Kai vanduo atvėsta iki kelių
laipsnių, žuvų organizmuose vyksta esminiai sezoniniai pokyčiai: jos
pradeda mažiau maitintis, o maistą, kuris atsiduria jų skrandžiuose
žymiai lėčiau virškina. Jei rudenį žuvys privalėjo maitintis, kad
sukaupti riebalų atsargas, turėsiančias padėti žiemoti, kai prasidės
gūdus metas – viduržiemis ir prasidės deguonies badas, tai dabar jos
maitinasi tam, kad palaikytų gyvybingumą ir sugebėjimą išvengti pavojų.
Tad suprantama, kad daugelio žuvų, išskyrus šaltamėges, apetitai dabar
visiškai kitokie nei šiltuoju metu, todėl meškeriotojui reikia žinoti,
kokie jaukai tinkamiausi vilioti karpines žuvis prie masalų šaltuoju
metų laiku? Tai ypač aktualu tiems meškeriotojams, kurie negaišta laiko,
laukdami ledo ir gaudo kuojas, plakius upių senvagėse ir užtakiuose, o
taip pat ežerų duburiuose.
Venkite saldumynų
Kai vandenis pavasarį įšildo saulė, o
paskui iki pirmųjų rimtų šalnų beveik visos karpinės žuvys mėgsta
saldžius jaukus. Tačiau vadinamuoju tarpsezoniu ir vėliau – šaltuoju
metų laiku daugumos gėlavandenių žuvų organizmas jaučia druskų stygių,
todėl, pasak vieno autoritetingiausių meškeriotojų plūdine meškere
Stepono Pučinsko, po šalnų jauką reikia ir galima pasūdyti.
Dėl šios priežasties bene geriausias
masalas gaudant aukšles anksti pavasarį yra sūdytų lašinių gabaliukai.
Juos, beje, po ledu mielai griebia ir stambios gilumų kuojos, o upėje –
įvairios joje gyvenančios žuvys. Pati paprasčiausia versija – bekvapis
jaukas, kurį žuvys daug mieliau rankioja nei aromatizuotą.
Nesotūs jaukai
Jaukai skirti vėsaus vandens sezonui
skiriasi ne tik skoniu ir kvapu, bet ir sudėtimi. Į šaltam vandeniui
skirtus jauku reikėtų įmaišyti mažiau sočių ingredientų – maltų
biskvitų, meduolių, žemės riešutų ir t.t. Juos dėrėtų keisti duonos,
džiuvėsių, kukurūzų ar kitų grūdų maliniais. Šaltuoju sezonu vilioti
žuvis neblogai tinka skrudintos maltos kanapės, kopra, skrudinti malti
įvairių augalų sėmenys, kurių iki soties žuvys neprisiryja, tačiau tokie
skanėstai jas labai vilioja.
Vyriausiasis lenkų kompanijos STIL
ekspertas Jacekas Lesniovolskis specialiai „Romados" užsakymu parengė du
šaltam receptus jauko, pritaikyto vilioti karpines žuvis šaltame
vandenyje – tai „STIL HPB Ploc Ochotka" ir „STIL HPB Ploc Czarna", kurių
sudėtyje – daug baltymų turinčių produktų. Šie jaukai sudaryti iš
smulkiai sumaltų produktų, lengvai sklaidosi vandenyje ir, žinoma, šiek
tiek pasūdyti, o svarbiausia – jų mišiniai liesi ir žuvys jais
nepasisotina, todėl nepraranda apetito ir nepraleidžia progos pastverti
ir pasiūlytą uodo trūklio lervą.
Spalvos faktorius
Vėstant vandeniui, keičiasi ir žuvų
elgsena. Jos pradeda būriuotis ir rinktis į žiemojimo vietas, tačiau
žuvis galima nubaidyti ar mažų mažiausiai sukelti joms įtarimą netinkamu
jauku. Daugumos jaukų, kuriuos siūlo mūsų meškeriotojams gamintojai
spalva niekuo nesiskiria nuo vasarinių ir yra šviesios spalvos.
S.Pučinsko teigimu, meškeriojant šaltame ir ypač – netekančiame
vandenyje, jauko spalva turi būti kuo tamsesnė, mišinio dalelės
smulkesnės, o sulipdyti rutuliai gana birūs.
Unikalus jaukas „STIL HPB Plocz
Ochotka" ypač veiksmingai vilioja karpines žuvis tuose vandens
telkiniuose, kur žuvų racione nemažą dalį užima uodo trūklio lervos
Šią nuomonę akivaizdžiai patvirtina ir
lenkų ekspertų patirtis: specialiai šaltam vandeniui pritaikyti STIL
jaukai „Plocz Ochotka" ir „Ploc Czarna" – tamsiai raudonos ir tamsiai
rudos spalvos. Tokios spalvos jauko dalelės, pakimbančios vandenyje
atrodo žuvims natūraliai, neišsiskiria pernelyg iš aplinkos. Ekspertų
nuomonė nesisiskiria ir dėl jauko lipnumo: jei dugnas dumblėtas, o gylis
nedidelis (iki 3 m) rutulys turėtų suirti ir išsisklaidyti dar
nepasiekęs dugno. Tiesa, vandens telkiniuose su tėkme galioja kiek
kitokios taisyklės. Čia naudojamas jaukas turėtų būti rupesnis, tačiau
sulipdyti rutuliai tvirčiau susiklijavę. Tai reikalinga todėl, kad srovė
per trumpą laiką nesuardytų rutulių ir viso jauko nenuneštų tolyn. Na, o
rupesnių dalelių šiek įmaišyti pravartu todėl, kad srovėje žuvys visada
aktyvesnės ir jausdamos konkurenciją drąsiau griebia masalą.
Kiek sūdyti?
Jau minėta šiose pastabose, kad
meškeriojant šaltame vandenyje, pašaruose privalo būti druskų. Kuo
vėsesnis vanduo, tuo daugiau reikia dėti druskos. Kaip tą druską
naudoti?
S.Pučinskas pabrėžia, jog televizijos
laidose rodoma, kad į sausus jaukų mišinius druska žeriama saujomis,
tačiau tai klaidingas pavyzdys ir juo nereikėtų sekti. Druską patartina
ištirpinti vandenyje ir tuo tirpalu drėkinti jaukus. Į vieną litrą
vandens patartina pilti ne daugiau kaip 0,5-1 šaukštą druskos. Druska
turi būti nejoduota.
Tamsų jauką „STIL HPB Plocz
Czarna" ekspertai rekomenduoja naudoti tada, kai vanduo – nuskaidrėjęs
ir žuvys įtariai žiūri į pernelyg šviesius aplinkos objektus
Visada prisiminkite taisyklę, sakančią,
kad į sūrius jaukus negalima įmaišyti jokių gyvūninės kilmės gyvų
pagardų. Tiek uodo trūklio, tiek musės lervos, pakliuvusios į sūrią
aplinką bematant nugaišta. Jei norite jaukinti gyvais gyvūninės kilmės
„jaukais", juos reikia naudoti atskirai. Tokiam jaukui gramzdinti
naudojamos specialios šėryklės, padedančios išberti trūklius tiesiai ant
dugno. Lenkų ekspertai šį uždavinį sprendžia kitaip: į jauką „Plocz
Ochotka" įmaišoma uodo trūklio lervų ekstrakto ir džiovinto substrato, o
į „Plocz Czarna" – juodžemio ir sliekų ekstrakto.
Tokie jaukai yra visiškai paruošti naudoti ir nereikia į juos maišyti jokių papildomų komponentų.
Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
|