka sugriebė
ešeriuką skersai, paskandino šiek tiek mano plūdę ir truputį paplaukė į
šoną. Sustojusi ji pradėjo persukti ešeriuką galva į burną. Kai
pastebėjau, kad dvišakis jau nasruose, stipriai pakirtau. 2.5kg svorio
lydeka trumpai pasipriešinusi atsidūrė ant kranto.
Iš vienos vietos ištraukti daugiau kaip vieną lydeką man šiame ežere
nėra pasisekę. Todėl po sugavimo keičiu vietą. Jei buvo tuščias kibimas
ir lydeka nepasikirto, galima trumpai stabdelėti, bandyti dar kartą ją
suvylioti, tačiau neilgam. Paprasčiau sugauti lydeką kitoje naujoje
vietoje nei bandyti sugauti atsargią išgąsdintą senoje.
gyva zuvele lydekos nasruoseGyva žuvelė
Idealu keisti gyvas žuveles kiekvienoje naujoje vietoje. Kaip rodo
praktika, su negyva žuvele lydeką iš šakų tankmės išviliosi… Geriausia,
žinoma, būtų naudoti karosiuką, bet mano ežere jų nėra. Tačiau ne bėda –
mažomis sukrėmis visada galima pagauti nedidelių ešeriukų. Jie
užkabinti ant kabliuko "dirba” aktyviai apie valandą, po to nusilpsta ir
suvilioti lydekas tokiu masalu jau sunku.
Keičiant vietas ešeriukai taip pat greitai nusilpsta, todėl aš paprastai žuvelę keičiu į gyvesnę.
Optimalus ešeriukas – 7-10cm ilgio. Kartais kabinu ir didesnius, tačiau
ne pernelyg didelius – tokių ešerių nedidelės lydekos vengia.
Kibimas ir pakirtimas
Lydekos kibimas specifinis. Plūdė panyra ir stovi paskandinta. Gali
kažkiek pajudėti į šoną. Šiuo momentu lydeka praryja žuvelę. Kai po
kurio laiko panirusi plūdė pradės judėti į šoną – pats geriausias laikas
pakirsti! Tada  lydeka
prarijusi žuvelę bando pasislėpti vėl tankmėje. Svarbu neleisti jai tai
padaryti. Tačiau neverta ir skubėti pakirsti. Lydekai praryti žuvelę
reikia laiko, ypač, kai lydeka nedidelė. Aišku būna, stambesnės lydekos
vos pagriebusios žuvelę jau plaukia slėptis į povandeninius kliuvinius…
Su tokiomis plėšrūnėmis "ceremonytis” žvejui nereikia! Straipsnis www.zvejogidas.lt
|
