Dauguma specialistų, žvejojančių su fyderiais, žvejoja žūklavietėse
maksimaliai toli nuo kranto, todėl ne visada pavyksta užmesti tiksliai į
prijaukintą vietą. O štai Toby Clain'as žvejoja lengva įranga netoli kranto.
Kai
išsitraukiu lengvą fyderį iš dėklo, mano kaimynas nusistebi. "Tu ką,
rengiesi žvejoti arti kranto? Tada ruoškis traukti smulkias žuvis" -
ironizuoja kaimynas ir galingai atlieka tolimą užmetimą sunkiu fyderiu.
Jo tikslas - kažkur už 100m nuo kranto esanti smėlio salelė.
Stambūs karšiai į prijaukintą žūklavietę susirenka ne iš karto
Tuo tarpu mano prijaukintą vietą galima pasiekti lengvu metimu. Jau
pirmoje masalo grimzdimo fazėje pajaučiu kibimą ir ištraukiu nedidelę
kuoją. Taip tęsiasi ir toliau: po ketvirčio valandos sugautų žuvų
skaičius pasiekia dešimtį. Mano kolegos veide, iki šiol negalinčiam
sulaukti nė vieno kibimo, matau ironiją: "Juk sakiau, kad gaudysi vien
smulkmę. O štai aš nusiteikęs traukti tik stambias žuvis". Po kurio
laiko pastebiu galingą kibimą ir tuoj pat pakertu. Pasipriešinimas
stiprus, tačiau liaunas fyderio kotas lengvai amortizuoja žuvies
smūgius. Ir, kai aš pagaliau pritraukiu į graibštą kilograminį karšį,
ironiška kaimyno šypsena dingsta. Jis iki šiol dar nieko nepagavo. Dar
po 10 minučių man pasiseka ištraukti antrą karšį, sveriantį apie 2kg. Po
jo sekė dar ne vienas kibimas ir po 3-jų valandų viso buvau pagavęs
apie 20 stambių karšių. Žinoma, jie visi keliavo atgal į vandenį.
Tai,
kad aš galėjau sugauti šias žuvis viso labo tik 30m atstumu nuo kranto,
nėra atsitiktinumas. Dažnai masalą iš viso nereikia stengtis užmesti
kuo toliau. Užmesti masalą į žuvingas duobeles, smėlėtas seklumas,
ežeruose ar kanaluose dažnai nereikia daug pastangų reikalaujančių
metimų. Prieš žvejybą reikia tiksliai išmatuoti žūklavietės gylį, kad
atrastumėte dugno nelygumus. Paprasčiausiai tai padaryti galima
skaičiuojant sekundes nuo užmetimo į vandenį pradžios iki momento, kai
atsilaisvina įtemptas valas, kai šėryklėlė pasiekia dugną. Tokiu būdu
galima greitai rasti dugno "perkritimus". Kartais karšiai išsiduoda
parodydami savo kuprotas nugaras vandens paviršiuje. Tokiose vietose
būtinai reikia išmėginti laimę. Kai randama įdomi, perspektyvi
žūklavietė, valas fiksuojamas ritės būgnelio segtuke (arba uždedama
gumytė ant būgnelio, prispaudžianti valą), taip apsidraudžiama, kad
užmetant mes nenumesime toliau, už žūklavietę. Užmetant, fazėje, kai
masalas tebeskrieja oru, meškerę reikia laikyti vertikalioje padėtyje.
Tokia fyderio padėtis veikia kaip amortizatorius, kai metimo nuotolį
sustabdo pritvirtintas ant ritės būgnelio segtuko valas. Taip apsaugomas
valas, kad nenutrūktų metimo metu. Metimo kryptį nurodo iš anksto
pasirinktas objektas kitame krante, pavyzdžiui, medis arba namas.
LENGVA SISTEMĖLĖ
 Jeigu atsisakėte tolimų metimų, jums visiškai pakaks:
- lengvo ar vidutinio fyderio, kurio ilgis ~3.6m
- ritės su monofilamentiniu 0.16mm skersmens valu
- slankiojančios valo kilpoje 40g šėryklėlės
Nors ir žvejojate arti kranto, neverta imti lengvesnę šėryklėlę, nes
pastaroji pernelyg ilgai grimztų iki dugno, todėl besileidžiantį masalą
atakuotų smulkios kuojos, besilaikančios vidutiniuose vandens
sluoksniuose.
Prie 70cm ilgio ir 0.10mm skersmens pavadėlio rišamas
Nr.18 kabliukas. Ant kabliuko kabiname 2 musės lervos kokonus. Puikiai
pasiteisina ir kokonų bei mėšlinio slieko "sumuštinis".
Jauką gaminu
išvakarėse, kad žvejybos metu jauko konsistencija būtų tolygi. Jaukas
neturi būti pernelyg drėgnas, kitaip jis sunkiai pasišalins iš
šėryklėlės, nepasiskleis ant dugno. Jaukinimo rutulius darome gan
stipriai spausdami rankomis. Jei norite žvejoti stambius karšius, jaukas
turi būti šviesios spalvos. Smulkios žuvys vengia šviesaus jauko, nes
jauko fone jos gerai matomos plėšrūnėms.
GYVŪNINĖS KILMĖS PRIEDAI
Į
šėryklėlę galima pridėti musės lervų bei jos kokonų. Pradžioje reikia
įdėti truputį jauko, suspausti iš abiejų pusių pirštais, įdėti lervas
ir kokonus bei vėl įdėti jauko (suformuojamas savotiškas jauko kamštis).
tačiau gyvūninės kilmės jauko reiktų dėti tik tada, kai žuvys jau
pradėjo kibti, kitaip galite prisotinti žuvis ir tikimybė, kad jos
griebs masalą su kabliuku, sumažėja.
Jei atsibosta smulkios žuvies
kibimai, pamėginkite pakeisti šėryklėlę - dažnai sulaukiama gerų
rezultatų. Pabandykite vietoj greitai besileidžiančios šėryklėlės uždėti
vielinę šėryklėlę su šoniniu svareliu. Ją pusiau užpildykite jauku,
tada pridėkite keletą musių lervų, ant viršaus kabliuką su masalu. Tada
vėl truputį jauko ir šiek tiek suspauskite, kad metimo metu jaukas su
masalu šėryklėlėje neišsilakstytų į šalis.
Nusileidus ant dugno šėryklėlei su jauku, jauką tuoj atakuoja
smulkios žuvys, tačiau jos negali pasiekti šėryklėlėje paslėpto masalo
su kabliuku. Besistengiančios pasiekti masalą smulkios žuvys patrauks
stambių žuvų dėmesį ir pastarosios atplaukiusios išvaikys smulkiąsias
konkurentes.
Kad lengviau pastebėtumėte atsargius žuvų kibimus,
fyderį laikykite 45° kampu į žūklavietę. Kai pučia lengvas vėjelis,
pakanka truputį įtempti valą, kad fyderio viršūnėlė šiek tiek
susilenktų. Kai pučia stiprus vėjas ar esant pakankamai dideliai srovei,
valą įtempti reikia daugiau, valas turi būti nugramzdintas, kitaip gali
susidaryti valo lankas vandenyje ir bus sunku pastebėti kibimus.
|
