Kiek mūsų ežerų krašte meškeriotojų ir kiek laiko jie praleidžia žūklėje?
Klausimas rimtas, nes nedaugelis politikų, Vyriausybės narių ir net
žuvinkystės sistemos valstybės tarnautojų nelabai įsivaizduoja, koks yra
meškeriojimo mastas ir kokia jo reikšmė ne tik kaip laisvalaikio
praleidimo būdo, bet ir šalies ūkiui. Vienintelė institucija, kuri skyrė
dėmesį šiam klausimui – Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir
žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC) – netrukus bus išformuota
Saulėtekio komisijos iniciatyva, todėl naujų tyrimų greitai nebus
atlikta, tačiau ir paskutinė apklausa – labai iškalbinga.
8 iš 10
Tyrimai, kuriuos LVVŽTC užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir
rinkos tyrimų centras „Vilmorus", rodo, kad meškeriojimas mūsų šalyje –
patrauklus 8 vyrams iš 10 ir 3 iš 10 dailiosios lyties atstovių. Tokią
nuomonę pareiškė apklausoje dalyvavę šalies piliečiai nuo 18 metų,
gyvenantys 20 miestų ir 63 kaimuose įvairiose šalies vietose.
Paskutinė atlikta apklausa atskleidė, kad kasmet žvejoja 17,6 proc.
apklaustųjų, o 16,8 proc. deklaravo išlaidas, susijusias su
meškeriojimu. Vadinasi, kasmet aktyviai meškerioja 478 700 pilnamečių
Lietuvos gyventojų, o lėšų meškeriojimo poreikiams tenkinti išleido 457
000 asmenų.
Šie apklausos rezultatai labai panašūs į ankstesnius (2003 m.)
tyrimų rezultatus – jų duomenimis meškeriojo 513 000 asmenų, iš jų – 38
000 15–17 metų. Palyginti su kitomis šalimis, žvejojančių piliečių
procentas nėra rekordinis, nes, pvz., Anglijoje meškerioja iki 26 proc.,
o JAV – net 40 proc. gyventojų.
Atostogos žūklėje
Tyrėjai domėjosi, kiek laiko mūsų meškeriotojai per metus praleidžia
žūklėje, nes be tokios informacijos tyrimas būtų neišsamus. Šis
rodiklis aiškiausiai iliustruoja šalies gyvenimo lygį, galimybę
turiningai leisti laisvalaikį. Apklausos duomenimis, vienas
meškeriotojas per metus žvejoja vidutiniškai 21,4 dienos, tai – apie 6
proc. metų trukmės. Vadinasi, galima spėti, kad vidutinis statistinis
Lietuvos meškeriotojas žūklėje praleidžia atostogas.
Visi šalies meškeriotojai bendrai su meškere rankose kasmet
praleidžia apie 10 mln. 244 tūkst. dienų. Suprantama, kad ne visi
meškerioja nuo ryto iki vakaro. Apklausa parodė, kad daugiausia laiko
žūklėje praleidžia... namų šeimininkės, bedarbiai ir pensininkai – visi
šios kategorijos piliečiai nurodė kasmet meškeriojantys daugiau kaip 21
dieną. Na, o rekordininkai žvejoja 100 dienų per metus. Tokių
meškeriotojų – 2,9 proc.
Kokie laimikiai?
Meškeriotojai neslepia, kad privengia viešinti vietas, kur kimba
žuvys ir dažniausiai nesako teisybės apie savo laimikius. Vis dėlto,
tyrėjų nuomone, apklausos duomenimis galima pasitikėti, nes informacija
apie laimikius – anoniminė. Atsakymai rodo, kad vienas meškeriotojas
mūsų šalyje vidutiniškai sugavo 23,2 kg žuvų. Vadinasi, vidutiniškai per
dieną, praleistą žūklėje, vienas Lietuvos meškeriotojas sugavo 1,1 kg
žuvų.
Žinoma, meškeriotojas meškeriotojui nelygu. Apklausos duomenimis,
7,7 proc. meškeriotojų per metus sugauna 100 ir daugiau kilogramų žuvų, o
5,3 proc. meškeriotojų nesugauna nė vienos žuvies. Laimikių statistika –
nėra iki galo išsami, nes apklausų duomenys neatspindi, kiek
meškeriotojų paleidžia sugaunamas žuvis, o tokių jau yra nemažai.
Verslininkų, ichtiologų ir ekologų akimis, meškeriotojų laimikiai –
įspūdingi. Tai rodo paprasčiausias skaičiavimas: vidutinį metinį laimikį
(23,2) padauginus iš visų meškeriotojų skaičiaus pasirodo, kad per
metus mūsų šalies meškeriotojai vidaus vandenyse, jūros priekrantės
zonoje ir žuvininkystės tvenkiniuosesugavo 11 105 tonas žuvų.
Remiantis prof. Juozo Virbicko duomenimis, (2004 m.), bendra žuvų
biomasė mūsų šalies vandenyse – maždaug 30 000 tonų. Vadinasi, jei
tikėsime minėtais duomenimis apie žuvų biomasę, kasmet meškeriotojai
sužvejoja daugiau kaip trečdalį visų Lietuvos vandenyse gyvenančių žuvų.
Nors tuo ir sunku patikėti, tačiau ši prielaida maždaug atitinka ir
mokslininkų ichtiologų tyrimų duomenis. Tad meškeriojimas daro didžiulę
įtaką Lietuvos vidaus vandenų ištekliams. Specialistai mano, kad
dabartinis žuvivaisos lygis neatitinka meškeriojimo masto. Žuvų, ypač
vertingų rūšių, reikia veisti kelis kartus daugiau nei dabar, tačiau
papildomų lėšų tam neskiriama iš valstybės biudžeto jau daugiau kaip
dešimt metų. Išformavus LVŽŽTC, bus privatizuoti žuvų veislynai, o tai
reiškia, kad žuvų veisimas mūsų krašte beveik neegzistuos, nes žuvų
jaunikliai privačiuose veislynuose kainuoja dešimt ir daugiau kartų
brangiau.
Šaltinis www.15min.lt
