Aš su komercine karpių žūkle susidūriau gal tik 7 metai atgal, ir
nors tai nėra ilgas laiko tarpas tačiau jaučiu kad per jį sužinojau ir
patyriau pakankamai kad galėčiau padaryti vienokias ar kitokias išvadas
ir padėti jūsų žūklėms tapti rezultatyvesnėms. Rašau dar ir del to kad
šiuo metu esu iškomandiruotas dirbti į tokią vietą kur apie žvejybą
neverta net galvoti o to taip trūksta.
Gal būt mano rašliava visiškai nesudomins prakutusio „karpininko”
arba tokio kuris juo save laiko, kuriam tikras karpis yra karpis
užaugęs laukinėse sąlygose – t.y. ežere, upėje ar tvenkinyje kuris yra
išraizgytas tinklų, kur yra tikrai labai skurdi šiems „paršiukams”
mitybinė bazė ir kur jie po keleta kartų jau yra pakliuve ant kabliuko
arba bent jau jo „ragavę”. Tačiau gal būt tai ir gerai nes tokių
vandens telkinių kur yra pakankamai šių žuvų yra vienetai o ir patys
karpių medžiotojai priversti juos gaudyti „pseudo laukiniuose” ežeruose.
Tuose ežeruose žuvys atkeliavo iš kitų ežerų, iš žuvininkystės ūkių ir
t.t. Ir joms juose sudarytos idealiausios salygos, jie yra saugojami,
negaudomi tinklais o pagauti netgi paleidžiami, jie yra maitinami
dešimtimis kilogramų sausų pašarų ir proteininių kukulių kuriuos per
žūklę ir pasiruošimą joms suverčia „karpininkai”.
Taigi visus karpinius telkinius skirstau į tris skirsnius t.y. – „laukiniai”
( upės ir ežerai kur karpiai yra gaudomi visaip ir viskuo, dažniausiai
maistui o „karpininkai” tam kad pasidžiaugti ir paleisti), „pagavai – paleisk” tipo žūklavietės (kur šios žuvys yra maitinamos, gaudomos ir paleidžiamos) ir „karpynai”
( tai daugumoj žuvininkystės ūkiuose palikti vienas ar keli tvenkiniai
kur karpiai gausiai maitinami ir gaudomi maistui. Dažniausiai jie būna
išleidžiami žiemai ir žuvys suleidžiamos pavasarį, kartkartėmis
papildant. Didžiulė gvardija žvejų juos traukia ir tempia namo maistuj
nes čia jie būna neišrankūs ir jų didelis kiekis verčia konkuruoti.
Pagrinde sugaunamų žuvų svoris svyruoja nuo 300 gr. iki 3 kilogramų,
tačiau jei tvenkiniai pakankamai pritaikyti žuvų žiemojimui ir
neišleidžiami žiemai tuomet galima susigrumti ir su tikrai dideliu
karpiu sveriančiu per 10 kilogramų ir daugiau.
Taigi šį savo pasakojimą bandysiu pradėti nuo žūklės „karpynuose”
kur ji yra bene paprasčiausia ir nereikalauja daug pasirengimo. Nuo
jos reikėtų pradėti savo pažintį su šia žuvimi, nors dauguma jau
susipažinę virtuvėje ir Maximos akvariumuose.
Atkreipkite dėmesį į viršūnėlių žiedęlių skersmenį
Įrankiai – dažniausiai nuo tinkamai paruoštų įrankių priklauso sėkmė
o ne nuo jų kainos, gal būt del to visada renkuosi tinkamiausią
varijantą iš vidutines klases įrankių – pinigus visada turiu kur
išleisti nes domiuosi įvairiausiais žūklės būdais.
Meškerykotį šiai žūklei visada renkuosi Feeder tipo, jau vien del to
kad specializuoti karpių žūklei skirti kotai arba yra per daug brangūs
arba per daug masyvūs ir nepatogūs transportuoti – jie skirti gaudyti
karpius kitokiomis sąlygomis. Taip pat visiškai nėra jokio malonumo
traukti sąlyginai mažų karpiukų su tokiais kotais. Taigi dugninė feeder
tipo meškerė turėtų būti su prierašu Heavy arba Extra heavy, kurių
išmetamas svoris yra iki 120 ar 150 gr. o ilgis pagrinde 3.90 arba 4.20
m. Tokie galingi kotai reikalingi tam kad kad būtų galima be baimės
tvirtai užsimojus kiek įmanoma toliau numesti šėryklėlę pilnai
prigrūstą karpiams skirto pašaro. Kodėl toli? Todėl kad tokiose
žūklavietėse dažnai būna labai daug žūklautojų kurie trepsi, laksto
krantu, taiso ir taiso nepavykusius metimus, išiminėja žuvį įsibrisdami
į vandenį o kas blogiausia tai dar ir dainuoja užmetę meškeres ir
„atsigaivinę”. Dėl to karpiai ir laikosi toliau nuo kranto. Dar viena
priežastis tai begalė valų nutysusių nuo kranto nes dažnas karpiautojas
nepasikuklina atsinešti ir 6 meškerių, o tokių žvejų gali būti ir 30 ar
dar daugiau, taigi galite įsivaizduoti ką jaučia pakrante plaukiantis
karpis kuriam reikia įveikinėti kliūčių ruožą. Toliau nuo kranto
ramiau, del to ir ieškau jų ten. Dar renkantis Heavy Feeder-į
atkreipkite dėmesį į viršūnėlių žiedelius, vieni žymiai mažesnio
diametro o pvz. Byron TR-10 tiek senesnio tiek naujesnio modelio kotų
žiedeliai didelio diametro del ko geriau praslysta valas bei patogiau
gaudyti žolėtose vietose, upėje.
Ritė tinka bet kokia didesnio dydžio, turinti didesnį būgnelį,
talpinantį pakankamą kiekį gan storo valo ir turinti dvigubą stabdį.
Kartais žvejai nemėgsta ričių su dvigubu stabdžiu ir renkasi kiek
lengvesnes su viengubu. Renkantis ritę su dvigubu stąbdžiu atkreipkite
dėmesį į stabdžio perjungimą, jis turi būti labai patikimas antraip
nepakirsite žuvies arba meškerė atsidurs vandenyje net ir užkibus
kilograminiam karpiukui.
Tad reikia nepamiršti jo tinkamai sureguliuoti – užkibęs karpiukas
daro gan stiprų spurtą kurio metu drąsiai gali išsiplėšti ar nutraukti
valą bei nunešti nuo kuoliuko meškerę. Reikia kad jis laisvai vos
jausdamas pasipriešinimą plauktų ir tik esant sąlygoms neleidžiančioms
to daryti (žolės, krūmai) reikia daugiau priveržti stabdį. Prieš
pakertant paėmus į rankas meškerę tereikia prasukti rankenėlę ir
įsijungs antras stąbdis kuris suriaguliuotas jau žuvies traukimui,
reikalui esant traukimo metu jį dar galima reguliuoti papildomai. Taip
pat ritės lankelis turi būti gan standžiai užsilenkiantis nes ne kartą
teko matyti nuskrendančias šėryklėles į kitą tvenkinio krantą kai jos
užsilenkia iš kart po mosto. Būgnelis pageidautina platus kad lengviau
nuslystų valas ir nesidarytų kilpos.
Valą renkuosi tamsesnio atspalvio „Karpinį” Ritę rinkitės su platesniu būgneliu
Valą renkuosi tamsesnio atspalvio karpinį, kuris padengtas kietesniu
sluoksniu ir ne taip pažeidžiamas dugno, kriauklių, žolės ir t.t.
Etiketėje visada pamatysite nupieštą karpį ar užrašą „Carp”. Storis
svyruoja nuo 2,8 iki 3,5 mm. priklausomai nuo meškerykočio galingumo ir
gaudomų žuvų. Valo niekada neploninu gaudydamas karpynuose ir ypač
pagrindinio, nes jis mažiau devisi o ir apkrovas gauna pakankamai
dideles.
Šėryklėles renkuosi kelių tipų tai „Method” ir „Arbūzus”. Atvirų
šėryklėlių nenaudoju gaudant karpius niekada, jos tinka karšiams,
kuojoms o karpiai mėgsta pavalgyti ir daro tai nieko nesivaržydami iš
pačios šėryklos, jų visiškai nejaudina nenatūraliai supilta pašaro
krūvelė – jiems svarbiau kad jo būtų daug. Dauguma kauniečių naudoja
karpynams ir Kauno marioms labai įdomios konstrukcijos šėryklas su
švino padu, jos pagamintos gero žvejo iš Kauno, tačiau man asmeniškai
jos nepatiko.
„Method” šėryklėlė Kauniečių pamėgta šėryklėlė „Arbūzas”
Kabliukai/Pavadėliai
Kas liečia valus pavadėliams tai čia jau reiktų ir atskiro
straipsnio, tačiau reikia bandyti ivairiausius pavadėlius tam kad
suprasti kas jums ir karpiams labiausiai tinka vienomis ar kitomis
žūklės sąlygomis, gerus pavadelius – tvirtus, minkštus, kietus, dengtus
ir ne, ir t.t. gamina Sufix ir jie tikrai nėra brangūs tad juos
asmeniškai ir naudoju. Kabliukai taip pat, kiekvienam masalui tinka
vis kitoks ir skirtingo dydžio žuvims skirtingo dydžio kablys.
Kamasan "Talon tip Carp” "Korda” wide gape
Tačiau aš niekada kabliukų nemažinu pas mane pagrinde 10-4 numerio
kabliukai. Visalaik naudoju su kilputėmis, ir patikimiau ir lengviau,
taip pat visada naudoju termokembriką kurio pagalba kabliukas kiek
išsiriečia ir mano manymu geriau įsismeigia į žuvies lupą.
Sufix pavadėliai
Kabliukų išties daug ir nors brangesni modeliai tokių gamintojų kaip
Korda, Prologic ir t.t. yra ir geresni daugeliu atvejų, aš dažniau
tokiai žūklei naudoju ekonominius iki 6 lt. kainuojančius Kamasan,
Owner ar kitu gamintoju kabliukus, dažniausiai "round” linkimo.
Svarbiausia kad kabliukai būtų aštrūs.
Kabliuko aštrumo tikrinimas Termo-kembriko panaudojimas
Dažniausiai per vieną žūklę kelis kartus juos pakeičiu nes patikėkite labai greit atšimpa.
Sistemėlės.
Šioje žūklėje tikrai daug kas priklauso nuo to kaip jūs surišate
sistemėlę, kaip supratote visos sistemeles kurias naudoju yra su
šėryklėlėmis, kadangi karpyne žuvų kiekis tikrai didelis ir tie
karpiukai yra amžinai alkani, ir tik retais atvejais juos gali baidyti
krūvelė pašaro.
Paprasta ir patikima sistemėlė Leadcoras
Dažniausiai naudoju sistemelę su vienu ar dviem kabliukais su
stacionariai pritvirtinta arba mažai laisvos eigos turinčia šėryklėle.
Taigi per pagrindinį valą perverta šėryklėlė žemiau jos suktukas ir prie
jo nedidelis iki 15 centimetrų ilgio pinto valo pavadėlis. Šėryklėlę
dažniausiai fiksuoju vienoje vietoje ( kad neslankiotų pagrindiniu
valu) ir tik retkarčiais palieku apie 15 cm. laisvumą. Tai darau todel
kad karpis siurbdamas pašarą iš šėryklos ir šalia jos įsiurbia ir
kabliuką su masalu – tada jis bando jo atsikratyti spjaudamas ir jei
neišeina daro galingą spurtą kurio metu užsikerta nuo stacionarios
šėryklėlės svorio. Jei karpis spurto metu nepajaus stipresnio
pasipriešinimo jis lengvai išsivaduos nuo kabliuko. Taip pat kartais kad
apsisaugoti nuo kriauklių, aštrių žolių, karpio peleko ( jis gali
lengvai nupjauti valą) dažnai naudoju „leadcorą” arba plastikinį
vamzdelį apie 60 – 70 cm. nuo šėryklėlės. „Leadcoras” taip pat turi ir
švininę giją kuri gražiau paskandina visą sistemą ir ne taip baido
žuvį, tačiau tai nebūtina taikyti „karpyne”, dažniau naudoju kur
atsargesni karpiai.
Šėryklėlė spaudžiant aplipdoma pašaru taip pat pakavojant ir kabliuką
su masalu arba tik pavadėlį kad nusileidus šėryklėlei ant dugno masalas
atsirastų šalia šėryklėlės ar ant jos.
Pašarai.
Žūklei karpynuose dažniausiai tinka bet kokie pašarai o kartais
geriausia paprasčiausias „kombikormas”, svarbiausia kaip jis paruoštas.
Aš dažniausiai naudoju paprastus dugninius jaukus primaišydamas
kombikormo. Jaukas negali būti per drėgnas ar per sausas, jis negali per
smarkiai sulipti ir būti kietas – jis turi išlikti pakankamai tvirtas
kad nepasisklaidytų metimo metu ir iškristų iš šėryklėlės po minutės
pasiekęs dugną. Jei permetant meškerę po kelių minučių šėryklėlėje
lieka jauko toks jaukas jau yra netinkamas. Taip pat į jauką visada
dedu ir didesnės frakcijos priedų kaip kukurūzai. Svarbiausia kad jų
nebūtų per daug.
Dažniausiai vienai žūklei sunaudoju apie 20 litrų pašaro, todėl
nesistengiu pirkti brangių jaukų. Svarbiausia kad jo nepritruktų nes
karpiukai tokiuose tvenkiniuose reaguoja į didesnį kiekį jauko.
Masalai.
Dažniausiai naudoju kombikormo granules, musės lervas, kukurūzus ir
pūstus saldžius kviečius. Masalą veriu ant kabliuko labai retai,
dažniau gaudau vadinamu plauku, ar gumyte tvirtindamas granules. Gaudant
kombikormo ar kitokiomis granulėmis ir naudojant gumytę patarčiau
įsigyti specialų įrankį kuris leidžia greitai uždėti masalą. Gaudant
musės lervomis naudojami specialūs žiedeliai arba adata su siūlu.
Specialūs žiedeliai musės lervoms
Kita įranga
Na šioje žūklėje jums dar prireiks keletos tvirtų kuoliukų ( specialių karpinių stovų tokio tipo tvenkiniuose nenaudoju nes
žūklė retai kada būna pasyvi t.y. dažnai tenka permetinėti, dažnai
traukti sąlyginai nedideles žuvis, pernešinėti meškeres iš vienos
vietos i kita ir t.t.), keletos nebrangių bet patikimų signalizatorių
(tik nustatykite juos kad veiktų pakankamai tyliai ir neatkreiptumete
pašalinių žvejų dėmesio), kartais aš apsieinu ir be jų kadangi
karpiukas užsikerta praktiškai pats o rite duoda apie tai žinoti.
Graibštas turi būti tikrai patikimas, tvirtas ir gan didelis kad
nereikėtų gailėtis dėl atitrūkusios žuvies. Reikalinga aišku ir
patikima tvirta kėdė, ir staliukas ar padėklas masalams, tvirtas didelis
kibiras pašarams ir netgi skėtis kurio dėka žūklė dėl blogo oro lieka
nesugadinta.
Technika, taktika. Šiame skirsnyje viskas labai paprasta tereikia atkreipti demesi į kelis niuansus:
- Jei yra galimybė dieną prieš gaudant atvykite prie tvenkinio ir
pabūkite keleta minučių, pakalbekite su žvejojančiais ir
atkreipkite demesį į jų laimikius, atkreipkite demesį kur žuvis
šoka, kur koks krantas ir t.t. tam kad atvykus ryte nereiktų
verstis per galvą ir ieškoti žuvies susibūrimo vietų ir galėtumėte
iš karto ruoštis žūklei.
- Atvykę į žūklę neskubėkite, tačiau sistemėlės jau turėtų būti
paruoštos kad beliktų tik tinkamoje vietoje jas prisegti. Pirma
stenkites tinkamai paruošti pašarus, neperdrėkinkite, palikite
juos sudrekintus pusvalandžiui ar daugiau - leiskite pašarams
išbrinkti, pertrinkite reikalui esant per sietą. Pašarinė masė turi
būti vientisa, puri ir be susigumuliavusių gabaliukų.
- Jaukinimui naudokite bet kokią didesnę šėryklėlę, su kuria po
pirmo tinkamo metimo užfiksavę valą už ritės klipso į jaukimvietę
sumesite bent apie 20 šėryklėlių jauko. Ir tik tada tinkamai
pasiruošę įrankius sumesite savo sistemėles su masalais.
- Stenkitės mesti toli, dažniausiai gyliai visur būna vienodi o
žuvies koncentracija toliau nuo kranto ženkliai didesnė. Stenkitės
užmesti toliau už kitus gaudančius šalimais ir kas kart į tą
pačią vietą.
- Permetinėkite meškeres pakankamai dažnai, nepalikite ilgiau
kaip 20-30 minučių. Kuo daugiau sumesite pašaro tuo karpių daugiau
atplauks ir jie nesibaidys jūsų šėryklėlių. Jie ilgai neužsibus
ten kur guli TIK keletas gniūžčių pašaro – jo turi būti daug.
- Nesant kibimo ar jam aprimus iš kart kaitaliokite masalus, o
jam neatsinaujinus ilgiau kaip kelias valandas – keiskite vietą, (
dar kartą peržvelkite visą telkinį). Kartais pakanka tik panešėti
vieną iš meškerių keliasdešimt metrų į šoną.
- Stebėkite ką daro kiti, ypač tie kurie pagauna ( kur meta, kokios spalvos pašaras, masalas, sistemėlės ir t.t.)
- Esant laiko pasiruoškite masalus – susiverkite ant žiedelių ar
siūlo muses lervas, uždėkite ant granulių gumeles ir t.t.
Pasiruoškite pavadėlių.
- Nešiukšlinkite!!!! Aš tikrai nemanau kad tai kvailas patarimas,
jau vien del to kad kibimas tikrai bus geresnis, jūs pagausite
daugiau, jums liks daug gerų prisiminimų ir kitakart tikrai bus
smagiau sugryžti į švarią žūklės vietą.
Tai tiek patarimų tam kad jūsų žūklė būtų rezultatyvi būtent
„karpynuose”, naudoti paveikslėliai iš „google” tik kaip pavyzdžiai. Jei
radote ką nors naudingo, tai sekančiame straipsnyje apie karpių žūklę
jau kitokio tipo telkinyje, rasite taip pat. Straipsnis iš www.ant-bangos.lt
|