Koks vobleris geresnis – medinis ar nulietas iš
plastiko? Šis klausimas neretai tampa meškeriotojų diskusijų objektu,
nes konservatoriai garbina tik klasikinius voblerius iš balzos medienos,
o masalus, pagamintus iš plastiko, laiko antrarūšiais.
Balza – praeitis
Kad
ir kaip būtų garbinami mediniai masalai, tiesos slėpti nereikia: jų
laikas jau praėjo. Masalai iš balzos dabar tampa kolekcine puošmena ir
vis mažiau naudojami žūklei. Kita vertus, balzos vobleriai dar ilgai bus
naudojami tauriųjų žuvų žūklei – upėtakių, šlakių, lašišų. Šios žuvys
nesuniokoja masalų taip kaip lydekos ar barakudos, o balzos mediena –
minkšta. Kolekcijoje turiu ne vieną voblerį iš balzos, į kurį buvo
giliai susmigę stambių lydekų dantys. Todėl iš balzos gaminami nedideli
vobleriai – tinkami žūklei ir patikimi. Optimalus jų ilgis – 6-7 cm.
Beržo
mediena kietesnė, tačiau ji sunkesnė ir neturi tokių savybių kaip
balza. Vobleriai iš beržo dar vis gaminami, tačiau patartina rinktis tik
vieną jų klasę – voblerius be liežuvėlių, kurie angliškai vadinami
„jerk bait" masalais. Šie vobleriai masyvūs, jų svoris – nuo 40 iki 150
g, o kartais ir didesnis. Medis šiems masalams – puiki medžiaga.
Plastiko pranašumai
Visiems
kitiems voblerių tipams ir klasėms geriausia medžiaga – plastikas.
Pirma, iš jo liejamos labai tikslios kopijos, kurių žaismas niekuo
nesiskiria. Antra, iš plastiko galima nulieti tokius masalus, kurių
pagaminti iš medžio neįmanoma, pvz. absoliučiai tikslias žuvelių
kopijas. Kokios tik pageidauji rūšies ir išvaizdos. Trečia, vobleriai iš
plastiko labai tvirti, jiems nebaisūs ne tik lydekos, bet ir piranijos
dantys. Plastiko vobleriai gali tik šiek tiek apsibraižyti, bet ir to
neatsitinka, jei paviršiaus danga gera.
Žinoma,
vobleriai gaminami ir iš kitos tvirtos medžiagos – metalo, tačiau tokie
masalai visada sunkesni už vandenį. Tad jų panaudojimo sritis
specifinė. Na, o svarbiausia voblerio savybė – nėrimo gylis. Vobleriai
su ilgais liežuvėliais, kurie į masalo korpusą įklijuoti smailu kampu,
neria giliai: mažiausiai į 3-4, daugiausiai – į 12-14 m gelmę. Tokie
vobleriai gali būti ir trumpi drūti („crank", angl.), ir ilgi siauri
kaip cigarai („minnow", angl.). Jei bet kurio giliai paneriančio
voblerio liežuvėlį sutrumpinsime, jis ners mažiau. Jei liežuvėlį
įklijuosime palyginti stačiu kampu, toks masalas paners ne daugiau kaip
pusmetrį. Žodžiu, medžiaga ir voblerio panėrimo gylis – svarbiausi
kriterijai, kurie nulemia masalo pasirinkimą.