Zvejys.ucoz.com

Aš su komercine karpių žūkle susidūriau gal tik 7 metai atgal, ir nors tai nėra ilgas laiko tarpas tačiau jaučiu kad per jį sužinojau ir patyriau pakankamai kad galėčiau padaryti vienokias ar kitokias išvadas ir padėti jūsų žūklėms tapti rezultatyvesnėms. Rašau dar ir del to kad šiuo metu esu iškomandiruotas dirbti į tokią vietą kur apie žvejybą neverta net galvoti o to taip trūksta.

Gal būt mano rašliava visiškai nesudomins prakutusio „karpininko” arba tokio kuris juo save laiko, kuriam tikras karpis yra karpis užaugęs laukinėse sąlygose – t.y. ežere, upėje ar tvenkinyje kuris yra išraizgytas tinklų, kur yra tikrai labai skurdi šiems „paršiukams” mitybinė bazė ir kur jie po keleta kartų jau yra pakliuve ant kabliuko arba bent jau jo „ragavę”. Tačiau gal būt tai ir gerai nes tokių vandens telkinių kur yra pakankamai šių žuvų yra vienetai o ir patys karpių medžiotojai priversti juos gaudyti „pseudo laukiniuose” ežeruose. Tuose ežeruose žuvys atkeliavo iš kitų ežerų, iš žuvininkystės ūkių ir t.t. Ir joms juose sudarytos idealiausios salygos, jie yra saugojami, negaudomi tinklais o pagauti netgi paleidžiami, jie yra maitinami dešimtimis kilogramų sausų pašarų ir proteininių kukulių kuriuos per žūklę ir pasiruošimą joms suverčia „karpininkai”.

Taigi visus karpinius telkinius skirstau į tris skirsnius t.y. – „laukiniai” ( upės ir ežerai kur karpiai yra gaudomi visaip ir viskuo, dažniausiai maistui o „karpininkai” tam kad pasidžiaugti ir paleisti), „pagavai – paleisk” tipo žūklavietės (kur šios žuvys yra maitinamos, gaudomos ir paleidžiamos) ir „karpynai” ( tai daugumoj žuvininkystės ūkiuose palikti vienas ar keli tvenkiniai kur karpiai gausiai maitinami ir gaudomi maistui. Dažniausiai jie būna išleidžiami žiemai ir žuvys suleidžiamos pavasarį, kartkartėmis papildant. Didžiulė gvardija žvejų juos traukia ir tempia namo maistuj nes čia jie būna neišrankūs ir jų didelis kiekis verčia konkuruoti. Pagrinde sugaunamų žuvų svoris svyruoja nuo 300 gr. iki 3 kilogramų, tačiau jei tvenkiniai pakankamai pritaikyti žuvų žiemojimui ir neišleidžiami žiemai tuomet galima susigrumti ir su tikrai dideliu karpiu sveriančiu per 10 kilogramų ir daugiau.

Taigi šį savo pasakojimą bandysiu pradėti nuo žūklės „karpynuose” kur ji yra bene paprasčiausia ir nereikalauja daug pasirengimo. Nuo jos reikėtų pradėti savo pažintį su šia žuvimi, nors dauguma jau susipažinę virtuvėje ir Maximos akvariumuose.

Atkreipkite dėmesį į viršūnėlių žiedęlių skersmenį

Įrankiai – dažniausiai nuo tinkamai paruoštų įrankių priklauso sėkmė o ne nuo jų kainos, gal būt del to visada renkuosi tinkamiausią varijantą iš vidutines klases įrankių – pinigus visada turiu kur išleisti nes domiuosi įvairiausiais žūklės būdais.

Meškerykotį šiai žūklei visada renkuosi Feeder tipo, jau vien del to kad specializuoti karpių žūklei skirti kotai arba yra per daug brangūs arba per daug masyvūs ir nepatogūs transportuoti – jie skirti gaudyti karpius kitokiomis sąlygomis. Taip pat visiškai nėra jokio malonumo traukti sąlyginai mažų karpiukų su tokiais kotais. Taigi dugninė feeder tipo meškerė turėtų būti su prierašu Heavy arba Extra heavy, kurių išmetamas svoris yra iki 120 ar 150 gr. o ilgis pagrinde 3.90 arba 4.20 m. Tokie galingi kotai reikalingi tam kad kad būtų galima be baimės tvirtai užsimojus kiek įmanoma toliau numesti šėryklėlę pilnai prigrūstą karpiams skirto pašaro. Kodėl toli? Todėl kad tokiose žūklavietėse dažnai būna labai daug žūklautojų kurie trepsi, laksto krantu, taiso ir taiso nepavykusius metimus, išiminėja žuvį įsibrisdami į vandenį o kas blogiausia tai dar ir dainuoja užmetę meškeres ir „atsigaivinę”. Dėl to karpiai ir laikosi toliau nuo kranto. Dar viena priežastis tai begalė valų nutysusių nuo kranto nes dažnas karpiautojas nepasikuklina atsinešti ir 6 meškerių, o tokių žvejų gali būti ir 30 ar dar daugiau, taigi galite įsivaizduoti ką jaučia pakrante plaukiantis karpis kuriam reikia įveikinėti kliūčių ruožą. Toliau nuo kranto ramiau, del to ir ieškau jų ten. Dar renkantis Heavy Feeder-į atkreipkite dėmesį į viršūnėlių žiedelius, vieni žymiai mažesnio diametro o pvz. Byron TR-10 tiek senesnio tiek naujesnio modelio kotų žiedeliai didelio diametro del ko geriau praslysta valas bei patogiau gaudyti žolėtose vietose, upėje.

Ritė tinka bet kokia didesnio dydžio, turinti didesnį būgnelį, talpinantį pakankamą kiekį gan storo valo ir turinti dvigubą stabdį. Kartais žvejai nemėgsta ričių su dvigubu stabdžiu ir renkasi kiek lengvesnes su viengubu. Renkantis ritę su dvigubu stąbdžiu atkreipkite dėmesį į stabdžio perjungimą, jis turi būti labai patikimas antraip nepakirsite žuvies arba meškerė atsidurs vandenyje net ir užkibus kilograminiam karpiukui.

Tad reikia nepamiršti jo tinkamai sureguliuoti – užkibęs karpiukas daro gan stiprų spurtą kurio metu drąsiai gali išsiplėšti ar nutraukti valą bei nunešti nuo kuoliuko meškerę. Reikia kad jis laisvai vos jausdamas pasipriešinimą plauktų ir tik esant sąlygoms neleidžiančioms to daryti (žolės, krūmai) reikia daugiau priveržti stabdį. Prieš pakertant paėmus į rankas meškerę tereikia prasukti rankenėlę ir įsijungs antras stąbdis kuris suriaguliuotas jau žuvies traukimui, reikalui esant traukimo metu jį dar galima reguliuoti papildomai. Taip pat ritės lankelis turi būti gan standžiai užsilenkiantis nes ne kartą teko matyti nuskrendančias šėryklėles į kitą tvenkinio krantą kai jos užsilenkia iš kart po mosto. Būgnelis pageidautina platus kad lengviau nuslystų valas ir nesidarytų kilpos.

Valą renkuosi tamsesnio atspalvio „Karpinį”                               Ritę rinkitės su platesniu būgneliu

Valą renkuosi tamsesnio atspalvio karpinį, kuris padengtas kietesniu sluoksniu ir ne taip pažeidžiamas dugno, kriauklių, žolės ir t.t. Etiketėje visada pamatysite nupieštą karpį ar užrašą „Carp”. Storis svyruoja nuo 2,8 iki 3,5 mm. priklausomai nuo meškerykočio galingumo ir gaudomų žuvų. Valo niekada neploninu gaudydamas karpynuose ir ypač pagrindinio, nes jis mažiau devisi o ir apkrovas gauna pakankamai dideles.

Šėryklėles renkuosi kelių tipų tai „Method” ir „Arbūzus”. Atvirų šėryklėlių nenaudoju gaudant karpius niekada, jos tinka karšiams, kuojoms o karpiai mėgsta pavalgyti ir daro tai nieko nesivaržydami iš pačios šėryklos, jų visiškai nejaudina nenatūraliai supilta pašaro krūvelė – jiems svarbiau kad jo būtų daug. Dauguma kauniečių naudoja karpynams ir Kauno marioms labai įdomios konstrukcijos šėryklas su švino padu, jos pagamintos gero žvejo iš Kauno, tačiau man asmeniškai jos nepatiko.

„Method” šėryklėlė                       Kauniečių pamėgta šėryklėlė                                              „Arbūzas”

Kabliukai/Pavadėliai

Kas liečia valus pavadėliams tai čia jau reiktų ir atskiro straipsnio, tačiau reikia bandyti ivairiausius pavadėlius tam kad suprasti kas jums ir karpiams labiausiai tinka vienomis ar kitomis žūklės sąlygomis, gerus pavadelius – tvirtus, minkštus, kietus, dengtus ir ne, ir t.t. gamina Sufix ir jie tikrai nėra brangūs tad juos asmeniškai ir naudoju.  Kabliukai taip pat, kiekvienam masalui tinka vis kitoks ir skirtingo dydžio žuvims skirtingo dydžio kablys.

Kamasan                                      "Talon tip Carp”                             "Korda” wide gape

Tačiau aš niekada kabliukų nemažinu pas mane pagrinde 10-4 numerio kabliukai. Visalaik naudoju su kilputėmis, ir patikimiau ir lengviau, taip pat visada naudoju termokembriką kurio pagalba kabliukas kiek išsiriečia  ir mano manymu geriau įsismeigia į žuvies lupą.

Sufix pavadėliai

Kabliukų išties daug ir nors brangesni modeliai tokių gamintojų kaip Korda, Prologic ir t.t. yra ir geresni daugeliu atvejų, aš dažniau tokiai žūklei naudoju ekonominius iki 6 lt. kainuojančius Kamasan, Owner ar kitu gamintoju kabliukus,  dažniausiai "round” linkimo. Svarbiausia kad kabliukai būtų aštrūs.

Kabliuko aštrumo tikrinimas          Termo-kembriko panaudojimas

Dažniausiai per vieną žūklę kelis kartus juos pakeičiu nes patikėkite labai greit atšimpa.

Sistemėlės.

Šioje žūklėje tikrai daug kas priklauso nuo to kaip jūs surišate sistemėlę, kaip supratote visos sistemeles kurias naudoju yra su šėryklėlėmis, kadangi karpyne žuvų kiekis tikrai didelis ir tie karpiukai yra amžinai alkani, ir tik retais atvejais juos gali baidyti krūvelė pašaro.

Paprasta ir patikima sistemėlė                                Leadcoras

Dažniausiai naudoju sistemelę su vienu ar dviem kabliukais su stacionariai pritvirtinta arba mažai laisvos eigos turinčia šėryklėle. Taigi per pagrindinį valą perverta šėryklėlė žemiau jos suktukas ir prie jo nedidelis iki 15 centimetrų ilgio pinto valo pavadėlis. Šėryklėlę dažniausiai fiksuoju vienoje vietoje ( kad neslankiotų pagrindiniu valu) ir tik retkarčiais palieku apie 15 cm. laisvumą. Tai darau todel kad karpis siurbdamas pašarą iš šėryklos ir šalia jos įsiurbia ir kabliuką su masalu – tada jis bando jo atsikratyti spjaudamas ir jei neišeina daro galingą spurtą kurio metu užsikerta nuo stacionarios šėryklėlės svorio. Jei karpis spurto metu nepajaus stipresnio pasipriešinimo jis lengvai išsivaduos nuo kabliuko. Taip pat kartais kad apsisaugoti nuo kriauklių, aštrių žolių, karpio peleko ( jis gali lengvai nupjauti valą) dažnai naudoju „leadcorą” arba plastikinį vamzdelį apie 60 – 70 cm. nuo šėryklėlės. „Leadcoras” taip pat turi ir švininę giją kuri gražiau paskandina visą sistemą ir ne taip baido žuvį, tačiau tai nebūtina taikyti „karpyne”, dažniau naudoju kur atsargesni karpiai.

Šėryklėlė spaudžiant aplipdoma pašaru taip pat pakavojant ir kabliuką su masalu arba tik pavadėlį kad nusileidus šėryklėlei ant dugno masalas atsirastų šalia šėryklėlės ar ant jos.

Pašarai.

Žūklei karpynuose dažniausiai tinka bet kokie pašarai o kartais geriausia paprasčiausias „kombikormas”, svarbiausia kaip jis paruoštas. Aš dažniausiai naudoju paprastus dugninius jaukus primaišydamas kombikormo. Jaukas negali būti per drėgnas ar per sausas, jis negali per smarkiai sulipti ir būti kietas – jis turi išlikti pakankamai tvirtas kad nepasisklaidytų metimo metu ir iškristų iš šėryklėlės po minutės pasiekęs dugną. Jei permetant meškerę po kelių minučių šėryklėlėje lieka jauko toks jaukas jau yra netinkamas. Taip pat į jauką visada dedu ir didesnės frakcijos priedų kaip kukurūzai. Svarbiausia kad jų nebūtų per daug.

Dažniausiai vienai žūklei sunaudoju apie 20 litrų pašaro, todėl nesistengiu pirkti brangių jaukų. Svarbiausia kad jo nepritruktų nes karpiukai tokiuose tvenkiniuose reaguoja į didesnį kiekį jauko.

Masalai.

Dažniausiai naudoju kombikormo granules, musės lervas, kukurūzus ir pūstus saldžius kviečius. Masalą veriu ant kabliuko labai retai, dažniau gaudau vadinamu plauku, ar gumyte tvirtindamas granules. Gaudant kombikormo ar kitokiomis granulėmis ir naudojant gumytę patarčiau įsigyti specialų įrankį kuris leidžia greitai uždėti masalą. Gaudant musės lervomis naudojami specialūs žiedeliai arba adata su siūlu.

Specialūs žiedeliai musės lervoms

Kita įranga

Na šioje žūklėje jums dar prireiks keletos tvirtų kuoliukų ( specialių karpinių stovų tokio tipo tvenkiniuose nenaudoju nes žūklė retai kada būna pasyvi t.y. dažnai tenka permetinėti, dažnai traukti sąlyginai nedideles žuvis, pernešinėti meškeres iš vienos vietos i kita ir t.t.), keletos nebrangių bet patikimų signalizatorių (tik nustatykite juos kad veiktų pakankamai tyliai ir neatkreiptumete pašalinių žvejų dėmesio), kartais aš apsieinu ir be jų kadangi karpiukas užsikerta praktiškai pats o rite duoda apie tai žinoti. Graibštas turi būti tikrai patikimas, tvirtas ir gan didelis kad nereikėtų gailėtis dėl atitrūkusios žuvies. Reikalinga aišku ir patikima tvirta kėdė, ir staliukas ar padėklas masalams, tvirtas didelis kibiras pašarams ir netgi skėtis kurio dėka žūklė dėl blogo oro lieka nesugadinta.

Technika, taktika. Šiame skirsnyje viskas labai paprasta tereikia atkreipti demesi į kelis niuansus:

1. Jei yra galimybė dieną prieš gaudant atvykite prie tvenkinio ir pabūkite keleta minučių, pakalbekite su žvejojančiais ir atkreipkite demesį į jų laimikius, atkreipkite demesį kur žuvis šoka, kur koks krantas ir t.t. tam kad atvykus ryte nereiktų verstis per galvą ir ieškoti žuvies susibūrimo vietų ir galėtumėte iš karto ruoštis žūklei.
2. Atvykę į žūklę neskubėkite, tačiau sistemėlės jau turėtų būti paruoštos kad beliktų tik tinkamoje vietoje jas prisegti. Pirma stenkites tinkamai paruošti pašarus, neperdrėkinkite, palikite juos sudrekintus pusvalandžiui ar daugiau -  leiskite pašarams išbrinkti, pertrinkite reikalui esant per sietą. Pašarinė masė turi būti vientisa, puri ir be susigumuliavusių gabaliukų.
3. Jaukinimui naudokite bet kokią didesnę šėryklėlę, su kuria po pirmo tinkamo metimo užfiksavę valą už ritės klipso į jaukimvietę sumesite bent apie 20 šėryklėlių jauko. Ir tik tada tinkamai pasiruošę įrankius sumesite savo sistemėles su masalais.
4. Stenkitės mesti toli, dažniausiai gyliai visur būna vienodi o žuvies koncentracija toliau nuo kranto ženkliai didesnė. Stenkitės užmesti toliau už kitus gaudančius šalimais ir kas kart į tą pačią vietą.
5. Permetinėkite meškeres pakankamai dažnai, nepalikite ilgiau kaip 20-30 minučių. Kuo daugiau sumesite pašaro tuo karpių daugiau atplauks ir jie nesibaidys jūsų šėryklėlių. Jie ilgai neužsibus ten kur guli TIK keletas gniūžčių pašaro – jo turi būti daug.
6. Nesant kibimo ar jam aprimus iš kart kaitaliokite masalus, o jam neatsinaujinus ilgiau kaip kelias valandas – keiskite vietą, ( dar kartą peržvelkite visą telkinį). Kartais pakanka tik panešėti vieną iš meškerių keliasdešimt metrų į šoną.
7. Stebėkite ką daro kiti, ypač tie kurie pagauna ( kur meta, kokios spalvos pašaras, masalas, sistemėlės ir t.t.)
8. Esant laiko pasiruoškite masalus – susiverkite ant žiedelių ar siūlo muses lervas, uždėkite ant granulių gumeles ir t.t. Pasiruoškite pavadėlių.
9. Nešiukšlinkite!!!! Aš tikrai nemanau kad tai kvailas patarimas, jau vien del to kad kibimas tikrai bus geresnis, jūs pagausite daugiau, jums liks daug gerų prisiminimų ir kitakart tikrai bus smagiau sugryžti į švarią žūklės vietą.

Tai tiek patarimų tam kad jūsų žūklė būtų rezultatyvi būtent „karpynuose”, naudoti paveikslėliai iš „google” tik kaip pavyzdžiai. Jei radote ką nors naudingo, tai sekančiame straipsnyje apie karpių žūklę jau kitokio tipo telkinyje, rasite taip pat.

Straipsnis iš www.ant-bangos.lt